Vokietis verslininkas: vairuotojai su dviratininkais jau elgiasi pagarbiau

Dvi­ra­tis – daž­nam lie­tu­viui jau yra ne tik laisvalaikio dalis ar gamtą tausojanti transporto priemonė, tačiau ir gy­ve­ni­mo bū­das. Lie­tu­vai dar toli iki dvi­ra­čių kul­tū­ros sos­ti­ne vai­ni­kuo­ja­mos Da­ni­jos, ta­čiau vi­suo­met at­si­ran­da en­tu­zias­tų, ku­rie ne tik pa­tys pro­pa­guo­ja dvi­ra­čių kultūrą, bet ir sten­gia­si pri­trauk­ti kuo dau­giau bend­ra­min­čių.

Vie­nas to­kių – Vil­niu­je įsikūrusios dvi­ra­čių nuo­mos, tai­sy­mo bei tu­rų or­ga­ni­za­vi­mo pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės įkū­rė­jas, jau 14 me­tų Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tis vo­kie­tis Fran­kas Wurf­tas.

Portalas lzinios.lt spausdina išsamų interviu su šiuo žmogumi.

- Prieš 14 me­tų at­vy­ko­te į Lie­tu­vą, kaip, Jū­sų nuo­mo­ne, kei­tė­si dvi­ra­čių kul­tū­ra šiuo lai­ko­tar­piu?

- Pa­sta­rai­siais me­tais dvi­ra­ti­nin­kų la­bai pa­dau­gė­jo. Už­ten­ka šil­tą va­sa­ros va­ka­rą iš­ei­ti į mies­to cen­trą ir pa­ly­gin­ti, koks jis bu­vo vos man at­vy­kus į ša­lį. Tuo­met vi­si ke­lia­vo pės­čio­mis ar­ba au­to­mo­bi­liais.

- Kas, Jū­sų nuo­mo­ne, pa­ska­ti­no to­kius po­ky­čius?

- Ži­no­ma, vie­na iš svar­biau­sių prie­žas­čių – eko­no­mi­nis veiks­nys, ver­čian­tis žmo­nes tau­py­ti, pe­rei­nant prie eko­no­miš­kes­nių ke­lia­vi­mo bū­dų. Stai­gus de­ga­lų kai­nų šuo­lis, vie­šo­jo trans­por­to bran­gi­mas ver­čia ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų ke­lio­nėms au­to­mo­bi­liu, au­to­bu­sais. Dvi­ra­tis čia – pui­ki iš­ei­tis.

- Ar pasikeitė ir vairuotojų požiūris į dviratininkus?

- Taip, vai­ruo­to­jų el­ge­sys pa­si­kei­tė, jie ta­po su­pra­tin­ges­ni, at­lai­des­ni ma­ty­da­mi dvi­ra­ti­nin­ką ke­ly­je, ypač jei ša­lia nė­ra įreng­to ta­ko. Anks­čiau vos iš­va­žia­vus į ke­lią nor­ma­lu bū­da­vo iš­vys­ti ke­lių pirš­tų kom­bi­na­ci­ją ar iš­girs­ti ne­ma­lo­nių žo­džių srau­tą. Ma­nau, jog to­kiems po­ky­čiams da­ro įta­ką tai, kad dvi­ra­ti­nin­ku ir vai­ruo­to­ju vis daž­niau tam­pa tas pats as­muo.