Iš viso buvo dvi nuotraukos
„Didžiąją dalį savo fotografijų talpinu dviejuose puslapiuose – naturephoto.lt ir birdpix.lt. Matyt, ten ir rado (žurnalistai, - red. past.) ir susisiekė su manimi, - apie išgarsėjimą britų spaudoje su „trigalvio“ danieliaus nuotrauką pasakojo R. Jakaitis. - Jie man paskambino ir paskui susirašinėjome. Tik aišku, kai aš toks anglakalbis, tai mačiau, kad ten ir klaidelių pridaryta – rūšis ten nurodyta elnio, o iš tikro tai yra danielis“.
Įspūdingasis kadras padarytas Panevėžio apskrities miškuose, nors pačių danielių populiacija yra išsibarsčiusi po visą Lietuvą. „Neužsiimu aptvaruose gyvenančių gyvūnų fotografijomis, fotografuoju tik laukinius gyvūnus“, - pabrėžė R. Jakaitis.
„Gaila, kad neišsisaugojo antra fotografija. Ten buvome dviese su kitu fotografu Romualdu Barausku, jis mane fotografavo iš dar toliau. Toje fotografijoje buvo matyti, kaip aš šliaužiu prie danielių ir tie patys danieliai matėsi. Tai būtų geras įrodymas tiems, kurie rėkia, kad čia „photoshopu“ daryta. Gaila, kad neliko geros kokybės tos fotografijos“, - apgailestavo R. Jakaitis.
Laukinės gamtos fotografo teigimu, suabejoti tokio kadro realumu gali nebent tie, kurie visiškai nefotografuoja gamtos ir neturi patirties fotografijoje su gyvūnais. „Nors aišku taip tiksliai, kaip dabar – visi tvarkingai vienas į vieną pusę pasisukęs, kitas į kitą, kitas per vidurį – tik kartą gyvenime taip gali pasitaikyti“, - neneigia R. Jakaitis.
Paklaustas, ar nėra baisu iš taip arti fotografuoti miško žvėris, ar nekyla baimės, kad jie gali užpulti, fotografas purtė galvą – miško žvėrys niekada arčiau nei 50-30 m. neprisileis žmogaus, be to, žiemą jie būna nusilpę.
„Lietuvos miškuose grėsmę kelia tik du gyvūnai – šernas ir briedis. Bet ir tai jie niekada iš nieko nepuola. Pats žmogus dažniausiai prisiprašo“, - kalbėjo laukinės fotografijos atstovas.
Jis pats teigė nuolat laiką leidžiantis gamtoje ir laukiantis gerų kadrų. Kartais geras vaizdas gali pasitaikyti ir nepatyrusiam fotografui atsitiktinai, tačiau didžioji dalis darbų yra tiesiog išlaukti.
„Esu dirbęs ir su elniais, tai gerai elnių fotografijai, kurios aš tikrai norėjau ir dėl jos stengiausi, reikėjo dešimt metų. Matot, čia Lietuva, ne Afrika, čia negali taip kūrybiškai laisvai dirbti su gyvūnais. Mūsų gyvūnai yra medžiojami, persekiojami ir fotografui prieiti į kontaktą, žiauriai sudėtinga. Daug reikia patirties, daug darbo, perprasti gyvūnų elgseną, tiesiog gyventi su tuo gyvūnu“, - dėstė R. Jakaitis.
Po daugybės valandų lauke, dažniausiai grįžti tuščiomis
Laukinės gamtos fotografas neslepia, kad fotografuoti Lietuvos gamtą nėra dėkingas darbas. Kasdienybė tokia, kad praleidi daugybę valandų gamtoje, bet dažniausiai grįžti tuščiomis.
Kas motyvuoja miške išbūti begalę valandų ir nenuleisti rankų laukiant to vienintelio kadro? – teiravomės gamtos fotografo. R. Jakaitis juokiasi, kad tai liga - kaip kokia žvejyba ar kita veikla.
„Matai, kad tau to reikia – negali be to gyvent. Aišku, kažkiek paskatina, kai pavyksta padaryti gerą kadrą – vėl užsikabini ir toliau dirbi“, - pasakojo įspūdingą trigalvio danielio nuotrauką užfiksavęs ir užsienio žiniasklaidą sudominęs fotografas.
