Vynmedžiai pašąla, dažnai juos pakanda ir pavasarinės šalnos. Kol šie augalai buvo maži, nieko nedarėme. Norėdami, kad vynmedžiai sutvirtėtų, jų negenėjome. Leidome augti visoms šakoms. Šią vasarą jos labai suvešėjo. Deja, pasidžiaugti galėjome tik lapija. Vos viena kita kekė sunoko iki rudens. Girdėjome, kad vynuoges reikia genėti vėlų rudenį arba net žiemą, tačiau nežinome, kaip tą daryti. Gal galėtumėte patarti?
Pataria Vynuogininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Bronius Gaigalas:
„Ruošiantis žiemai, vynuogyne rudenį reikia atlikti šiuos darbus: sugrėbti lapus, perkasti dirvožemį, organinėmis ir mineralinėmis trąšomis patręšti vynmedžius, genėti, mulčiuoti, apdengti nuo šalčių.
Pagrindinis vynmedžių genėjimas atliekamas vėlai rudenį, nukritus lapams – lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Trumpinami arba šalinami šių metų ūgliai.
Sumanę auginti vynmedžius, turite nuspręsti, kokiam tikslui juos auginsite. Vieni renkasi šiuos augalus norėdami apželdinti pastatų ar pavėsinių sienas, kiti – tvoras, treti iš vynmedžių formuoja gyvatvores. O kitiems reikia vynuogių.
Lietuvoje tinkamiausia auginti vynmedžius, išvestus kryžminant europines veisles su amerikietiškų V.Labrusa ir V.Riparija rūšių vynmedžiais. Beveik visos šių rūšių veislės pasižymi stipriu augumu ir yra neatsparios šalčiams, tačiau būtina pažymėti, kad dauguma jų yra vėlyvos. Nemažai vynmedžių veislių yra išvesta Lietuvoje, kai kurios jų sunoksta labai anksti, yra atsparios šalčiams. Šios veislės sodinamos eilėmis kas 1,5–2 m iš anksto numatant, kokį formavimo būdą pasirinksite. Šiauriniuose rajonuose populiariausias vynmedžio genėjimas vėduoklės forma. Toliau žiūrima, kokį kamieną formuosite – žemą, vidutinį ar aukštą. Dažniausiai kamienas formuojamas 50–80 cm aukščio su 3–6 rankovėmis. Taip genint vynmedžius jų laja tampa prapučiama, laisvai juda oras, augalai mažiau serga, geriau įšyla žemė ir mažiau plinta ligos.
Prieš įveisiant vynuogyną, reikėtų atlikti dirvožemio tyrimus. Paruoštose sodinti duobėse esančių trąšų ir kalkių turėtų užtekti 3–4 metams. Dirvos rūgštingumas (pH) 5,5–7,5. Derantiems vynmedžiams kiekvieną rudenį reikia išpilti po 10 kg dalomitmilčių arba granuliuotų kalkių vienam žemės arui. Būtina patręšti rudeninėmis trąšomis.
Po sodinimo pirmais, antrais metais turite užsiauginti tvirtą, gana storą 1,5–2 m aukščio vynmedžio stiebą. Jei stiebas silpnas, rudenį jį trumpinkite palikdami 2–4 pumpurus. Žiemai ant jų užpilkite 1–2 kibirus durpių. Jei stiebas gana geras, jis trumpinamas virš pirmosios ištemptos vielos, šiuo atveju – 50–80 cm aukščio. Priklausomai nuo pasirinktos formos, genėjimas ją išgauti gali užtrukti 3–6 metus.
Būtina įsidėmėti, kad uogos dera tik ant metinių ūglių, kurie pavasarį išauga iš dvimetės medienos. Genint derėjimui skirti ūgliai trumpinami paliekant 6–8 pumpurus. Kai kurioms veislėms galima palikti 8–12 pumpurų. Pakaitiniai ūgliai trumpinami iki dviejų pumpurų. Ant pakaitinio ūglio išaugę du ūgliai trumpinami taip: pirmas paliekamas su dviem, antras – su 6–8 pumpurais. Rudenį dar šalinami iš žemės ir kamieno išaugę vilkaūgiai. Žemai esančias šakas geriausia nukirpti pavasarį.
Atsparių lietuviškų veislių vynmedžiai po sodinimo trejus ketverius metus artėjant žiemai prilenkiami prie žemės ir pridengiami. Šiam tikslui geriausiai tinka eglišakės. Suaugusius vynmedžius galima palikti neprilenkus.
Šiuo metu Lietuvoje gausiai platinamos europinės vynmedžių veislės, kurioms mūsų klimatas netinka. Tokias veisles ruošiant žiemai reikia kasmet prilenkti ir kruopščiai uždengti. Jas tinkamiausia genėti pavasarį. Rusų ir ukrainiečių selekcininkų sukurti naujausių veislių hibridų vaisiniai pumpurai atlaiko 20–25 laipsnių šaltį. Tačiau niekada nežinome, ar nespustelės dar didesnis šaltis, todėl žiemai šių veislių vynmedžių šakas taip pat būtina prilenkti ir uždengti.
Anksti pavasarį genėjimą užbaigiame pašalindami nušalusių ūglių dalis, nereikalingas senas šakas.
Genint pavasarį vynuogės ašaroja, tačiau į tai didelio dėmesio nereikia kreipti – po savaitės ašarojimas baigsis. Pavasarį genėtų vynmedžių pumpurai išsprogs vėliau.“
