aA
Žmonės dažniausiai kovoja dėl ribos tarp savo ir kaimyno žemės, didesnės algos, mažesnių mokesčių. Tačiau GRYNAS.lt redakciją sudomino vilniečio Mariaus Markevičiaus atsiųstas laiškas. Vilnietis priklauso viešojo transporto aktyvistų grupei ir kovoja už ekologiškos viešojo transporto priemonės – troleibuso – išsaugojimą sostinėje.
Troleibusai iš miesto transporto sistemos planų grūdami lauk dėl lėtumo
Troleibusai iš miesto transporto sistemos planų grūdami lauk dėl lėtumo
© DELFI

Vilniaus merui Artūrui Zuokui vasarą paskelbus, jog Vilniuje per dešimtmetį neliks troleibusų, visuomenė, rodos, jų nesigailėjo – nekilo didelio pasipiktinimo. Tačiau saujelė aktyvistų ėmė rūpintis „ūsuotųjų“ išsaugojimu.

A. Zuokas pabrėžė, jog troleibusus pakeis tramvajus bei ekologiški autobusai. Vėliau pasirodė pranešimų, jog jau nuo šios vasaros išnyks keli troleibusų maršrutai.

Troleibusai specialiai daromi nepopuliariais?

Į tokius planus visuomenė reagavo aktyviau - nes dauguma naikinamų troleibusų maršrutų yra  populiarūs. Tačiau mums svarbiausia ne nagrinėti viešojo transporto sistemos efektyvumą, o išsiaiškinti, kuo bus keičiami troleibusai, ar bus parenkamos tokios pat aplinkos neteršiančios transporto priemonės.

Į redakciją kreipęsis M. Markevičius pateikė informaciją, jog darbo dienomis Vilniuje į kelią išvažiuoja 226 troleibusai, poilsio ir švenčių dienomis – 115 troleibusų, kurie per dieną perveža apie 200 tūkst. keleivių.

„Kadangi abejoju, jog autobusai galės važiuoti dvigubai greičiau arba pasidarys dvigubai talpesni - tokiam keleivių skaičiui pervežti, išnaikinus troleibusus, reikės papildomų maždaug 200 autobusų. Iš kur jie atsiras? Taip, šiemet Vilnių turėtų pasiekti keliasdešimt naujų autobusų, bet jie ne papildys autobusų parką, o pakeis nusidėvėjusius autobusus (kurie, beje, „jaunesni“ nei didžioji dalis Vilniaus troleibusų), - savo pasvarstymais dalinosi M. Markevičius. - Nuo vasaros planuojama naikinti 8 iš esančių 21 maršrutus, netgi tokius populiarius kaip 5, 11, 14, kitus populiarius maršrutus kaip 16 ar 19 planuojama retinti, dar kitiems „nurėžti“ trasas – keičiant Vilniaus viešojo transporto sistemą, atliekami visi įmanomi veiksmai tam, kad troleibusai nebeturėtų populiarių maršrutų arba jų kursavimas būtų toks retas, jog maršrutas prarastų populiarumą.“

Ekologiškų autobusų nebūna

Vaikino nuomone, troleibusai yra draugiška aplinkai transporto priemonė - naudoja tik elektros energiją (kuri perkama iš užsienio). Tuo metu autobusas – ar dyzelinis, ar dujinis - išskiria CO2 ir su kiekvienais eksploatacijos metais teršia vis didesniais kiekiais.

„Kuo senesnė transporto priemonė, tuo jos efektyvumas, žinoma, prastėja, tačiau aplinkai (įskaitant miesto gyventojus, kurie turi kvėpuoti tuo oru) labiau labiau kenkia seni dūmijantys autobusai, negu seni troleibusai, kurie tampa triukšmingesni, tačiau jokio CO2 neišskiria. Naivu tikėtis, kad Vilniuje artimiausiais dešimtmečiais sulauksime dienos, kad gatvėse važinėtų ne senesni nei 5 metų amžiaus autobusai – o kaip atrodo senesni, puikiai žinome“, - troleibusus gyrė aktyvistas.

Jis pripažino, jog troleibusai kainuoja brangiau, tačiau jų tarnavimo laikas – ilgesnis, o ir jų įsigijimą – kaip ekologiškos transporto priemonės – dalinai gali finansuoti Europos Sąjunga.

Tiesa, kaip ir minėjome, A. Zuoko teigimu, Vilniuje važinės ekologiški autobusai. M. Markevičiaus tokie pažadai neįtikina.

„Ekologiškų autobusų nėra ir po 10 metų nebus. Elektra turi būti kaupiama akumuliatoriuje, kuris yra didelė ekologinė bomba (net ir ličio jonų). Kiek teko skaityti, efektyvumas įkraunant tokius akumuliatorius yra dar toli gražu neartimas troleibusų variklių efektyvumui...“, - dėstė pašnekovas.

Dėl troleibusų gimsta automobilių eilės, skilinėja namų sienos

Neoficialiais duomenimis, Kaunas pasinaudojo Europos Sąjungos parama, kad atnaujintų savo troleibusų parką, kai sostinė naujų troleibusų gauti nesiekė.

M. Markevičius užsiminė, kad kai kurie miestai ne tik neišstumia troleibusų, kaip viešojo transporto priemonės, tačiau netgi kuria naujas, modernias troleibusų sistemas ir skiria tam didelį finansavimą. Vienas iš naujausių pavyzdžių – Leeds miestas Didžiojoje Britanijoje.

Gintaras Nakutis
Gintaras Nakutis
© DELFI / Valdas Kopūstas

Į žurnalisų klausimus atsakinėjęs „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis ramino troleibusų gerbėjus, tačiau vardijo daug šios visuomeninio transporto rūšies keliamų problemų.

„Joks sprendimas dėl troleibusų naikinimo nėra priimtas. Elektra varomos transporto priemonės yra tikrai ekologiškos, bet troleibusai važiuoja laidais, todėl galimybės manevruoti miesto gatvėmis yra ribotos. Pavyzdžiui: troleibusai negali greitai įveikti sankryžų, dėl to paskui juos išsirikiuoja automobiliai ir sumažėja sankryžų pralaidumas. Be to, dėl troleibusų kontaktinio tinklo gauname daug skundų ir iš namų savininkų, kur kontaktinis tinklas yra tvirtinamas prie namo sienų, nes nėra galimybės pastatyti stulpų. Nuo vibracijos žmonės jaučia nepatogumus, skilinėja sienos. Šiuo metu daugelyje šalių plėtojamos naujos modernios transporto priemonės, tokios kaip tramvajus, elektriniai autobusai ir kita“, - teigė G. Nakutis.

Jis pripažino, jog M. Markevičiaus išvardytose šalyse vis dar važinėja troleibusai, tačiau pabrėžė, jog jie „nėra paplitę, sakyčiau, tai daugiau išskirtiniai atvejai.“

Jau galvojama apie tramvajaus viešųjų pirkimų konkursą

Paklaustas apie būsimas išlaidas tramvajų pirkimui ir jų infrastruktūros kūrimui vyras teigė, kad jokių skaičiavimų, kiek tai galėtų kainuoti, dar nėra. Tačiau leido suprasti, jog planuojama skelbti viešųjų pirkimų konkursą.

„Kainą nulems ir konkurso dalyviai, dalyvausiantys tarptautiniame viešajame pirkime, kai jis bus paskelbtas“, - kalbėjo bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius.

Yra idėjų, kad tramvajus galėtų būti netgi su guminiais ratais, kad jam nereikėtų bėgių, jis važiuotų atskira transporto juosta. Tada tai – tas pats troleibusas!
doc. dr. Darius Bazaras

Paklaustas, kurios transporto priemonės – troleibuso ar tramvajaus – elektros sąnaudos yra didesnės G. Nakutis teigė, kad lyginti tokio parametro nėra tikslinga.

„Paprastai skaičiuojamos elektros sąnaudos vienam kilometrui nuvažiuoti. Troleibusuose tai yra – 0,87 Lt/km. Su tramvajumi būtu sunku lyginti, nes jis didesnis ir sunkesnis, todėl jo elektros sąnaudos turėtų būti didesnės. Bet jis perveža daugiau keleivių. Dėl to, toks rodiklis nėra tikslingas,“- dėstė pašnekovas.

Jis paaiškino ir „ekologiškų autobusų“ sąvoką. Tai elektriniai, hibridiniai arba gamtinėmis dujomis varomi autobusai (jie išmeta mažiau teršalų, nei dyzeliniai).

„Šiuo metu „Vilniaus viešasis transportas“ perka gamtinėmis dujomis varomus autobusus - 18 „MAN“ autobusų atvažiuos iki kovo pabaigos, o 19 „SOLARIS“ autobusų - maždaug rudenį. Dar papildomai planuojame įsigyti 22 panašius autobusus iki metų pabaigos už Lietuvos parduotus taršos leidimus“, - atskleidė planus G. Nakutis.

Naktinis troleibusas
Naktinis troleibusas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lėtieji troleibusai keičiami greitaisiais maršrutais

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius taip pat aiškino, kad kai kurie ir troleibusų, ir autobusų maršrutai bus pakeisti greitaisiais maršrutais. Todėl dalis maršrutų bus panaikinti.

„Nuo liepos 1 dienos įvedami greitieji maršrutai, kuriuose bus pervežama daug keleivių. Greitieji maršrutai dubliuoja troleibusų maršrutus. Jei prioritetas atiduodamas greitiesiems maršrutams, tai kitų maršrutų (tiek autobusų, tiek troleibusų) nereikia. Todėl ir planuojama mažinti troleibusų skaičių maršrutuose, bet taip pat planuojame mažinti ir autobusų maršrutų skaičių“, - teigė pašnekovas.

Kai kuriems miestiečiams buvo kilę įtarimų, jog Vilniaus savivaldybė kėsinasi į gražioje vietoje įsikūrusį troleibusų parką.

Populiarius maršrutus kaip 16 ar 19 planuojama retinti, dar kitiems „nurėžti“ trasas – keičiant Vilniaus viešojo transporto sistemą, atliekami visi įmanomi veiksmai tam, kad troleibusai nebeturėtų populiarių maršrutų arba jų kursavimas būtų toks retas, jog maršrutas prarastų populiarumą.
M. Markevičius

„Galinės stotelės arba žiedai niekur nedings. Troleibusų eismas nebus sustabdytas staiga, šis procesas vyks palaipsniui. Prognozuoju, kad troleibusai dar važinės 7-10 metų. Keleivius reikia vežti, jei mažėja troleibusų, turės didėti kitų transporto priemonių – autobusų, elektrinių autobusų, atsiras tramvajus ir pan. Dėl to, turima infrastruktūra niekur nedings ir bus naudojama kaip ir buvo naudojama iki šiol“, - į klausimą apie autobusų parko likimą atsakė G. Nakutis.

Tramvajus? Tai tas pats troleibusas!

Vilniaus gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros vedėjas docentas Darius Bazaras buvo įsitikinęs, jog troleibusų keitimas tramvajumi nieko neišspręs. O jei bus įgyvendintas siūlymas netiesti bėgių, o įsigyti ratinį tramvajų, jis bus tas pats troleibusas.

„Apie transporto problemą Vilniuje turiu vieną nuomonę – manau, ateityje ji nesikeis: mums reikia atskirti srautų lygius. Tam tikras transporto srautas turi būti arba virš visų, arba po visais. Tramvajus čia niekuo nepadeda. Jis bus tame pačiame lygmenyje, kaip ir likęs transporto srautas, be to, visas transportas bus stabdomas, kol nepravažiuos tramvajus. Jeigu tas tramvajus būtų iškeltas virš visų, vadinasi, būtų pastatytos estakados – na, tada gal jau galima kalbėti, kad galėsime garantuoti greitį, gerą susisiekimą, kamščių mažinimą ir taip toliau. Tas pats transportas dar gali būti pakištas po žeme – tada tai būtų metro. Ir tai jokia – kaip kažkas bando įtikinti - „idėja fix“. Ar ji būtų smarkiai brangesnė už kitas transporto rūšis – nežinau. Bet tai būtų ir ekologiška, nes varoma ta pačia elektra, nebūtų taršos ir, be jokios abejonės, tai būtų problemos sprendimas.

Tramvajus troleibusų problemos neišspręs. Yra idėjų, kad tramvajus galėtų būti netgi su guminiais ratais, kad jam nereikėtų bėgių, jis važiuotų atskira transporto juosta. Tada tai – tas pats troleibusas!“, - dėstė doc. dr. Darius Bazaras.

„Vielabraukių“ pliusai ir minusai mokslininko akimis

Transporto vadybos katedros vedėjas teigė, jog turėdami mieste troleibusų turime ir energetinio pasirinkimo galimybę. Kitaip tariant, net ir, pavyzdžiui, pasibaigus naftai, troleibusus būtų galima naudoti – jiems nereikia tik vienos rūšies kuro. Tačiau jis įžvelgė kelis didelius „laidabraukių“ minusus.

„Ši transporto rūšis turi keletą probleminių aspektų. Pirmiausia – infrastruktūros brangumas, palaikymas. Reikia keisti laidus, juos atnaujinti, keisti elektros pastotes ir taip toliau - kas tikrai daug kainuoja. Antras blogis – tai nėra pati mobiliausia transporto priemonė, nes techninis greitis, ypatingai tose linijų sandūrose, labai sumažinamas, kyla problema dėl važiavimo greičio. Bet žinoma, jei tai yra vientisa trasa, nėra didelių susikirtimų, sankryžų, greitis yra normalus. Dabar kas yra gero? Tai yra visiškai ekologiška transporto rūšis, kadangi ji nenaudoja jokių degalų ir neteršia aplinkos. Bet, oponentai galėtų sakyti, kad elektros energijai pagaminti vis tiek reikalingas kuras. Kuras vis tiek yra deginamas. Tačiau kuras elektros energijos gamybai gali būti įvairus – gali būti dujos, gali būti nafta arba atominės elektrinės gaminama elektros energija. Taigi troleibusas, pats iš savęs, jokios emisijos neišmeta, tikrai neteigsiu, kad jie yra didelis blogis“, - troleibusų pliusus ir minusus peržvelgė doc. dr. Darius Bazaras.

Mokslininkas taip pat pripažino, kad autobusas – mobilesnė transporto rūšis, užtat gali naudoti tik kelias degalų rūšis: iškastinį kurą, dujas.

„Jei gamintų elektrinius autobusus – tai vėl tas pats troleibusas! Ekologiški troleibusai gali važiuoti suspaustomis gamtinėmis dujomis“, - linksmai kalbėjo katedros vedėjas.

Mokslininkas teigė, jog didžiausi kamščiai atsiranda tuomet, kai vienas transporto srautas kerta kitą transporto srautą (sankryžoje ar pan.).

„Vienintelė išeitis – tą srautą, kuris yra bendroje plokštumoje, pakelti arba nuleisti į kitą plokštumą. Žinoma estakados – problematiškas sprendimas, dėl vaizdo, miestų architektūros, kitų dalykų. Kita vertus – prancūzai tą Paryžiuje padarė ir vargo nemato. Daugelis jų tramvajų važinėja virš miesto. Arba kitas sprendimas - metro“, - priminė D. Bazaras.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mokslininkai sukūrė dviejų paslaptingiausių Ramiojo vandenyno zonų žemėlapį: čia negali išlikti gyvybė (2)

Kai galvojame apie Ramiojo vandenyno atogrąžų regioną, dažniausiai įsivaizduojame tarp koralų...

Audros apgadino Baltijos krantus: paaiškėjo, kurie paplūdimiai nukentėjo labiausiai

Aplinkosaugininkai atliko neeilinį Baltijos krantų pokyčių monitoringą po stiprių audrų,...

Lietuvoje siautusi vėtra pridarė didžiulės žalos: viename regione plynai išlaužyta 50 ha miško

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai apžiūrėjo miškus ir įvertino praėjusią savaitę...

Pažeidėjai neišsisuks: už neteisėtą privataus miško kirtimą laukia baudos

Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai per patikrinimą Ignalinos rajone, Senojo...

D+Viktorija Dačinskaitė

Viskas, ką reikia žinoti žvejams mėgėjams iki pavasario: kas ir kur kimba?

Po Naujųjų žvejams vėl tampa prieinamos upės ir upeliai, kurie buvo sukaustyti draudimų dėl...

Top naujienos

Ar tai jau lūžis? Po JAV atsakymų raštu Putino atstovas padarė mįslingą pareiškimą (57)

Naujausia aukštų Rusijos pareigūnų reakcija į Jungtinių valstijų ir NATO partnerių siūlymus...

Pandemijai neslūgstant daugėja išduodamų nedarbingumo pažymų: svarstoma, ar nekils problemų skaičiuojant atlyginimus

Pandemijai ir toliau neatsitraukiant, nuo sausio pradžios stebimas nedarbingumo pažymėjimų dėl...

Lukašenka lietuviams: neduok Dieve, pradėsite karą (20)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad su...

Žadą atimanti statistika: Lietuvoje patvirtinta 11365 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, mirė 12 žmonių papildyta

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 11365 nauji koronaviruso ( COVID-19 )...

Nauja tvarka: ES skaitmeninis COVID pažymėjimas bus išduodamas 270-čiai dienų (187)

Europos Sąjungos ( ES ) skaitmeninis COVID pažymėjimas po pilnos vakcinacijos bus išduodamas...

M360 PremiumDovilė Jablonskaitė

Tuzinas metų atgal: kaip komunikacijos ekspertas traukė kultūros sostine tituluotą Vilnių iš duobės – Kaunui tenka sunkus uždavinys

12 metų laiko ratas apsisuko ir daug ką pakeitė. 20 milijonų eurų kultūrai Vilniuje 2009-aisiais...

Neįtikėtinas incidentas Lazdijų rajone: moteriai į pagalbą atvažiavo girtų medikų ekipažas vairuotojas pabėgo (21)

Policija informavo, kad Lazdijų rajone gyvenantis vyras pranešė apie neblaivų medikų ekipažą.

Anastasijos Voločkovos artimieji skambina pavojaus varpais: tikina, kad jos mylimasis – nusikaltėlis, ieškomas Ukrainoje

Anastasiją Voločkovą taip pakerėjo naujojo mylimojo žavesys, kad ji praktiškai susikūrė...

Paulius Gritėnas. Kaip Lietuvos užsienio politikoje nepaklysti tarp dviejų pušų?

Lietuvos užsienio politiką vis labiau kankina dvigalvystė. Atrodo, kad negalime pateikti...