Sakoma, jog daugelis vaistažolių renkama iki Joninių. Vienos – vos spėjus pasitraukti kalendorinei žiemai, kitų galima pasirinkti ir vėliau. Anksti pavasarį rašėme, kokių naudingų vaistažolių, padedančių sustiprinti po žiemos išsekusį organizmą, gydyti įvairias ligas, pasirinkti vos sniegui nutirpus. Dabar žvelgiame į tuoj prasidedančią vasarą ir patarimo, kokių vaistažolių suskubti pasirinkti iki Joninių, klausiame žolininke iš tradicijos save vadinančios Ritos Balsevičiūtės.

Kaime augusiai ir tebegyvenančiai moteriai nuo mažens buvo įdomu, kokias žoleles renka močiutės, ką su jomis daro, kaip naudoja ir gydosi. Ji stebėjo ir mokėsi. Ir dabar žolininkė teigia, kad turėtume imti pavyzdį iš savo senelių, prosenelių ir gydytis augalėliais, kurie auga mūsų žemėje, nes kitų kraštų, pasak jos, nelabai mums ir tinka.

Iš pradžių paminėjusi mūsų pavasario temoje aprašytą dilgėlę, garšvą, pienę ir patvirtinusi neginčijamą jų naudą, Jogalinos kaime gyvenanti R. Balsevičiūtė išskyrė pagrindines savybes vaistažolių, kurių galima pasirinkti vasaros pradžioje.

Šalpusnis
Tiek šio augalo lapai, tiek jis pats yra tinkamas įsisenėjusiam kosuliui gydyti. Anksčiau šalpusniu būdavo gydomos įvairios ligos. Žolininkė teigė, jog sausam kosuliui ypač padeda žiedelių arbata, o lapais gydoma infekcinė liga rožė, jie ištraukia karštį. Iki Joninių galima rinkti ir lapelius, ir žiedus.

Pavasarinė raktažolė
Ją dar vadina šv. Petro rakteliais. Ypač naudingi lapeliai – tikras vitaminų šaltinis. Dabar dar galima rinkti žiedelius. Raktažolė labai tinka plaučių ligoms gydyti ir organizmui stiprinti.

Kaštono ir alyvų žiedai
Pats laikas jų prisiskinti. Tai puikus vaistas. Kaštono žiedus, kaip pasakojo R. Balsevičiūtė, seneliai užpildavo degtine – gamindavo ištrauką. Ja tepdavo pavargusias kojas, trindavo blauzdas, kad neiššoktų venos, naudodavo nuo skausmo.

Alyvų žiedai buvo naudojami tiems patiems negalavimams šalinti. Tačiau tik violetiniai, mat balti žiedai pavojingi – jų galima tik truputį labai įsisenėjusiam kosuliui ir dusuliui gydyti.

Vingiorykštė
Šis augalas pražysta prieš pat Jonines. Tai – aspirino šaltinis: puikiai tinka sunegalavus, padeda numalšinti galvos skausmą. Vingiorykštės žiedeliai džiovinami, iš jų verdama arbata, o šaknis galima kasti dabar arba rudenį.


Jonažolė
Ši vaistažolė pražysta per Jonines. Tai puikus vaistas nuo mažo kraujospūdžio. Jonažolės arbatos veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą. Tačiau jų negalima vartoti, jei ketinate mėgautis saulės voniomis, nes tai gali pakenkti organizmui, išberti odą.

Aviečių lapai

Aviečių uogos renkamos liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o lapai skinami pasirinktinai. Tai puikus vaistas sergant peršalimo ligomis, gripu, angina. Tinka karščiavimui ir skausmui malšinti, pasižymi vidurius kietinančiomis savybėmis, todėl vartojama viduriuojant.

Juodųjų tuopų pumpurai
Juodosios tuopos daugiausia auga prie dvarų. Anksčiau jų surinktus pumpurus užpildavo namine degtine. Toks užpilas buvo naudojamas pūliuojančioms žaizdoms gydyti. Juo taip pat galima gydyti skrandžio skausmus ar opas.

Kartusis kietis (liaudiškai - pelynas arba pelūnas)
Vaistas nuo pilvo skausmų. Žinoma, kaip ir daugelį kitų, taip ir šią vaistažolę reikia vartoti saikingai, nes pavartojus per daug pelūnas tampa nuodingas. Tuomet sutrinka žarnyno veikla.

Beržo lapeliai
Koks nepaprastas vaistas yra beržo pumpurai, gydantys odos ligas, padedantys skaidyti akmenis, ir sula, rašėme pavasario temoje. O beržo lapeliai skirti reumatui gydyti. Reikia jų uždėti ant kojų, kai jas skauda, ir laikyti, kol ta vieta net šlapia tampa. Geriausia juos skinti pavasarį, bet galima ir dabar.

Asiūklis
Šis augalas itin mėgsta rūgščią dirvą. Pirmiausia išauga jo ūgliai. Žolininkė pasakojo, jog senovėje tuos ūglius skindavo ir dėdavo jų badmečiu į duoną. Tik nuimdavo vadinamąsias kepurėles, nes jos karčios.

Asiūklyje daug silicio, ši vaistažolė tinka akmenims, cistoms šalinti, padeda turintiems bėdų dėl šlapimo.

Gyslotis

Gysločio lapai jau greit bus dideli. Jie puikiai gydo žaizdas, ir net pūliuojančias. Iš jų galima gaminti vadinamuosius pleistrus: reikia užtepti medaus ant gysločio lapų ir dėti ant žaizdos. Šis „pleistras“ ištraukia karštį ir pūlius.