Vaikai to neturėtų matyti
Lietuvos zoologijos sodo Žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės teigimu, tokių atvejų, kai gyvūnų skaičius yra perteklinis, yra buvę ir Lietuvos zoologijos sode, kuris taip pat yra EAZA narys, tačiau gyvūnai nėra skerdžiami.
Pasiteiravus apie plačiai nuskambėjusį įvykį Kopenhagoje, ji sakė mananti, jog kolegos pasielgė netinkamai: „Negaliu plačiai komentuoti, nes neturiu visos informacijos, žinau tiek, kiek buvo žiniasklaidoje. Žinoma, tai buvo jų sprendimas, aš nekritikuoju, bet manau, kad jie suklydo (nužudydami žirafos jauniklį – red. past.) Veiksmas jau atliktas, bet, mano manymu, lankytojai, ypač vaikai to matyti neturėjo. Mes taip nedarytume, bet kolegos priėmė tokį sprendimą,“ – GRYNAS.lt sakė Lietuvos zoologijos sodo Žinduolių skyriaus vedėja.
A. Grebliauskienė patikino, jog prireikus zoologijos sode gyvūną užmigdyti, tokių priemonių kaip Kopenhagoje nesiimama: „Pas mus būna senų gyvūnų. Tuomet sudaromos komisijos, kad tam gyvūnui būtų taikoma eutanazija. Jis nėra pjaunamas ar mušamas. Užmigdome ir taip išeina anapilin. Tikrai nešeriame kitiems gyvūnams“.
Kopenhagos zoologijos sodo atstovai teigė, jog žirafos jauniklio viešas skerdimas ir mėsos šėrimams liūtams ir kitiems plėšrūnams buvo mokomoji priemonė: „Savanoje daugelis gyvūnų miršta jauni: nuo liūtų, nuo ligų, nelaimingų atsitikimų ar trūkstant maisto. Šios žirafos virtimas liūtų maistu vaikams parodo, kokia iš tikrųjų yra gamta,“ – sakė Kopenhagos universiteto bioetikos profesorius Peteris Sandoe‘is.
Toks poelgis gadina zoologijos sodų reputaciją
Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė pritarė pasipiktinusiems danų akcija ir mano, jog tai gali pakenkti visų zoologijos sodų reputacijai.
Paklausus, kaip pačiame Lietuvos jūrų muziejuje tvarkomasi su gyvūnų pertekliumi, N. Puteikienė sakė, jog delfinariume tokios situacijos kol kas nėra buvę, o ir delfinų mainai su kitais zoologijos sodais nėra vykdomi.
Pasak specialistės, muziejus vis tik yra sukaupęs nemažą mainų patirtį dirbant su ruoniais.
„Baltijos pilkuosius ruonius, kurie mažiukai, leisgyviai yra randami Baltijos jūros pakrantėje, mūsų specialistai grąžina atgal į gyvenimą. Pasveikusius juos mes išleidžiame atgal į Baltiją arba, jeigu jie dėl patirtų sveikatos sutrikimų jau nebegali prisitaikyti natūralioje aplinkoje, dovanojame zoologijos sodams. Tokie ruoniukai, pavyzdžiui, yra iškeliavę į Čekijos Chomutuvo zoologijos sodą. Kai prieauglio sulaukia pas mus muziejuje gyvenantys Baltijos pilkieji ruoniai, jų perteklinius jauniklius taip pat paleidžiame į Baltiją arba jie iškeliauja į kitus zoologijos sodus.
Mūsų ruoniukais džiaugiasi Čekijos Podchrušnogorsko, Varšuvos, Gdansko, Plocko (Lenkija), Oitos, Tobos (Japonija) zoologijos sodai, Vokietijos Friedrichskoogo ruonių stotis. Esame vykdę mainų programą su Olandijos Burgerio zoologijos sodu – iš ten pas mus atkeliavo Rytų Atlanto paprastieji ruoniai,“ – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.
Visuomenės reakcija neadekvati
GRYNAS.lt primena, kad žirafos jauniklį Marių Kopenhagos zoologijos sode buvo nuspręsta nužudyti, nes jis buvo „perteklinis. Kitaip tariant, pernelyg panašus į kitas Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) vykdomoje veisimo programoje dalyvaujančias žirafas.
Kopenhagos zoologijos sodo mokslo programų direktoriaus Bengto Holsto teigimu, jis nusprendė nesiųsti Mariaus į kitą zoologijos sodą, nes bijojo, jog taip bus sudarytos sąlygos giminingam veisimuisi. Be to, tikėtina, jog Marius būtų užėmęs vertingesnio patino vietą ir taip pakenkęs žirafų veisimo nelaisvėje programų sėkmei.
Pasiūlymai iš individualių asmenų taip pat buvo atmesti, kadangi žirafos yra socialūs gyvūnai ir neturėtų būti laikomos atskirai nuo savo gentainių. Pasak specialisto, visuomenės reakcija į situaciją buvo visiškai netikėta ir „neadekvati“. Zoologijos sodo darbuotojai jau sulaukė grasinimų mirtimi.
„Mes nesame žiaurūs, neskatiname žiaurumo. Mes tai darėme tam, kad būtų palaikoma sveika populiacija,“ - pridėjo B. Holstas.
Veisimo programai nevertingas
Poruojant gyvūnus, kurie yra artimi giminaičiai, smarkiai išauga tikimybė, jog reti ir žalingi genai bus perduoti ir pasireikš jų palikuonyse. EAZA atstovas spaudai pabrėžė, jog pats Marius nebuvo gimęs suporavus artimus giminaičius. Gyvūnas taip pat nesirgo jokia liga. Tačiau specialistas pridūrė, jog Mariaus tėvai buvo susilaukę palikuonių anksčiau, taigi organizacijos vykdomoje veisimo programoje jau dalyvauja individai, turintys panašius genus.
„Tai reiškia, jog žirafa Marius, deja, nieko papildomo ir vertingo veisimo programai duoti nebegalėtų,“ – sakė EAZA atstovas. Pasak jo, zoologijos soduose gimusios žirafos – tiek patinai, tiek patelės – turi būti iškeldintos kitur, kai pasiekia lytinę brandą. Veislinę bandą sudaro vienas patinas ir grupė patelių. Moteriškos lyties jaunikliai yra iškeldinami, kad būtų išvengta poravimosi tarp artimų giminaičių.
Tuo tarpu pusantrų – dvejų metų amžiaus sulaukę patinėliai turi būti perkeliami kitur, kad būtų išvengta tarpusavio kovų. Šie gyvūnai dažnai iškeliauja į zoologijos sodus, kurie augina vien vyriškos lyties žirafas. Kai aplinkui nėra patelių, patinai gali sugyventi taikiai.
Ne pirmas eutanazijos atvejis
Už Europos nykstančių rūšių žirafų programą atsakingas Jorgas Jebramas AP naujienų agentūrai taip pat teigė manąs, jog Kopenhagos zoologijos sodo sprendimas nužudyti pusantrų metų amžiaus Marių buvo teisingas.
„Šiuo atveju nebuvo sulaukta jokio priimtino pasiūlymo iš kitų zoologijos sodų. Istoriškai, dauguma iš 347 zoologijos sodų, priklausančių EAZA, reiškė didelį susidomėjimą žirafomis, bet pastaraisiais metais sėkmingai vykdomos veisimo programos patenkino visų poreikius,“ – sakė specialistas.
„Zoologijos sodai galėtų įkurti papildomas erdves žirafoms, bet dauguma neturi tokių galimybių. Teoriškai, jaunas patinas galėtų apsigyventi kartu su grupe patelių, bet specialistai pirmenybę teikia didesniems, labiau subrendusiems gyvūnams. Marius šių reikalavimų neatitiko. Paskutinė alternatyva yra išsiųsti žirafą į zoologijos sodą, kuris nedalyvauja EAZA akredituotoje veisimo programoje. Tačiau tokiu atveju žirafa ar jo/jos palikuonys gali pakliūti į dar blogesnę situaciją, būti parduoti į cirką ar privačią kolekciją. Be to, reikia nepamiršti, jog Marius nebuvo reto ir nykstančio porūšio atstovas,“ – kalbėjo J. Jebramas.
Jo žiniomis, nuo 2012 m. Europoje eutanazija buvo įvykdyta dar dviem jauniems žirafų patinams. Kita vertus, Europos veislinių žirafų patinų registro duomenimis, kuris yra vedamas nuo 1828 m., iki šiol vos 5 žirafos buvo nužudytos dėl su populiacijos išsaugojimu susijusių priežasčių.
Kontracepcija – ne sprendimas
Kyla klausimas, ar nėra kitų būdų, kaip išvengti giminingo poravimosi. Ar gyvūnų kontracepcija ir kastravimas nėra tarp galimų alternatyvų tokiose situacijose?
Tačiau pasak EAZA atstovo, kontracepcija kol kas nėra idealus sprendimas: „Žirafoms ji pradėta gaminti dar visai neseniai, kartais pasitaiko rimtas pašalinis poveikis – gyvūnai visai nebegali susilaukti jauniklių. Taip galime prarasti ir vertingus besiveisiančius gyvūnus.“
Šią savaitę taip pat buvo pranešta, jog viename Didžiosios Britanijos gyvūnų parke „Longleaf Safari Park“ dėl giminingo veisimosi sukeltų genetinių problemų buvo užmigdyti penki liūtai.
Pranešime spaudai parko atstovai teigė, jog pribaigti liūtę ir jos jauniklius buvo vienintelis pasirinkimas. Šie gyvūnai elgėsi neįprastai agresyviai.
Straipsnyje taip pat panaudota medžiaga iš nytimes.com ir bbc.co.uk
