„Butikuose“ esančios prekės dažniausiai nėra naujos. Jos išgyvenę kartais net kelis dešimtmečius, dėvėtos praėjusios kartos žmonių, mena savo istoriją. Taigi galima teigti, jog tai - ekologiška mada.
GRYNAS.lt kalbėjosi su trijų sostinės senamiestyje įsikūrusių „butikų“ savininkais bei vadovais. Du iš jų prekiauja dėvėtais ir naujais iš įvairiausių pasaulio kampelių atvežtais drabužiais ir aksesuarais, dizainerių kūrybos papuošalais, vienas – vadinamas „komisiukas“ – priima pačių lietuvių atneštus nenudėvėtus daiktelius ir drabužius ir juos parduoda naujiems pirkėjams. Tokiu būdu vyksta mainai ir daiktai turi antrą šansą būti dėvimi.
„Dežavu“ – kruopelė Londono stiliaus Lietuvoje
Parduotuvėlės „Dežavu“ šeimininkė Gintarė kurį laiką gyveno Londone, garsėjančiame išskirtinės mados renginiais. Tokį miestą nesunku pamilti. Skrendant atgal į Lietuvą merginos galvoje kirbėjo daugybė įspūdžių. Būtent lėktuve ji aprašė savo verslo idėją, kurią netrukus ėmėsi įgyvendinti.
„Norėjosi išskirtinumo, ne didžiųjų parduotuvių daiktų, kuriuos nusipirkus su tokiais pačiais mieste pamatai ne vieną ir ne du žmones. Vilnius – mažas miestas. Noriu suteikti žmonėms galimybę išsiskirti,“ – apie savo idėją pasakojo Gintarė.
„Dežavu“ kupinas dėvėtų, prikeltų naujam gyvenimui stilingų daiktų. Pašnekovė sakė, kad čia užsuka klientai nuo 16 iki 60 metų. Savo klientus parduotuvės įkūrėja vadino įdomiais ir išskirtiniais.
Ji sakė, kad šiuo metu „butike“ yra ir nemažai naujų daiktų. Pavyzdžiui, iš ekologiškų medžiagų.
„Nuolat ieškome idėjų, kuo pradžiuginti klientus. Turėjome drabužių iš organinės medvilnės – labai greitai išpirko. Pavasarį vėl planuojame užsakyti,“ – pasakojo verslininkė.
„Dežavu“ jau skaičiuoja 4 metus. Šiuo metu veikia dvi tokios parduotuvės – Savičiaus ir Šv. Ignoto gatvėse.
Tiems, kas skundžiasi, jog drabužiai yra nauji „butiko“ įkūrėja nesiaiškina ir nebando įrodyti savo tiesos. O iš perkančiųjų sakė nusiskundimų dėl kokybės nesulaukianti – juk žmonės žino, kad rūbai – dėvėti. Juos prižiūrėti reikėtų kaip ir visus kitus rūbus: atsižvelgti į medžiagos sudėtį, pagal tai dėvėti bei skalbti. Prieš prekiaujant drabužiai visuomet yra dezinfekuojami pagal nustatytus Europos Sąjungos standartus. Vis tiek prisibijantiems dėl švaros ji patarė tiesiog prieš nešiojant drabužius papildomai išskalbti.
Ateina ponios ir abiturientės
Kitas panašus „butikas“ - tai senovinė, bet labai žavi parduotuvėlė „Šapokliak“ . Joje lankosi plati auditorija - turistai, jaunimas, pensininkai.
Nors pagrindinė šio „butiko“ idėja yra vintažas, senoviniai daiktai ir rūbai, siekiant įtikti klientams atsiranda ir kitokių daiktų. Pavyzdžiui, šį pavasarį jaunos merginos ėmė ieškoti suknelių išleistuvėms. Prekybos centrų parduotuvėse esantis vienodas asortimentas joms nebetiko – kuri norėtų, išleistuvėse susitikti tokiu pačiu rūbu pasipuošusią bendramokslę? Pagal jų pageidavimą suknelių buvo užsakyta iš Amerikos.
„Idėja kilo keliaujant užsienyje. Rinktis, landžioti, pirkti įdomius senus daiktus „blusų turguose“ buvo mano pomėgis. Turiu daug dailininkų draugų – taip atsirado antroji parduotuvėlės dalis, kurioje galima įsigyti rankų darbo porcelianinių indų, papuošalų,“ – sakė parduotuvės savininkė ponia Virginija.
„Butiko“ reklama sklinda „iš lūpų į lūpas“. Žmonės apie jį pasakoja vieni kitiems, kartais net užsieniečiai Vilniuje ieško parduotuvėlės neįprastu pavadinimu.
„Butiko“ savininkė sako, kad žmonių požiūris į šio tipo parduotuves bėgant laikui stipriai pakito („Šapokliak“ veikia 4 metus, - red. past.).
„Anksčiau ponios nedrįsdavo užsukti į drabužių parduotuvę, kurioje nėra etikečių ir žinomų vardų. Dabar pastebiu tendenciją, kad žmonės elgiasi daug drąsiau, nebijo eksperimentuoti ir derinti senus drabužius su naujais, taip ieškodami savojo stiliaus“.
„Pudrinė“ – prabangos ir vardinių daiktų medžiotojams
Jau nuo Smetonos laikų buvo populiaru savo daiktus nešti į komisą – supirktuvę, kur juos parduodavo kitiems. Tokiu būdu buvo galima užsidirbti ir iškuopti spintas nuo nenešiojamų rūbų, tuo pačiu puoselėjant ir ekologijos, pakartotinio panaudojimo idėją. Tokiu principu komisai veikia ir dabar. „Pudrinė“ – vienas iš jų, bene populiariausias ir vienas pirmųjų tokiu principu veikiančių „butikų“ Vilniuje.
Šio „butiko“ pagrindiniai lankytojai ir pirkėjai yra jaunimas, kuriems svarbi naujausia mada.
Kaip minėjo viena iš „Pudrinės“ įkūrėjų, Neringa, komiso darbuotojai itin atidžiai atrenka atneštus drabužius. Atsitinka ir taip, kad su tais pačiais daiktais žmogus keliauja namo. Šioje parduotuvėje daug vardinių, brangių daiktų, tokia yra pasirinkta komiso tematika.
Verslininkė taip pat paminėjo, kad šis verslo modelis nereikalauja per daug investicijų, kadangi jame noriai dalyvauja žmonės. Komisuose pardavinėti savo daiktus šiuo metu yra populiaru. Neringa teigia, jog prieš kelis metus, kai atidarė „Pudrinę“, komisų buvo dar mažai, o šiuo metu jų ant rankų pirštų nesuskaičiuosi.
„Butike“ apsipirkti ne tik unikalu, bet dažnai ir nebrangu. Kai įprastoje parduotuvėje gali įsigyti vieną daiktą, jaukioje parduotuvėlėje, kurioje siūlomi dėvėti drabužiai, galbūt apsirengsi nuo galvos iki kojų. Tai – puikus variantas taupantiems, bet norintiems atrodyti stilingai.
Sostinės „butikų“ lobynuose galima rasti itin originalių drabužių, aksesuarų, o jei taip jau norisi – ir apie prabangą „rėkiančių“ etikečių.
