aA
Žvejai mėgėjai bei Aplinkos ministerijos už žuvų išteklius atsakingi darbuotojai prisimena, jog sprendimas baigti verslinę žvejybą Kauno mariose nuo 2013-ųjų pradžios buvo numatytas dar tuomet, kai ministru pirmininku dirbo Gediminas Kirkilas.
Žuvis
Žuvis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Verslininkams iš Europos Sąjungos (ES) fondų buvo išmokėtos nemažos kompensacijos už pasitraukimą iš šio verslo. Trys bendrovės tokių kompensacijų atsisakė ir dabar prašo įvairių institucijų leisti tęsti verslinę žvejybą Kauno mariose.

Argumentuoja, kad žvejodami padeda ekosistemai

Kooperatyvas „Kauno marių žuvys“ gavo daugiau nei 1 mln litų kompensaciją už pasitraukimą iš šio verslo, kitos dvi bendrovės mažiau – atitinkamai 168 tūkst. ir 29 tūkst. litų.

Trys įmonės - „Kamesta“, „Vidora“ ir „Arborator“ - nepasinaudojo galimybe gauti kompensaciją už verslo nutraukimą Kauno mariose. Jos siekia žvejoti toliau ir prieš kelias dienas atsiuntė prašymą Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetams bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai. Jame dėstoma, jog verslininkai iki šiol Kauno mariose kovoja su brakonieriavimu, atsakingai prižiūri savo žvejybos plotus.

Įvertinti tokį verslininkų prašymą turėjo progą šiemet nauja sudėtimi pirmą kartą posėdžiavusi Žvejų mėgėjų taryba. Ji turi patariamąjį balsą sprendžiant įvairius su mėgėjų ir versline žvejyba susijusius klausimus.

Verslininkams teks persiorientuoti į kitą ne žvejybinę veiklą. Jiems ateities vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių mares, nėra.
V. Graičiūnas

„Kauno marių versliniuose laimikiuose 80 proc. žuvų sudaro menkavertės žuvys – kuojos, plakiai, karosai, kurie nėra populiarūs kaip mėgėjiškos žvejybos objektai, tačiau paskutiniu metu turi paklausą tarp mažai pasiturinčių šalies gyventojų. Verslinė žvejyba reikalinga Kauno marių ekosistemos balanso palaikymui ir tai vyksta nuo Kauno marių atsiradimo, todėl ją nutraukus, žuvų išteklių situacija gali turėti katastrofiškų padarinių“, - dėstė trijų bendrovių vadovai savo rašte Seimo komitetams.

Rašte pabrėžiama, kad Kruonio HAE aukštutiniame baseine, kuriame intensyviai dirba elektrinė, yra sukaupti dideli žuvies kiekiai, kurių neišgaudžius - žuvis bus pasmerkta žūti.

Apie sprendimą įspėta iš anksto

„Mano asmenine nuomone, reikėtų laikytis to, kas buvo priimta. Toks sprendimas labai sunkiai, po bene metų ginčų buvo priimtas dar tuomet, kai ministru pirmininku buvo G. Kirkilas. Tuomet buvo sudaryta darbo grupė, ir priimtas sprendimas, kad nuo 2013 m. sausio pirmos verslinė žvejyba Kauno mariose bus uždaryta“,- svarstant verslinės žvejybos Kauno mariose klausimą Žvejų mėgėjų taryboje sakė Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas.

Kauno marios/Evaldo nuotr.
Kauno marios/Evaldo nuotr.
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas išreiškė Aplinkos ministerijos poziciją, kad pagal Aplinkos ministro užregistruotą pataisą, vidaus vandenyse teikiama pirmenybė mėgėjų žvejybai prieš verslinę žvejybą.

„Žvejai verslininkai buvo įspėti iš anksto, visiems buvo skirta ir lėšų, ir laiko. Šiuo atžvilgiu buvo einama nuosekliai. Dar liko žvejyba Kuršių mariose. Iš aplinkosaugos pusės, Kauno mariose saugomos ne tik žuvys, bet ir paukščiai, jie ten peri. Pagal bendruosius buveinių apsaugos nuostatus, ausuotojų kragų, ančių perimvietėse negalima statyt tinklų rugpjūčio – spalio mėnesiais.
Ką sako žvejai verslininkai? Kuojos, plakiai, karosai – nepopuliarūs tarp žvejų mėgėjų“, - sakė V. Graičiūnas.

Nors žvejų mėgėjų taryba priėmė nutarimą palikti dabar galiojančią nuostatą, kad nuo 2013-jų verslinę žvejybą Kauno mariose reikia drausti, tiek Žemės ūkio ministras, tiek ir Aplinkos ministras nėra įpareigoti vykdyti šį sprendimą.

Žvejams mėgėjams neįdomių žuvų nėra

V. Graičiūnas atkreipė dėmesį, kad verslininkų,nesutikusių pasiimti kompensacijas ir pasitraukti iš žvejybos Kauno mariose, išsakyti argumentai, kad jie gaudo žuvis, kurių nenori žvejai mėgėjai nelabai atitinka realybę. Žvejams mėgėjams yra įdomus pats kibimo procesas, todėl jiems neįdomių žuvų nėra. Maža to - daugelis tokių žvejų sugautą žuvį paleidžia laisvę.

„Verslininkai labai gražiai šneka, kad gaudys plakius, karosus, kuojas, tačiau kaip juos pagauti nepagaunant lydekų, sterkų ir t.t.? Tinklo „akis“ yra ta pati. Ko ypač trūksta visose ekosistemose – plėšriųjų žuvų. Verslininkams gaudant vienas žuvis, būtinai bus pagautos ir tos vertingosios plėšrios žuvys. Jie tai žino ir patys“, - aiškino gamtos apsaugos specialistas.

Verslinė žvejyba reikalinga Kauno marių ekosistemos balanso palaikymui ir tai vyksta nuo Kauno marių atsiradimo, todėl ją nutraukus, žuvų išteklių situacija gali turėti katastrofiškų padarinių.
Verslinės žvejybos atstovai

Jis patikino, kad tikslo uždrausti Kauno mariose žvejybą apskritai nėra, tiesiog pereinama į valstybei naudingesnę veiklą. „Šiuo atveju kalbame apie tris įmones, o vien Vilniuje yra per 30 žūklės prekių parduotuvių. Kaune matyt irgi yra panašiai. Tikslių šių parduotuvių apyvartų nežinome, bet apie 200 mln. sukasi. Žvejai mėgėjai į aplinkos apsaugos rėmimo programą vien už leidimus žvejybai perveda apie 4 mln. litų kasmet. Tiek visa verslinė žvejyba Lietuvoje, įskaitant ir Kuršių marias, nesurinka“, - kalbėjo V. Graičiūnas.

Jaučia žuvų išteklių pagerėjimą

Klausiamas, ar uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, šio telkinio nenustekens žvejai mėgėjai pašnekovas teigė, kad taip nenutiks, nors ir šioje srityje imamasi atsargumo priemonių. Kauno mariose žvejams mėgėjams atsiranda vis daugiau draudimų. Visai neseniai taisyklėse atsirado draudimas žvejams mėgėjams žvejoti 400m. zonoje prie Darsūniškio įlankos, Dabitos pusiasalio. Šis draudimas galioja nuo balandžio 20 iki gegužės 20 d., nes tuo metu ten vyksta karšių nerštas.

„Jeigu bus grėsmė ištekliams, ir žvejams mėgėjams apribosime žvejybą“, - žadėjo Aplinkos ministerijos specialistas. Jo teigimu, šiuo metu žuvų ištekliai Kauno mariose sparčiai atsistato. Šis pagerėjimas siejama su verslo įmonių pasitraukimu iš marių.

Kauno marios yra be galo produktyvus vandens telkinys, nes jame slypi Nemuno baseino potencialas. Moksliniai tyrimai parodė, kad mariose yra labai daug žuvų jauniklių. Vyresnio amžiaus grupių, didesnių žuvų turėtų pastoviai gražia kreive mažėti, tačiau dėl verslinės žvejybos poveikio taip nenutinka“,- aiškino V. Graičiūnas.

Verslininkams teks persikvalifikuoti

Ką daryti pajamų šaltinio netenkantiems verslinės žvejybos Kauno mariose atstovams, kur jiems dėtis, gamtos specialistas siūlė dairytis kitų nišų.

Žvejai mėgėjai į aplinkos apsaugos rėmimo programą vien už leidimus žvejybai perveda apie 4 mln. litų kasmet. Tiek visa verslinė žvejyba Lietuvoje, įskaitant ir Kuršių marias, nesurinks.
V. Graičiūnas

„Verslininkams teks persiorientuoti į kitą ne žvejybinę veiklą. Jiems ateities vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių mares, nėra. Kuršių mariose verslinė žvejyba tikrai liks, nes ji gali būti pelninga. Lieka dar specializuotų seliavų žvejyba – tai žuvys, kurių žvejai mėgėjai negaudo, tai yra sykinės žuvys, jos vertingos, didelės kainos. Jos jau dabar sudaro daugiau kaip pusę verslinių sugavimų.Tai yra ta sritis, kuri niekam nekliudo ir kuri yra pati pelningiausia. O visų žuvų žvejyba 40 mm ir didesnės akies tinklais, matyt, kad perspektyvų nebeturi“, - apie ateitį kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.

V. Graičiūnas taip pat pasidalijo ateities pasvarstymais, kad iki 2020 m. reikėtų ieškoti galimybių, panašiai kaip ir su Kauno mariomis, išmokėti žvejams kompensacijas, kad jie pasitrauktų iš žvejybos verslo ir orientuotųsi į kitą nežvejybinę veiklą – turizmą, tų pačių žvejų mėgėjų aptarnavimą ir pan.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Praėjusią savaitę apie galimus aplinkosauginius pažeidimus gauti 555 pranešimai

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie galimus...

Prenumeruoti mišką: „ŽMONĖS Cinema“ kviečia prisidėti prie senųjų girių išsaugojimo (1)

Namų kino platforma „ŽMONĖS Cinema“ kviečia kino mėgėjus prisijungti prie iniciatyvos...

Klaipėdos aplinkosaugininkai laimėjo dar vieną teismą dėl neteisėtai sumedžioto šerno

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų darbas davė rezultatų. Po laimėtų...

Aplinkosaugininkai turi gerų žinių žvejams: jau galima gaudyti žiobrius (2)

Baigėsi draudimas žvejoti žiobrius. Jis šiemet truko šių žuvų neršto metu nuo gegužės 15...

139 žuvis neteisėtai pagavusiam žvejui gresia atlyginti beveik 14 tūkst. eurų žalą (4)

Praėjusį savaitgalį Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad...

Top naujienos

STT paviešinus faktus Puidokas pateikė savo versiją dėl užsidarymo tualete ir prabilo apie pavojų gyvybei (206)

Penktadienį pranešta, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) pareigūnų veiksmai prieš Seimo...

Seimas priėmė sprendimą dėl nukentėjusių verslų: liepą įsigalios laikina PVM lengvata

Pusantrų metų nuo liepos 1 dienos lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus...

Po stichinės kaitros galime sulaukti net škvalinių vėjų: jau netrukus – audringi reiškiniai ir nauji rekordai jutiminė temperatūra gali kilti net iki 40 laipsnių

Lietuvoje ir toliau vyrauja karšti, tropikus primenantys orai . Savaitgalį net užfiksuotas visų...

Nutylėtas skandalas: po grasinimų nužudyti buvo sustiprinta tuomečio premjero Skvernelio apsauga (283)

Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai, gavę žinių apie grasinimus nužudyti bei...

Mokesčių reforma: vienu klausimu takoskyra koalicijoje ypač ryški (122)

Pelno mokesčio lengvatų klausimas Vyriausybės rengiamoje mokesčių reformoje gali kaip reikiant...

Koronavirusas Lietuvoje: užfiksuoti vos 58 nauji atvejai, mirė 4 žmonės (110)

Praėjusią parą Lietuvoje užfiksuoti vos 58 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcijos mirė...

Dėl karščių parengtyje ir liftininkai: galimi liftų išsijungimai

Dėl karščių padažnėjus sutrikimams elektros tiekimo grandinėse, kai kuriose Lietuvos dalyse...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Mindaugas Pakalnis – apie naująjį Vilniaus bendrąjį planą

Kas svarbaus ir įdomaus keičiasi naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane? Kur ir kokie pastatai...

Įspūdinga lietuvės karjera Norvegijoje: nesvarbu lytis, svarbu protas ir energija

Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį atvykusi į Norvegiją, lietuvė Ieva Martinkėnaitė...

Viktor Voroncov | D+

Tai, ką supranta kiekvienas rusas ir nesupranta Vakarai: kodėl Navalnas niekada netaps Rusijos prezidentu

Turiu draugą, žinomą Lietuvos politiką, gerai pažįstantį Rusiją ir jos realijas. Buvo metas,...