Vykstantiems pasivaikščioti medžių viršūnėmis: ką dar privalu pamatyti Anykščiuose?

Šio objekto atidarymas rugpjūčio 7 diena (penktadienį) 15 valanda. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, pasivaikščioti tarp medžių lajų.

Anykščių šilelyje vinguriuojantis Medžių lajų takas – vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje. Artimiausi lajų takai įrengti Vokietijoje ir Austrijoje.

Medžių lajų tako lankymas bus nemokamas, išskyrus tuos atvejus, kai lankytojai pageidaus užsisakyti specialią pažintinę programą. Atvykstantiems į Anykščių regioninį parką bus siūloma įsigyti lankytojo bilietą. Bilieto kaina penkioms dienoms viename nacionaliniame ar regioniniame parke yra 1 euras.

GRYNAS.lt pasidomėjo, ką dar galima pamatyti Anykščių krašte ir sudarė skaitytojams galimą kelionės maršrutą.

Labirintų parkas

Visai šalia medžių lajų tako yra įsikūręs. Labirintų parkas tai vienintelis tokio tipo parkas Lietuvoje, bet turbūt ir Baltijos šalyse. Labirintų Parką sudaro trys skirtingi labirintai: didysis labirintas, jūsų tikslas nepasiklysti ir pereiti labirintą, apvalusis labirintas, reikia surasti labirinto centrą bei rasti išėjimą, lenktynių labirintas, ten laimi greitesnis bei kukurūzų labirintas, kuris veikia rugpjūčio-spalio mėnesiais. Labirintų parkas yra aptvertoje1 hektaro teritorijoje.

Labirintų parkas

© Organizatorių nuotr.

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas. Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme).

Puntuko akmuo

© R. Levickaitės nuotr.

Nuotykių parkas

„Dainuvos Nuotykių Slėnis“, įsikūręs Anykščių šilelio prieglobstyje, ant Šventosios upės kranto, kviečia į aktyvaus laisvalaikio ir pramogų parką. Parke yra 6 skirtingo sudėtingumo trasos, kuriuos įrengtos iki 13 metrų aukščio, tad kiekvienas lankytojas galės rinktis trasas pagal savo poreikius. Taip pat lankytojai gali skristi per Šventąją, bendras skrydžio ilgis net virš 300 metrų.

„Dainuvos Nuotykių Slėnis“

© Organizatorių nuotr.

Vasaros rogučių trasa

Anykščių miesto pakraštyje, ant Kalitos kalno įrengtas pasivažinėjimo atrakcionas - vasaros rogučių nusileidimo trasa. Trasa galima leistis tiek vasarą, tiek žiemą, nesvarbu lyja ar sninga, šilta ar šalta. Šio tipo vasaros rogučių trasa ypatinga, nes besileidžiant žemyn pačiam galima pasirinkti nusileidimo greitį. Rogutėse sumontuoti išcentriniai stabdžiai neleidžia važiuoti didesniu nei 40 km/h greičiu. Saugos diržai užtikrina papildomą saugumą. Atrakciono bendras ilgis yra 500 m., trasoje yra penki posūkiai, tramplinas ir kilpa.

Vasaros rogučių trasa

© Organizatorių nuotr.

Arklio muziejus

Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje.
Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos. Vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus įkurtas 1978 m. agronomo prof. Petro Vasinausko (1906–1995) pastangomis.

Arklio muziejus

© Organizatorių nuotr.

Paminklas Laimės Žiburys

1958 m. ant kapo pastatytas paminklas. Jį vadiname Laimės žiburiu. Taip, kaip įvardino vieną iš savo apsakymų čionai, smėlėtoje kalvoje, amžino poilsio atgulęs mūsų literatūros klasikas Jonas Biliūnas. Taip, kaip pavadino šį antkapinį paminklą jo autorius architektas Vytautas Gabriūnas. Laimės žiburio idėja perėjo į granitą, akmuo sujungė visų godas apie laimę. Ateina čia visi, kas atvyksta į Anykščius.

Laimės žiburys, J.Biliūno kapas

© DELFI skaitytojo nuotr.

Antano Baranausko klėtelė

Šioje klėtelėje XIX a. viduryje 24-erių metų poetas A. Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis“. Pastogėje, iš kurios pasklido geriausiai pasaulyje žinomas lietuvių literatūros kūrinys, dabar saugomi ir eksponuojami autentiški A. Baranausko ir jo šeimos baldai, buities daiktai, knygos.

A. Baranausko muziejus

© wikipedia nuotr.