Nekilnojamo turto sektorius Lietuvoje prasidėjus krizei buvo stipriai supurtytas. Perkamoji galia sumenko, naujos statybos butų kainos ėmė tirpti it pavasario saulės užkluptas sniegas. Nepaisant to, nekilnojamo turto specialistai teigia, kad rinka po truputį atsigauna. Tačiau dabar pakalbėkime apie kiek kitokį nekilnojamą turtą – vandens telkinius. Ar Lietuvoje klesti prekyba vandens telkiniais, ar daug kas ryžtasi pirkti, arba parduoti tokį objektą, kuris priskiriamas žemės ūkio paskirties turto kategorijai?
Remiantis 2008 metų Žemės ūkio ministerijos pateikiamais duomenimis, pasak kurių, Lietuvoje buvo užregistruoti 158 privačių vandens telkinių savininkai. Jeigu žvelgsime statistiškai, tai 63 Utenos apskrities ežerais rūpinasi privatūs asmenys, Vilniaus – 25; Kauno – 13; Klaipėdos – 12; Panevėžio – 11 ir t.t.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija neprivalo ir neturi skelbti duomenų apie privačius vandens telkinius, todėl ši statistika nėra nuolatos atnaujinama, tačiau galima spėti, kad šiuo metu privačių vandens telkinių savininkų galėtų būti apie kokius 200. Taigi, santykinai 200 galimų vandens telkinių pardavėjų.
Turto vertintojai nelinkę vertinti?
GRYNAS.lt susisiekė su turto vertinimo paslaugą teikiančiomis įmonėmis. Tačiau didelė dalis kalbintų įmonių specialistų, vos tik pasiteiravus apie galimybę įvertinti vandens telkinį, telefono ragelyje įsiviešpataudavo tyla ir tik po keliolikos nerimo sekundžių, specialistai pasakydavo, kad tokios paslaugos neteikia.
Tad teko nemenka užduotis surasti turto vertinimo įmonę, kuri teiktų tokią paslaugą.
„Vertiname kelis kartus per metus. Jeigu kalbėtume apie skaičius, tai per metus būna iki 3–5 tokio turto vertinimų. Štai metams įpusėjus, greitu laiku darysime pirmąjį tokio turto vertinimą šiemet“, – apie statistiką kalbėjo R. Pleteras.
Vertinimo kriterijai ir kainos iš „oro“
Paklaustas, pagal kokius kriterijus toks turtas vertinamas, R. Pleteras teigė, kad turėtų būti atsižvelgiama į tinkamumą rekreacijai, ar žuvingas telkinys ar ne, koks įmanomas jo panaudojimas, pavyzdžiui, vandens telkinys naudojamas žuvims veisti ar turizmui ir pan.
Dėl vandens kokybės, ar galimo užterštumo, pašnekovas užsiminė, kad tokiais duomenimis remiamasi ir į tai atsižvelgiama, jei tokius duomenis pavyksta gauti.
Lietuviškuose skelbimų puslapiuose skelbimų, kurie siūlytų pirkti vienokį ar kitokį vandens telkinį sąvoka „nors semte semk“, negalioja, kaip, pavyzdžiui, visai priešingai, yra su parduodamais butais ar automobiliais ir t.t. O ir kainos tokio objekto labai kontrastingos – nuo 40 ar 60 tūkstančių litų iki 4 milijonų Lt.
Pasiteiravus, ar dažnai tokios kainos būna tiesiog laužtos iš piršto, neišanalizavus nei rinkos nei paties objekto, R. Pleteras patikino, kad tokia tendencija pastebima visuose skelbimuose.
„Skelbimuose kainos buvo įvairios, neretai jos būna laužiamos iš piršto, nes žmogus parašo sumą, kokią nori gauti. Tai galioja bet kam, ar mes parduodame nekilnojamąjį turtą, ar kokį daiktą. Apskritai, skelbimų statistika nėra patikima. Ji labai netiksli. Vienas dalykas, kiek aš noriu gauti, o kitas, kiek aš galiu realiai gauti“, – aiškino pašnekovas.
R. Pletero manymu, rinka Lietuvoje yra (jeigu atmestume žemės sklypus su parduodamais vandens telkiniais) nėra labai aktyvi. Butų parduodama daugiau negu ežerų ir taip būdavo visada. Kaip pabrėžė pašnekovas, retai kada būna parduodamas tik pats ežeras, o ne žemės sklypas su juo.
Jeigu GRYNAS.lt pardavinėtų vandens telkinį
Panašiomis mintimis dalijosi ir „Baltijos turto vertinimo agentūros“ vadovas Gintautas Šatkauskas.
Paskutinį kartą tokį objektą jų agentūra vertino senokai. Kaip sako jis, „turbūt kad prieš kokius 5 metus. Tuo metu įvertinome 2 vandens telkinius.“
Jeigu GRYNAS.lt nuspręstų parduoti savo įsivaizduojamą vandens telkinį ir nutartų, visų pirmiausia, jį įvertinti, tai pasak, G. Šatkausko, šita techninė procedūra atrodytų taip:
Taip pat svarbu pasakyti, kad vertinama pagal pajamų kapitalizacijos metodą (kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje, – aut. past.) ir pagal žuvininkystės produkciją“, – procedūrą trumpai nupasakojo vyras.
Norėdami sužinoti ar vanduo neužterštas, atitinka nustatymus aplinkos kokybės standartus, pavyzdžiui, ekologinės, cheminė būklės, turto vertintojai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, ar kitas, su aplinkosauga susijusias, įstaigas.
Kitur dažnai naudojamas lyginimo metodas šioje srityje nepritaikomas (nors kai kurios įmonės GRYNAS.lt teigė, kad turi galimybę prieiti prie Registrų centro duomenų bazės, kurioje registruojami visi įvykę sandoriai – kokie vandens telkiniai buvo parduoti ir už kokią kainą) kadangi visi objektai unikalūs, Lietuvoje nėra tokio paties identiško vandens telkinio.
Išvada – žmonės nelinkę parduoti
Kaip ir R. Pleteras, taip ir G. Šatkauskas mano, kad Lietuvos rinka nesutverta pardavinėti tokius objektus. O ir patys žmonės, pasak jo, „nelinkę parduoti savo vandens telkinius.“
Tad bent jau dabar peršasi išvada, kad privačių vandens telkinių savininkai mieliau patys mėgausis vandens teikiamais malonumais, nei tą malonumą perleis kitiems. Na, nebent už kokius 4 milijonus litų...
