Vasaros pradžia: kelia nerimą Suvalkijoje vyraujantys orai

Vasaros pradžioje gamta visada dar gyvena iš pavasario paveldėtu vešlumu ir žemėje sukaupta drėgme. Praėjusi žiema negalėjo išlyginti dirvoje esančio vandens horizonto, pavasaris šią padėtį šiek tiek sušvelnino. Tačiau vasarą sutikome ne karščiais, bet lietaus stygiumi.

Keistai kam atrodys teiginys, kad Lietuvoje dabar sausa. Kai kur neseniai lijo – su didele jėga. Tačiau visas šis vanduo srautais bereginti nutekėjo į upelius ir menkai tesumirkė dirvą. Kitur, kad ir Suvalkijoje, vyrauja sausra. Čia bent 3 savaites nelijo.

Ar tai, ką dabar regi suvalkiečiai, taps svarbiausiu šios vasaros ženklu? Drėgmės kiekis, kaip ir nakties temperatūros, yra sunkiausiai prognozuojami dalykai. Spėti apie visos vasaros šiuos parametrus niekas neturi drąsos. Beje, ką duotų tokie spėjimai?

Vasara nėra vienalytė, kaip ir kiekvienas metų laikas ji turi savo veikimo etapus, kurie be pavojaus augalams ir gyvūnams gali drastiškai skirtis. Birželis (bent iki Joninių) gamtoje turėtų būti drėgnesnis, nes šis metas skirtas dygimui, augimui, vešėjimui. Jeigu birželį vyrauja sausra, augalai lieka žemaūgiai, daugelis jų nesudaro tankių augynų. Toks skurdimas atsiliepia tolesnėms augalo gyvybinėms funkcijoms – žydėjimui, vaisių ir sėklų užmezgimui. 

Gamtoje tokie reiškiniai neturėtų būti lemtingi, nes laukiniai augalai savo rūšies gyvavimą užtikrina bet kokiomis sąlygomis – sunku įsivaizduoti, kad dėl sausros ar kitų natūralių klimatinių reiškinių mūsų vidurio zonoje galėtų išnykti nors viena rūšis. Kas kita – mūsų sodai, kuriuose derliaus galėsime tikėtis tik laistydami augalus. Obelims, kriaušėms, kitiems vaismedžiams tokia drėgmė labai reikalinga, nes jie tik formuoja vaisius.

Augalų augimas, vešėjimas ir žydėjimas labai svarbūs vabzdžiams ir kitiems bestuburiams. Vyraujant sausrai, smėlinguose ar lengvuose dirvožemiuose augalai jau pradeda džiūti, jų žiedai išsilaiko trumpai, tad vabzdžiams tenka tik maža dalis įprasto nektaro ir žiedadulkių kiekio. Beje, vabzdžių šiemet dar labai trūksta – atliekant jų gausos tyrimus pievose teko nustebti: birželio viduryje rūšinė sudėtis negausi, o pačių vabzdžių – nedaug. Vyrauja keletas įprastų rūšių, taip pat vorai, gi daugelio vabalų ir tiesiasparnių (žiogų, svirpliukų, spragtukų) randama mažai.

Kol kas galima spėti, jog žemė per ilgai buvo vėsi ir dirvožemyje „miegoję“ vabzdžių lėliukės nespėjo pasiekti atitinkamos brandos. Kadangi pranašaujamos gana vėsios naktys (iki + 5 laipsnių), jų poveikis neabejotinai stabdys daugelį svarbių gyvybinių procesų. 

Vyraujanti sausra skatina gyvūnus keltis ten, kur galima rasti vandens. Nenustebkime, kad šernai, stirnos, elniai ir briedžiai tikslingai patraukia prie pelkių, į paežeres, paukščiai skrenda prie mažiausios balutės ar kieme esančio tvenkinėlio. Jeigu tokių aplinkos elementų nėra, juos galima įrengti. Kieme ar sode įrengta girdykla beregint taps gyvybės centru, ją lankys ir paukščiai, ir vabzdžiai.

Ar to reikės visą vasarą, pasakyti sunku. Liepą, ypač antroje mėnesio pusėje, prasideda daugelio augalų džiūvimas, sėklų brandinimas, todėl sausra netgi laukiama. Panašiai gamtoje į sausrą reaguojama ir rugpjūtį.