Vertinga pamoka: kaip apsiginti nuo puolančio šuns?

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris teigė, kad Naujininkų rajone siautėja pikta benamių šunų gauja. Anot jo, aplinkiniai gyventojai bijo išeiti į gatvę, nes nerimauja dėl savo augintinių, kuriuos ta gauja puola.

Daugelis iš mūsų yra patekęs į situaciją, kai pamato besiartinantį piktą ir lojantį šunį. Tuomet supanikuojame, tačiau retas žino, kokių veiksmų reikia imtis, kad išvengtume tragedijos.

GRYNAS.lt aiškinasi, kur gyventojams kreiptis, pamačius šunų gaują ir kas už tai atsakingas bei kaip apsiginti nuo piktų šunų.

Kalti žmonės, kurie išmeta gyvūnus

Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkės Sigitos Burbienės teigimu, už benamius gyvūnus yra atsakingos būtent savivaldybės. Konkrečiu atveju Vilniaus miesto. Tačiau ji pridėjo, kad šalia yra Vilniaus rajonas, kuris šiuo klausimu rūpinasi labai epizodiškai - tiesiog iškviečia „Grindą“.

„Grindos“ viena iš funkcijų - gaudyti benamius gyvūnus, juos karantinuoti, jei atsiranda norinčių, perduoti naujiems šeimininkams. Todėl gyventojai turi kreiptis į „Grindos“ sanitarinę tarnybą, kuri turi spec. transportą, apmokytus žmones, ir šį darbą atlieka.

„Policija galėtų kištis tik jei konkrečiai kas nors būtų užpultas, jei žmogui gresia realus pavojus, tokį gyvūną galima nužudyti.

Komentuodama konkretų atvejį Naujininkų atvejį, ji sakė, kad „Grindai“ galėtų padėti gyventojai tiksliai nurodydami, kur šiuo metu yra šunys.

Anot moters, šunys yra gaujos gyvūnai (skirtingai nuo kačių, kurios yra teritoriniai gyvūnai), todėl išmesti ar pabėgę, jie renkasi į gaujas su aiškia hierarchija.

Geriausiai būtų eiti ir nekreipti į juos dėmesio ir kuo mažiau bijoti, nors aišku čia lengviau pasakyti, nes žmogui kyla adrenalinas. Tai yra mirties kvapas ir šunys labai gerai jaučia tą kvapą, juk vilkas pjauna sergantį elnią, tą, kuris labiausiai bijo. Svarbu yra nebėgti, bet stoti irgi negali, nes šunys los ir lauks kažkokio judesio iš tavęs. Tiesiog reikia ramiai eiti.

Artūras Zaleckas

„Norėčiau pridurti, kad benamiai šunys yra žmogaus elgesio padarinys, tai žmogui ir reikia problemą spręsti. Ir kovoti reikia ne su pasekmėmis, o su priežastimis. Baisiausia, kai dėl niekų ar visai be priežasties gyvūnas išmetamas, nuvežamas į mišką, paliekamas pakelėje. Apeliuoti į tokių žmonių sąžinę - beviltiška, jie vis tiek nesupras. Ypač blogai, kai veisiami gyvūnai, kuriuos bandoma parduoti (t.y. gauti pelną), kaip „veislinius, be dokumentų“, tokie daugintojai nežiūri nei kraujomaišos, nei psichikos, nei išlaiko higienos normas. Jiems svarbu gauti pinigus, o jei koks lieka neparduotas - išmetamas ar geriausiu atveju atiduodamas „Grindai". Labai svarbu, kad žmonės dėl nesupratimo ar įsisenėjusių mitų nedaugintų nereikalingų gyvūnų. Jei tavo šuo neskirtas normaliam veisimui - su dokumentais, tinkamom atrankom, tai reikia ieškoti būdų, kad šuniukų neatsivestų. Mitas, kad sterilizacija kenkia, ar kad kalė bus nepilnavertė, jei neatsives bent vienos vados. Tik sterilizaciją turi daryti kvalifikuoti veterinarai. Tai nepigu, bet būna akcijų, padeda gyvūnų globėjų organizacijos, be to, ieškoti šeimininkų kokiems trylikai šuniukų ne taip jau paprasta. Nenori sterilizuoti - saugok, bet tikimybė susirgti kai kuriomis ligom padidėja“, - apgailestavo S. Burbienė.

Jei visi elgsimės atsakingai, nebus jokių gaujų. Beje, daug gyvūnų globėjai tikisi iš būsimos privalomos registracijos ir mikroschemos įdėjimo. Ši tvarka turi įsigalioti nuo 2016 metų.

Bešeimininkiai gyvūnai kelia pavojų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Sirutkaitytės teigimu, savivaldybės turi pasirūpinti benamiais gyvūnais, tačiau tai gali padaryti ir pats žmogus. Tuo atveju, kai asmuo, sulaiko pastebėtą bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, jis, privalo apie tai nedelsiant pranešti gyvūno savininkui (jei jis žinomas) ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą savivaldybės institucijai ar policijai. Taip pat pravartu kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris galėtų patikrinti ar gyvūnas yra paženklintas poodine mikroschema.

„Policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti ir ieškojimo laiku perduoda gyvūną išlaikyti bei naudotis sulaikiusiam asmeniui arba perduoda jį išlaikyti ir naudotis artimiausiam žemės ūkio veikla užsiimančiam ir tinkamai gyvūną išlaikyti galinčiam asmeniui. Jeigu per 14 dienų gyvūno savininkas nepaaiškėja, buvęs savininkas netenka nuosavybės teisės į tą gyvūną ir gyvūnas neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn“, - sakė R. Sirutkaitytė.

Anot specialistės, bepriežiūriai ar bešeimininkiai gyvūnai gali kelti įvairius pavojus visuomenei ir kitiems gyvūnams, pradedant ligų sukėlėjų platinimu, agresyvumu, turto sugadinimu ar sunaikinimu, įskaitant naminių gyvūnų sužalojimą ar papjovimą, taip pat gali teršti aplinką (pvz..,katės vaikų smėlio dėžes, po gyvenamųjų namų balkonais, rūsiuose ir kt.).

Reikėtų įvertinti, kad bepriežiūris gyvūnas, kuriam įprastos sąlygos yra gyvenimas, kai juo rūpinasi, patekęs už valdos ribų gali elgtis neadekvačiai gynybiškai (pvz..,agresyviai), nes nepažįstama aplinka gyvūnui gali kelti baimę ir stresą.

Ką daryti, jei šuo nusiteikęs agresyviai? „Daugeliu atveju bešeimininkiai gyvūnai sieks išvengti kontakto su žmonėmis. Tuo atveju, kai atsidūrėte netoliese bešeimininkio šuns, geriausia išlikti ramiems, ir ramiai pasišalinti, apeiti šunį. Šuns elgesio stebėjimas galėtų pagelbėti išvengti nepageidaujamos situacijos. Pvz. žemiau nuleista šuns galva, kai bandoma jį paglostyti, neretai gali baigtis puolimu ar įkandimu, o vizginama šuns uodega taip pat ne visais atvejais rodo draugiškumą ir gali būti susierzinimo požymis. Jei šuo priėjo prie asmens ir jį uostinėja, reikėtų vengti staigių judesių. Dažna senolių klaida be pagrindo pradėti mosikuoti pasirėmimo lazdele, ir taip kartais net išprovokuoti taikiai nusiteikusio gyvūno agresyvų elgesį. Vaikų spiegimas ar bet koks šaukimas ant šuns gali tik skatinti šuns lojimą, šokinėjimą aplink ir net griebimą kąsti. Tuo tarpu čepsėjimas ar švilpavimas kartais sudomina ir nuramina šunis. Na o seniai žinomas, klasikinis, būdas pavaišinti gyvūną dešros gabalėliu gali padėti nukreipti dėmesį, o gal net įsigyti naują augintinį namuose“, - kalbėjo R. Sirutkaitytė.

Kaip apsiginti nuo puolančio šuns?

Kinologas, Muitinės mokymo centro mokymo bei metodikos skyriaus vyr. inspektorius Artūras Zaleckas pasidalino patarimais, kaip gyventojams apsiginti nuo puolančio šuns.

„Neturėtų būti tokios progos, kad reiktų gintis, nes mes visi gyvename mieste ir jeigu tu turi agresyvų šunį, tu privalai jį valdyti ir už jį atsakyti. Lygiai taip pat kaip savigynai naudojamas ginklas, juk nevaikštom ir nemosikuojam juo visur. Kaip atsiranda benamiai šunys? Tai priklauso nuo mūsų, juk šunys nelaukiniai padarai, žmonės juos išmeta į gatvę“, - sakė kinologas.

Vis dėlto, jeigu atsidūrėte situacijoje, kurioje reikia gintis nuo šunų, reikia žinoti, kad gauja  yra labai pavojinga: „Ji yra nenuspėjama, nes tu negali išlaikyti tokios savitvardos. Geriausiai būtų eiti ir nekreipti į juos dėmesio ir kuo mažiau bijoti, nors, aišku, čia lengviau pasakyti, nes žmogui kyla adrenalinas. Tai yra mirties kvapas ir šunys labai gerai jaučia tą kvapą, juk vilkas pjauna sergantį elnią, tą, kuris labiausiai bijo. Svarbu yra nebėgti, bet stoti irgi negali, nes šunys los ir lauks kažkokio judesio iš tavęs. Tiesiog reikia ramiai eiti.“

Jeigu tenka susidurti su vienu agresyviu šunimi, situacija yra daug paprastesnė ir nuo jo apsiginti nėra labai sunku, tačiau reikia žinoti tam tikras taisykles.

„Jeigu vaikas eina iš mokyklos, reikia nusiimti kuprinę ir atkišti į tą pusę, kur stovi šuo. Jam tas daiktas kels baimę, galbūt porą kartų stuktels nosimi ir galiausiai pasitrauks, jeigu važiuojama su dviračiu, iš viso puiku: nulipai ir stumkis vedinas tuo dviračiu ta puse, kur šuo loja. Tačiau vėl negalima bėgti. Jeigu aš matyčiau šunų gaują, niekada ten neeičiau, tiesiog apeičiau tą teritoriją, taip pat ir aplink didelį šunį. Kam provokuoti tą žvėrį“, - kalbėjo A. Zaleckas.

Čepsėjimas ar švilpavimas kartais sudomina ir nuramina šunis. Na o senai žinomas, klasikinis, būdas pavaišinti gyvūną dešros gabalėliu gali padėti nukreipti dėmesį, o gal net įsigyti naują augintinį namuose.

Rasa Sirutkaitytė

Vienas dažniausių mitų, kad prieš šunį galima panaudoti ir fizinę jėgą, pavyzdžiui, jeigu įsikando į ranką, trenkti į nosį arba duri į akį, tačiau kinologas juos neigia: „Tai yra pasakų pasakos. Be abejo, jeigu tu ginkluotas dviem lazdomis, tu apsiginsi nuo šuns, tačiau mes kalbame apie visai nepasiruošusį žmogų. Ir durti į nosį, į akį, manyčiau, kad tai yra paistalai. Tu gali riktelti ant jo, kad išsigąstų. Priimti kažkokią pozą, truputėlį pakelti rankas į viršų, kai jau nėra kitos išeities. Jeigu tu tiki, kad gali jį išgąsdinti, gali tai bandyti, bet jeigu tavo rėkimas prilygs viščiuko cypsėjimui, tai dar labiau audrins tą šunį. Jeigu tai vaikas, siūlyčiau šauktis pagalbos, bet ne visiems žmonėms, nes dažnai, kai šauki į mases, niekas nepadeda, o į kokį nors vieną asmenį.“

Gyventojai skundžiasi, kad šunų gauja puola ne juos, o jų augintinius. Kinologo teigimu, savo augintinio apginti nepavyks, o tai darydamas galite nukentėti ir pats.

„Neįmanoma apginti savo augintinio nuo tokios gaujos. Tas auginti ant pavadžio vedamas dar labiau draskosi, loja, nes jis jaučia pavadį ir jaučiasi labai drąsus. Po to žmogus ima ant rankų savo gyvūną ir viskas pasibaigia tuo, kad kramto ne tik šunį, bet ir patį žmogų. Svarbiausia yra neeiti ten ir iškviesti tarnybas, kad tuos šunis sugaudytų“, - pasakojo A. Zaleckas.

Anot pašnekovų, ašarinės dujos nėra veiksmingos. Jie sako, kad tokių dujų flakonėliai nuo puolančio šuns dažniausiai neapsaugo, o ir internete yra aprašomos istorijos, kai toks būdas nepadėjo. Reikėtų neprovokuoti gyvūno ir vengti kontakto su juo, ramiai reaguoti į šuns lojimą ir nedaryti staigių judesių.

Apie gyvenamosiose teritorijose pastebėtus bešeimininkius gyvūnus reikėtų pranešti atitinkamai savivaldybei. Savivaldybių kontaktus galite rasti internete, adresu http://www.lsa.lt/lt/nariai-savivaldybes.