V. Mazuronis ir L. Balsys - dvi nuomonės dėl „Chevron“ pasitraukimo

Bendrovė „Chevron Exploration & Production Lietuva“ antradienį atsiėmė savo pasiūlymą dalyvauti angliavandenilių išteklių naudojimo Šilutės-Tauragės plote konkurse. Šis naftos galiūnės sprendimas Lietuvos visuomenės sutiktas įvairiai - ir su džiugesio šūksniais, ir su nusivylimu. Skirtingai šį kompanijos žingsnį įvertino ir Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis bei žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.

Kadangi konkurse nebeliko dalyvių, pagal taisykles, konkurso komisija turi apsispręsti, ar skelbti pakartotinį konkursą, ar apskritai jį nutraukti.

V. Mazuronis: praradome galimybę žengti energetinio išsilaisvinimo link

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, „Chevron“ pasitraukimas ir įvardintos jo priežastys yra suprantamos.

„Kompanija turi teisę ginti savo interesus ir investicijų saugumą, bet mes visada gynėme ir Lietuvos piliečių interesus, todėl ir buvo keičiami įstatymai, reglamentuojantys angliavandenilių išteklių žvalgybą ir gavybą. Nusileisti ir pasirašyti sutartį Lietuvai nenaudingomis sąlygomis mes negalėjome ir neturėjome teisės, – sako ministras.

Visgi jis pabrėžia, jog dėl nepagrįstų baimių Lietuva prarado daugiamilijonnes investicijas.

„Lietuva prarado naujas darbo vietas ir galimybę žengti energetinio išsilaisvinimo link. Ateičiai privalome žinoti, kad visko bijodami ir gąsdindami save bei kitus, nieko nedarydami, mes nieko ir neturėsime. Spręsti mums patiems. Viliuosi, kad ateityje priimsime teisingesnius sprendimus“, – teigia V. Mazuronis.

L. Balsys: kompanija turi „planą B“

Tuo metu Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys tokį kompanijos žingsnį vertina kaip bandymą išnaudoti „planą B“ bei toliau veikti per su ja susijusias įmones.

Pasak L. Balsio, šiandieniniai įstatymai atveria galimybę „Chevron“ ir toliau vykdyti skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą aplinkai pavojingu hidraulinio ardymo metodu net jai ir pasitraukus iš konkurso.

„Priimtų ir dar planuojamų Seime svarstyti įstatymų išsigandusi „Chevron“ vadovybė gali imtis „plano B“ ir toliau žvalgyti ir net išgauti skalūninius angliavandenilius per su šia kompanija susijusias „LL

investicijas“ bei „Minijos naftą“. Šioms ir kitoms Lietuvoje įregistruotoms naftos bendrovėms anksčiau buvo išduotos bendros licencijos žvalgyti ir išgauti angliavandenilius, į kurių sąvoką pagal iki šiol galiojusius įstatymus įeina ne tik paprasta, bet ir skalūninė nafta bei dujos.

Todėl „LL investicijos“ ir „Minijos nafta“ ir kitos naftos bendrovės, gavusios bendras licencijas, gali žvalgyti bei išgauti ir skalūninę naftą, ir dujas. Joms net nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas, kadangi jos leidimus vykdyti savo veiklai gavo gerokai prieš naujų įstatymų priėmimą“, – sakė L. Balsys

Pavasario pabaigoje „Minijos nafta“ pradėjo skalūninių angliavandenilių žvalgybą ir išgręžė pirmąjį gręžinį Kalnainių kaime, netoli Švėkšnos. Stemplių kaime, esančiame Šilutės rajone, darbus vykdanti „Chevron“ deklaruoja atliekanti naftos žvalgymo darbus per „LL investicijas“, kurių 50 proc. akcijų valdo JAV kompanija.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko teigimu, šiuo metu reikia kuo skubiau sustabdyti anksčiau visoms naftos bendrovėms išduotas licencijas ir įpareigoti jas per mėnesį deklaruoti, kokios rūšies angliavandenilių – paprastų, ar skalūninių jos ieško ir kokius žvalgybos bei gavybos metodus naudoja.

Lietuvos žaliųjų partija, Žemaitijos bendruomenės, įvairios aplinkosaugos bei pilietinės nevyriausybinės organizacijos prieštarauja skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai Lietuvoje naudojant hidraulinio ardymo technologiją, dėl galimų neigiamų padarinių aplinkai bei žmonių sveikatai.