Kiekvienam pasaulio slidinėjimo kurortui reikia didžiulių kiekių elektros energijos - keltuvams, sniego gaminimo įrenginiams bei trasų apšvietimui. Tačiau dalis jų stengiasi taupyti pasaulio išteklius, išgaudami energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių ar pasitelkdami kitus būdus.

„Žaliaisiais“ vadinami kurortai aiškiai suvokia klimato atšilimo problemą ir galimas jos pasekmes slidinėjimo turizmui. Vis šylant oro temperatūrai kai kurių kurortų gali apskritai nebelikti arba jiems teks keltis po stogu ir nuolat gaminti dirbtinį sniegą. „National Geographic“ pristato 6 iš atsinaujinančių energijos išteklių veikiančius slidinėjimo kurortus.

Whistlerio Blackombo kurortas


Visa Whistlerio Blackombo slidinėjimo kurortui Kanadoje reikalinga energija gaunama pasitelkus natūralius šaltinius – vandenį ir žemės traukos jėgą.

Elektrą kurortui gamina Fitzsimmonso upė. Nuo kalno tekėdamas vanduo taip įsuka turbinas, jog čia pagaminami 32 gigavatai elektros energijos per metus – būtent tiek, kiek per tą patį laiką suvartoja visas kurortas.

Slidinėjimo kurortų gyventojų asociacijos narys Warenas Ridas teigia, jog projektai, leidžiantys išgauti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių tampa nebloga turistų traukos priemone. „Tikime, kad gamtos apsauga yra ta tema, kuri rūpi daugeliui slidinėtojų bei snieglentininkų“, - džiaugdamasis sakė vyras.

Davoso kurortas Šveicarijoje


Davos miestelis garsėja ne tik slidinėtojų pamėgtu Flueela-Wisshorno kalnu, tačiau ir tuo, jog čia renkasi Pasaulio ekonomikos forumo dalyviai. Galbūt todėl miesto valdžia nusprendė pasukti „žaliosios“ energijos gavybos būdu ir Davos tapo pirmuoju miestu Alpėse įgyvendinusiu tokį projektą.

Miestelis energiją gamina iš kelių šaltinių: biomasės, saulės ir geoterminių šaltinių. Didinti iš šių šaltinių gaunamos elektros energijos dalį Davoso miestas pradėjo dar 2008-aisiais. Šiandien Alpių gyventojai gali pasigirti pasigaminantys net 50 proc. reikiamos energijos. Žadama, jog ši dalis ir toliau didės.

Be to, skatinamas „žaliasis“ transportas – slidininkai bei snieglentininkai miestelyje gali nemokamai važinėti viešuoju transportu.

Aspeno aukštumos Kolorado valstijoje


Nors Aspene įrengti saulės elementai kol kas gamina nedidelį kiekį miesteliui reikiamos energijos, tačiau jie pastatyti matomoje vietoje ir byloja apie jo įsipareigojimus „žaliosios“ energijos srityje.

Aspeno slidinėjimo kompanijos atstovas Audenas Schendleris teigia, jog Aspenas turi kol kas daugiausia saulės elementų, lyginant su kitais kalnų miestais. Bendras visų į eilę sudėtų elementų ilgis užimtų tris su puse tūkstančio metrų.

Slidinėjimo kurortų gyventojų asociacijos duomenimis, Aspeno aukštumų kurortas yra vienas tarp dešimties labiausiai aplinką tausojančių miestelių.

Lecho kurortas Austrijoje


Šio jaukaus Alpių kalnų miestelio bendruomenė nusprendė gauti energiją iš biomasės. Net 90 procentų Lecho viešbučių bei turistams gyventi skirtų namelių yra apšildomi biomasės gaminiais. Biomasė šiame mieste gaunama iš medienos atliekų bei drožlių, kurias tiekia vietiniai ūkininkai arba medienos nuolaužų, surenkamų po sniego lavinų.


Šis sprendimas leido ženkliai sumažinti iškastinio kuro naudojimą, o kartu ir sumažinti oro taršą. Ši problema jau buvo pradėjusi stipriai kenkti miestelio, kaip švaraus oro vietovės, įvaizdžiui.

Rytų Berkšyras Naujojoje Anglijoje

Vos prieš metus užbaigtas, nedidelis Rytų Berkšyro slidinėjimo kurortas Anglijoje tapo pirmuoju pasaulyje, tik vėjo energiją naudojančiu kurortu. Didžiulių vėjo jėgainių įrengimą kalnuose kurorto savininkų šeimai dalinai finansavo valstybė. Augančios energijos kainos yra viena iš priežasčių, kodėl nedideli slidinėjimo kurortai verčiasi gana sunkiai ir stipriai konkuruoja tarpusavyje.

Rytų Berkšyro kurorto savininkai džiaugiasi, jog išnykus didelėms sąskaitoms už elektrą ir šildymą regiono ekonomika pastebimai atsigavo. Vėjo jėgainėms turėtų padėkoti ir čia apsilankantys turistai bei aplinkinių regionų gyventojai – po jų pastatymo į aplinką per metus išmetama 1400 tonų mažiau klimato atšilimą skatinančių dujų. Tokį rezultatą būtų galima pasiekti tik „pradanginus“ apie 250 regiono keliais važinėjančių automobilių.

Meribelis Prancūzijoje

Didžiulė Trijų Slėnių vietovė, kurioje įsikūręs Meribelio slidinėjimo kurortas, veikia vandens sukuriamos energijos dėka. Tokiu būdu pagaminamą energiją kurorte naudoja arti 2000 sniego gaminimo įrenginių bei apie 200 keltuvų. Na, o visas darbuotojų transportas varomas biodyzelinu.

Slidininkai švenčia Naujuosius Prancūzijos Meribelio kurorte

Slidinėjimo kurortų gyventojų asociacijos atstovas Troy Hawksas teigė, jog kai kurie slidinėjimo kurortai rimtai pažvelgia į klimato šilimo problemą ir netgi atlieka savo regiono klimato tyrimus. „Jiems neramu, kas nutiks iki 2030-ųjų ar 2050-ųjų. Vieni tuo rūpinasi daugiau, kiti – mažiau, tačiau kai kiti kurortai imasi didelių iniciatyvų, kad sumažintų anglies dvideginio išmetimus į atmosferą ir kiti pradeda galvoti, kaip būtų galima sumažinti aplinkai daromą žalą“, - teigė jis.

Aspeno slidinėjimo kompanijos atstovas Audenas Shendleris pritaria: „Slidinėjimas – tai sritis, kur visiems labai aišku suvokti, kodėl reikia imtis veiksmų prieš klimato šilimą. Tiesiog galime netekti sniego. O tada žlugs visi esami kurortai“.