Nuo rugpjūčio vidurio Vilniaus centre pasirodė Gatvės Komoda – vieta, skirta dalinimuisi. Norėdami pasidalinti kokiu nors daiktu su kitais, praeiviai palieka jį Komodoje, o taip pat ima jiems patikusius daiktus. Šis miesto objektas yra Lietuvos gatvės menininkų ir tarptautinių kūrybinių dirbtuvių dalyvių bendradarbiavimo rezultatas. Analogišką projektą ketinama inicijuoti ir kituose Europos miestuose.

Pasak kūrybinių dirbtuvių vedėjos, miesto tyrinėtojos ir kuratorės Jekaterinos Lavrinec (Laimikis.lt), dirbtuvėse dalyvavusių studentų iš Ispanijos, Lenkijos ir Baltarusijos užduotis buvo išplėtoti tvarią iniciatyvą, kuri suteiktų miestiečiams galimybę atsikratyti jiems nereikalingų, bet kitiems naudingų smulkių daiktų, o taip pat miestui suteiktų žaismingumo. „Paprastai miestiečiai linkę padėti vieni kitiems susirasti pamestus daiktus, kabindami skelbimus, o kartais ima anonimiškai dalintis jiems nereikalingais daiktais, palikdami juos laiptinėse arba kiemuose. Mūsų sukurta Gatvės Komoda kaip atitinka šį miestiečių poreikį. Bet taip pat tai yra žaidybinis elementas: juk daugelis atsimena vaikų žaidimus, susijusius su daiktų paieškomis (pavyzdžiui, „sekretai“ po spalvotais stiklais). Norėjome sugrąžinti miestiečiams tą džiaugsmą, kuris kyla, netikėtai suradus įdomų objektą“, – sako tyrinėtoja.

Prie Gatvės Komodos kūrimo prisidėjo gatvės menininkai Andrius ir Darius, kurie specialiai atvyko į Vilnių dviems dienoms, kad sukurtų savitą Komodos stilių. Sužinojęs, kad Gatvės Komodą ketinama įrengti prie Gedimino pr. 9 esančių laiptų ir fontanų, Darius Rimeika pasiūlė priderinti šį “miesto baldą” prie aplinkos, atkuriant betoninę tekstūrą komodos išorėje. Komodos stalčiuose buvo nuspręsta “paslėpti” spalvingus grafičius. Betoninis „kamufliažas“ iš dalies užtikrina Gatvės Komodos ilgaamžiškumą, ji atrodo kaip organiškas miesto elementas. Tačiau atsiradus smalsuoliui, kuris ima tyrinėti Komodos stalčius, aplinkiniai iš karto pastebi šį objektą.

Praėjus kelioms dienoms nuo Komodos pasirodimo gatvėse, galima drąsiai teigti, kad idėja pasitvirtino: stalčių turinys sparčiai atsinaujina, miestiečiai dalinasi užrašų knygelėmis, knygomis, palieka žaisliukus, ženkliukus, papuošalus, laiškelius draugams. Gatvės Komodą galima rasti prie Gedimino pr. 9 esančių laiptų ir fontanų. Tarptautinių dirbtuvių dalyviai ketina tęsti sėkmingai startavusią Vilniuje iniciatyvą Varšuvoje.

-Gamtosauga-

Kam išmesti daiktą, jeigu jis kažkam reikalingas? Suteikdami daiktui antrąjį "gyvenimą" prisidedame prie aplinkos išsaugojimo, atliekų kiekio mažinimo.

Antrąkart panaudojant 1 kilogramą dėvėtos medvilnės drabužių gelbsti:

- 10 000 litrų vandens

Geriausia medvilnė išauginama Vidurinėje Azijoje, ten, kur labai karšta ir sausa. Turint ribotus vandens išteklius, medvilnes lauku drėkinimas taip išsekino upes, kad Aralo jūra atsidūrė prie išnykimo ribos.

- Žemę nuo 20 gramų pesticidų

Medvilnininkystėje chemikalų naudojama dešimteriopai daugiau nei kitose žemės ūkio šakose. Nuodingieji pesticidai smarkiai užteršia aplinka ir kasmet pražudo iki 20 000 žmonių.

- Sklypą, kuris išmaitintų žmogų 3 savaites

Keičiantis klimatui derlingos žemės lieka vis mažiau, o žemės ūkio produktai brangsta. Pakartotinis drabužių naudojimas sumažina krūvį derlingiesiems plotams.

- Atmosferą nuo 7 kilogramų šiltnamio dujų

Naudojant daugiau kokybiškų dėvėtų drabužių ir tekstilės gaminių, pramonė vartos mažiau energijos. Taupant energiją sulaikoma visuotinė klimato kaita.

Taigi, net paprasčiausias dėvėtų drabužių naudojimas turi milžinišką naudą aplinkai. Pagalvokite kokią naudą turėtų jei užtikrintume, kad antrą kartą naudotume (ar kiti naudotų) didesnę dalį mūsų kasdienių daiktų.