Viską pakeitė vištos

Moteris sako, kad pokyčiai išėjo į gerą ir šiandien ji gyvena jau kitokį gyvenimą.

„Turime 6 vištas. Gaidžio neturime, daug kas galvoja, kad jis reikalingas, bet taip yra tik jei nori perinti viščiukus. Apskritai vištos gali gyventi be jo, todėl jei kaimynystėje yra kiti namai ir nesinori triukšmo, puikiausiai galima apsieiti“, – pasakoja Inga.

6 vištos, sako ji, išmaitina dvi–tris nedideles šeimas po 3–4 asmenis. „Pradėjome kur kas gausiau valgyti kiaušinius. Kadangi patys tas vištas auginame, jas lesiname, žinom, kad tai yra sveikas produktas, vištos neserga, gauna daug žolės, daržovių, kiaušiniai vasaros metu būna labai tamsaus trynio, o tai reiškia, kad jie labai maistingi“, – pasakoja pašnekovė.

Ji sako, kad vištas pirko ne dėl to, kad būtų kaip sunaudoti atliekas, o dėl kiaušinių, tačiau tai, kad paukščiai sulesa virtuvės likučius, tapo dar viena nauda.

„Vaikas nesuvalgo košės, kito maisto (su vaikais kartais sunku paskaičiuoti, kiek ko reikia), todėl jį tektų išmesti, o dabar viskas iš virtuvės keliauja vištoms ir nieko į šiukšliadėžę“, – sako ji.

Vilniečių šeima persikėlė į užmiestį ir įsigijo vištų

Ypatingų išlaidų pradėjusi auginti vištas šeima nepatyrė. Inga sako, kad nagingi žmonės gali ir patys susimeistrauti vištidę.

„Svarbiausia žinoti, kad kažkokio šilto tvarto joms nereikia, užtenka sandaraus namelio, į kurį naktį nepatektų plėšrūnai. Prie mūsų miškuose gyvena kiaunės, šeškai, visi labai mėgsta vištieną, todėl jas reikia saugoti. Taip pat į namelį neturi patekti vėjas, lietus. Papildomo apšvietimo nenaudojame, todėl žiemą jos deda mažiau kiaušinių, jei žmonės nori jų gauti daugiau, gali papildomai apšviesti. Bent mūsų vištos dabar deda apie 5 kiaušinius per dieną.

Nei kažkokio šildymo, nei teigiamos temperatūros nereikia. Pas mus praktiškai visą žiemą jų namelyje yra neigiama temperatūra. Jei neigiama lauke, vadinasi ir pas jas taip pat neigiama. Svarbu, kad neužšaltų vanduo, tam yra sprendimų, pavyzdžiui, tokios kaitlentės, kurios šildo po truputį vandenį ir neleidžia jam užšalti.

Vilniečių šeima persikėlė į užmiestį ir įsigijo vištų

Dėl maisto, jos vien iš virtuvės atliekų neišgyvens, reikės papildomai pirkti, pavyzdžiui, kombinuotus pašarus arba maišyti įvairius grūdus. Aš turiu skirtingų rūšių grūdų – kviečių, avižų – taip pat saulėgrąžų, linų sėmenų, juos fermentuoju parą laiko ir duotu joms lesti. Dar papildomai reikėtų duoti kalcio. Manau, kad 6 vištoms kombinuotų pašarų mėnesiui pakanka maišo, tai būtų apie 9 eurai“, – tikina Inga.

Sukompostuoja, kas lieka

Dar gyvendama bute Inga turėjo kompostinę, jos neatsisakė ir persikėlusi į namą.

„Kai gyvenome bute, turėjome ir sodybą Molėtų rajone. Tuomet bute stovėjo kompostavimo kibirai, tokie specialūs su sandariais dangčiais, kad nebūtų nemalonių kvapų, musyčių, ten dedamos ir granulės, tokie mikroorganizmai, kad atliekos greičiau virstų kompostu. O kai savaitgaliais vykdavome į sodybą, tą kompostą veždavome ten.

Bet vis tiek į kompostą daugiau dėdavau visokias daržovių, vaisių lupenas, o ne pagaminto maisto likučius, nes jis genda ir netinka kompostavimui, gali atsirasti žiurkių ir pan. Riebalai taip pat nelabai tinka. Todėl vištos padeda sunaudoti atliekas, kurios kompostavimui netinka“, – pasakoja vilnietė.
Kompostavimo, sako ji, atsisakyti tikrai nenorėtų. Kadangi turi daržą ir sodą, kompostas yra „aukso vertės.“

Vilniečių šeima persikėlė į užmiestį ir įsigijo vištų

„Sodininkai ir daržininkai žino, kad kompostas yra labai sveika dirvai, praturtina ją įvairiomis medžiagomis. Į jį keliauja ir vištų išmatos, kurios yra irgi labai gera trąša daržui. Bet jas pirmiausiai reikia sukompostuoti, tiesiai dėti į dirvą yra negerai. Bulvių lupenas ir kitas virtuvės atliekas, kurių vištos nelesa, irgi dedu į kompostą. Taip nelieka atliekų“, – tikina Inga.

Ji tęsia: „Mes turime dvi kates, jos yra naminės, neina į lauką, o tualetą turi namuose. Jam naudoju pjuvenas. Kai reikia valyti jų tualetą, kačių išmatas nuleidžiu į klozetą, bet pjuvenas nešu į kompostą, nes tai irgi resursas. Į kompostą taip pat rudenį keliauja įvairios gėlės, liekanos iš daržo, lapai. Lapai labai geras resursas, jų net nereikia kompostuoti.“

Ingos nuomone, žmonės turėtų pamiršti apie sintetines trąšas bent jau savo darže: „Komposto įmanoma prisigaminti savo reikmėms kiek reikia, jis ne tik yra trąša, bet ir gerina dirvą, praturtina ją mikroorganizmais, o taip užaugintos daržovės turi didesnę maistinę vertę.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt