Dešimties litų kaina už meškeriotojo kortelę dienai iš Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) vandens telkinių, atrodė, atgrasys didžiąją dalį čia atvykstančių pramogautojų. Taip smarkiai padidintas apmokestinimas šiemet kovo gale buvo pritaikytas tik čia, pačiame žuvingiausiame krašte, tikintis bent šiek tiek sumažinti gamtos išteklių naudotojų ir gamtos niokotojų antplūdį.
Bet nuo 11 litų metams iki 10 litų parai padidinta mėgėjiškos žūklės kaina Nemuno deltoje nė trupučio neatbaidė šiuo pomėgiu savo gyvenimą įvairinančių vyrų ir moterų.
„Skirvytėje užvakar suskaičiavom apie šimtą žvejų , o pakrantės medžiuose tupėjo dešimtys kormoranų, garnių, taip pat – ir jūrinis erelis. Atrodė, jie tykotų į vandenį atgal žvejų išmestų žuvų, kabliukais jau pažeistų ir mažiau vikrių. Beje, žvejai, taip dažnai už rajumą ir teršimą keiksnojantys kormoranus, ne ką geriau ir patys elgiasi. Leistiną sugauti žuvų svorį dažnas viršija, pakrančių aplinką, talkomis išvalytą, atliekomis teršia kaip teršę“, - kalba NDRP specialistai.
Bet gal meškeriotojai, mokėdami po 10 litų už dienos žūklavimą, mano jau susimokėję ir už valytojų paslaugas?
„Tikrai ne, visi surinkti pinigai gali būti skiriami tik žuvų išteklių atkūrimui, jų saugojimui, moksliniams tyrimams, bet ne šiukšlynų kuopimui po meškeriotojų poilsiavimo gamtoje“,- žurnalistei ketvirtadienį kalbėjo Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Pasak jo, šiemet į šį fondą jau pavyko surinkti 1,4 mln. litų.“ Rugsėjo 11-ąją ministras pasirašė įsakymą 350 tūkst. litų iš jo paskirti žuvų išteklių atkūrimui įvairiose Lietuvos vietose, gali būti, tame tarpe – ir Nemuno deltoje“, - komentavo V. Graičiūnas.
Pasak jo, Nemuno deltos regioninio parko teritorijos valymą privalo organizuoti savivaldybės, kurių dalyse ši saugoma teritorija funkcionuoja. Tiesa, vietinės valdžios šios prievolės vengia, tad atliekų tvarkymo sistema vis dar yra apgailėtina. Galvojame, kaip ją keisti“, - sako V. Graičiūnas.
„Savivaldybės galėtų prašyti paramos iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, bet ne iš sukaupto naujojo fondo už žūklės leidimus ir korteles“, - sako V. Graičiūnas. Iš čia pinigai gali būti paimamai tik žuvų išteklių atkūrimo, apsaugos, mokslinių tyrimų ir pan. reikmėms.
Nemuno deltos specialistai atkreipia meškeriotojų dėmesį ir į kitą šio rudens naujieną - griežtesnę atsakomybę už mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimus.
Nuo rugsėjo 28 dienos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos leidžia už neteisėtą draudžiamų žvejybos įrankių, išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus, gaminimą, realizavimą, įsigijimą arba laikymą skirti nuo 200 iki 700 litų baudą, o šiuos įrankius ir priemones-konfiskuoti.
Už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, išskyrus elektros energiją ir ultragarsą, numatyta nuo 400 iki 1 tūkst. litų bauda, konfiskuojant pažeidimo padarymo įrankius ir priemones.
Mėgėjiškos žvejybos taisykles rasite ČIA.
