Praėjusią savaitę, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pranešė, jog atnaujintų daugiabučių gyventojai už šildymą lapkričio mėnesį sumokėjo vidutiniškai 100 litų mažiau. Tuo metu dauguma vilniečių gavo gerokai didesnes sąskaitas, nors temperatūra labiau primena rudenį nei šildymo sezoną.

Vis dėlto tokiu metu, kai niekas negali atsakyti, ar krizė baigėsi ir ar atslinks dar viena – niekam nesinori nė girdėti apie tūkstantines paskolas. O pažadais, jog socialiai remtiniems gyventojams renovacijos išlaidos bus kompensuotos tikima tiek pat, kiek ir Kalėdų seneliu. Galiausiai tie, kuriems nebaisios paskolos, baiminasi atgrubnagių statybininkų ir nekokybiškų darbų. Juk statybos rangovams į rankas reikia atiduoti tai, ką turime brangiausio – savo namus.

GRYNAS.lt kalbėjosi su penkių Lietuvos miestų renovuotų daugiabučių bendrijų pirmininkais ir aiškinosi, kiek pagrįstos yra visos šios renovacijos baimės bei ar iš tiesų pokyčiai šildymo sąskaitose yra tokie pastebimi.

Lietuvoje pagal senąjį finansinį modelį atnaujinti 417 daugiabučiai namai, „JESSICA“ programoje šiuo metu dalyvauja 155, tačiau visiškai atnaujintas vos vienas daugiabutis.

Išsivadavę iš šalčio moka mažiau

Vilniaus Architektų gatvėje esančio renovuoto daugiabučio bendrijos pirmininkas Juozas Guščia prisiminė, jog jo namo penktojo aukšto gyventojai iki renovacijos „mėgavosi“ 15 laipsnių temperatūra namuose.

„Kaip gali būt nepatenkintas renovacija? – nusistebėjo J. Guščia. - Dabar temperatūra susilygino – visi turime po 21 laipsnį šilumos. Antras dalykas – lapkričio mėnesį už keturių kambarių 74 kvadratų buto šildymą mokėjau 108 litus. Tai vis ne trys-keturi šimtai, kaip žmonės moka. Dabar gyventojams reikia perpus mažiau mokėti, nei prieš renovaciją. Turiu pasakyti, kad ji tikrai pasiteisino.”
J. Guščia
Lapkričio mėnesį už keturių kambarių 74 kvadratų buto šildymą mokėjau 108 litus.

Architektų gatvės daugiabučio gyventojas pripažįsta, jog šildymo sąskaitoms sutaupytas lėšas reikia atiduoti bankui – už paskolą. Šio daugiabučio gyventojai paskolą gavo ne lengvatinėmis palūkanomis, kadangi jį atnaujino pagal senąją renovacijos programą. Tačiau dėl to neišgyvena.

Bendrijos pirmininkas teigia, jog iš pradžių 7-8 gyventojai į renovaciją žiūrėjo nepalankiai. Tačiau vyras visuomet buvo įsitikinęs, kad ją reikia įgyvendinti.

Kaimo gyventojų valstybė negelbėja

Vis dėlto trys gyventojai nenorėjo būsto renovuoti iki pat atvykstant statybininkams. „Tuomet jie pamatė, kad žmonės gerai, sąžiningai dirba, viską čia tvarko ir remontuoja. Pasirinkome tikrai gerą Marijampolės bendrovę – neturiu jokių priekaištų“, - prisiminė J. Guščia.

Vyras visiems pataria samdytis techninės priežiūros specialistus ir neužkibti ant pigumo kabliuko. „Prie kiekvieno darbininko prižiūrėtojo nepastatysi. Ir patys gyventojai turi labai stebėti, išsakyti savo pastabas“, - dėsto bendrijos pirmininkas.

„Renovacijos nereikia bijoti. Žinau vieną pavyzdį, kai kaime senutė iš pensijos sutaupė pinigų stogui pakeisti. Ji nė karto nesakė: „Gal valstybė man padės“. O ponams vilniečiams apmokami techniniai projektai, suteikiama lengvatinė paskola – ir dar jiems blogai. Juk namas - tai mūsų. Mes turime spręsti, kaip jį sutvarkyti“, - stebėjosi priešiškumu J. Guščia.

Bendrijos pirmininkas teigė, jog nors butų vertė kilo dvigubai, nei į juos buvo investuota (vidutiniam dviejų kambarių butui renovacija kainavo apie 9500 litų), nė vienas gyventojas iki šiol nepanoro keltis kur nors kitur. Į renovuotą namą grįžta anksčiau išsikėlę šeimų vaikai.

Net nebaigtų renovuoti namų gyventojai teigia gaunantys mažesnes sąskaitas

Paskola ar ...žmogiškesnė paskola?

Kauno Žaliakalnio rajone gyvenanti Deimantė teigia prikaupusi jau tris segtuvus dokumentų, nors renovacijos darbai dar nepradėti. Moters atvejis buvo unikalus, privertęs pasukti galvas ir valdininkus, ir teisininkus. Dar prieškario statybos daugiabutyje gyvenančiai šeimai priklauso visi keturi jame esantys butai.

„Negalėjome laukti. Nešildomas namas per kelerius metus būtų tiesiog sugriuvęs. Supratome, kad vis vien reiks imti paskolą - tiesiog renovacijos programa suteikė galimybę šią paskolą pasiimti normaliomis sąlygomis. Šis variantas mums buvo priimtiniausias, nors ir sunkiausias“, - pasakoja įsiskolinimų bankui neišsigandusi moteris.

Šeimai buvo leista dalyvauti renovacijos programoje.

Bendrijų pirmininkams – po paminklą

„Tai naudinga, bet tikrai labai sudėtinga. Statyčiau paminklą kiekvienam bendrijos pirmininkui, įgyvendinusiam renovaciją. Neįsivaizduoju kokio sudėtingumo turėtų būti tie visi susirinkimai ir bandymai sutarti su kaimynais. Nes vien visi viešųjų pirkimų reikalavimai yra lyg ir aiškūs, bet realybė vis tiek kitokia“, - teigė Deimantė.
Deimantė
Statyčiau paminklą kiekvienam bendrijos pirmininkui, įgyvendinusiam renovaciją. Neįsivaizduoju kokio sudėtingumo turėtų būti tie visi susirinkimai ir bandymai sutarti su kaimynais.

Pagal renovacijos programos taisykles statybų rangovo įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos išduotą atestatą. Deimantės teigimu, toks reikalavimas, nors ir teisingas, kartais pakiša koją. Mažesni, kelių aukštų namai stambių statybos bendrovių tiesiog nedomina, kaip nepakankamai pelningi projektai. O mažosios – tiesiog neturi reikiamo atestato ir netgi galimybių jį gauti.

„Praktiškai pats ieškai, beveik įkalbinėji bendroves dalyvauti konkurse. Aš bent jau susidūriau su tokia problema. Geriau jau rengti atskirus konkursus – išorės ir vidaus darbams, nes reta įmonė yra tokia universali, kad galėtų atlikti ir santechnikos, ir lauko apdailos darbus. O konkursų, pagal įstatymus, galima rengti kiek nori, - patirtimi dalijosi Deimantė. - Kita vertus, man patinka sutartys, oficialumas. Kai darbai atliekami oficialiai, žinai, kad brokas bus ištaisytas. O ir techniniai projektai parengiami nemokamai “.

Nelaukė Kalėdų senelio

Seną, tačiau geros būklės namą renovuoti Deimantės šeimai reikėjo būtent dėl šildymo sistemos. Jis buvo dujinis. Tačiau vėliau parengtas ir išorės apdailos projektas. Namas liks medinis, išlaikoma senovinė prieškario stilistika, galima sakyti, jis bus labiau restauruojamas, nei renovuojamas. Name bus įdiegtos šilumą išlaikančios priemonės.

„Nebūtume turėję finansinių galimybių jo patys sutvarkyti, - prisipažįsta moteris. - Norime įrengti ne tik vieną katilinę su reta vandens šildymo sistema - dar saulės kolektorius ant stogų. Supratome, kad Kalėdų senelis viso šito neatneš. Reikia ir pačiam padirbėti.“

Baigdama tvarkyti visus reikiamus dokumentus Deimantė mano supratusi, kodėl renovacijos projektai juda taip sunkiai. „Žmonės dar iki galo nesuvokia visos tvarkos: už ką, kaip reikės mokėti. Kad už visus tuos investicinius ir kitus projektus iš pradžių reikės sumokėti ir tik vėliau tai bus kompensuojama. O ar imti šiuos pinigus iš pensininkų? Kiekvienas bijo to momento, kai reikia pakrapštyti piniginę.“

Renovuojant teko ardyti vidaus apdailą

Žirmūnų 128-o namo bendrijos pirmininkas Juozas Snieška pasakoja, jog jo namas buvo ne tik apšiltintas, pakeisti langai, tačiau ir visi vamzdynai bei radiatoriai. Šiandien kiekvienas namo gyventojas atskirai gali juos reguliuoti.

„Sutaupome maždaug 50-60 procentų mokesčių už šildymą, lyginant su nerenovuotais namais. Jau po pirmojo renovacijos etapo praėjusių metų vasarį mokėjome maždaug 2,28 lito už kvadratinį metrą. Kai šalia esantis namas mokėjo 4,56 lito“, - tikslius šildymo duomenis pateikia bendrijos pirmininkas.

Juozo Snieškos name pirmajam renovacijos etapui pritarė daugiau nei 90 proc. gyventojų. Tačiau antrasis etapas nebuvo sutiktas taip palankiai. „Keičiant vamzdyną, teko sugadinti kai kurias plyteles, unitazus, retsykiais – tapetus. Tiesiog nebuvo galimybių prieiti prie vamzdynų kitu būdu. Todėl gyventojai į butus statybininkus įsileido nenoriai. Tačiau dabar, kai viskas pabaigta, veikia, yra šilta ir butas rinkoje pabrangęs 30-40 proc., gyventojai džiaugiasi“, - teigė J. Snieška.

Žema darbų kaina - įtartina

Bendrijos pirmininkas prisimena, jog konkurse namo renovacijai atlikti dalyvavo nemažai statybos bendrovių, tačiau reikėjo kruopščiai išnagrinėti jų pasiūlymus. „Viena įmonė pasiūlė darbus atlikti maždaug 600 tūkstančių litų pigiau. Tai – nepadaromi dalykai, nebent kai kur vietoj metalo būtų naudojusi popierių. Arba kai kuriems nesudėjusi langų. Visiems patarčiau neužkibti ant mažos kainos. Ji nustatoma tik tam, kad pavyktų laimėti konkursą – vėliau kažkurioje stadijoje darbai tiesiog sustoja“, - perspėja Žirmūnų daugiabučio bendrijos pirmininkas.

Panevėžio Marijonų gatvėje gyvenanti Birutė Valkiūnienė tikina, jog jos namas iki renovacijos buvo visiškai avarinės būklės. Lietingą 2008-ųjų rudenį į 9 iš 12 daugiabučio viršutinio aukšto butų bėgo vanduo. Net Kūčias moteris praleido su kaimynu stabdydama iš šildymo vamzdžio besiveržiantį vandenį.

Kiaura viskas, kas įmanoma

„Karštas vanduo tekėjo vamzdžiais, įrengtais nešildomoje palėpėje. Jei lauke būdavo -20 laipsnių, tai ir palėpėje -20. Ir jie, ir stogas buvo kiauri. 1958-aisiais statant šį namą apie efektyvumą niekas negalvojo. O mes mokėdavome už šildymą po 500-600 litų per mėnesį ir gyvenome labai šaltai. Dar įsijungdavome papildomą šildytuvą. Čia buvo kiauras stogas, kiauri vamzdžiai – daugybė skubių veiksmų reikalaujančių problemų.Atliekant renovacijos darbus mūsų vamzdynas buvo suprojektuotas visiškai kitaip. Turime autonominį šildymą ir kiekvienas gali jį reguliuoti kaip nori, taip pat įrengti saulės kolektoriai“, - problemas išdėstė B. Valkiūnienė.

Lapkričio mėnesį jos bendrijos daugiabučio gyventojai už dviejų kambarių buto šildymą, vandens pašildymą bei gyvatuką mokėjo 60, už trijų – 80 litų.

Moteris mano, jog tai – labai mažos kainos, palyginti su prieš tai gyventojus slėgusiomis sąskaitomis.

Įtikintų oficialus ES raštas

„Galime tik džiaugtis, kartais ta mūsų mokama suma atrodo net nepadori. Renovacijos programoje nustatyta taisyklė, kad palūkanos, mokamos už paskolą kartu su šildymo mokesčiais po renovacijos neturi viršyti buvusios sąskaitos už šildymą. Ši formulė yra labai griežta. Tačiau mes, net ir įgyvendinę daug brangių priemonių, pavyzdžiui, šlaitinio stogo sutvirtinimą ir remontą, nepasiekiame leistinos ribos. Reikia atkreipti dėmesį, jog socialiai remtiniems asmenims ši renovacija kainavo lygiai 0 litų,“ - teigė B. Valkiūnienė.
B. Valkiūnienė
Vieno buto savininkai prašė, kad iš Europos Sąjungos būtų atsiųstas oficialus raštas, jog renovacija jiems bus kompensuojama.

Bendrijos pirmininkė prisimena, jog kaip ir kiekviename daugiabutyje, buvo besipriešinančių renovacijai, tačiau šiandien šie žmonės net „nepamena“, kad kažkada uoliai protestavo.

„Vieno buto savininkai prašė, kad iš Europos Sąjungos būtų atsiųstas oficialus raštas, jog renovacija jiems bus kompensuojama“, - nerealius kaimynų norus prisiminė pašnekovė.

B. Valkiūnienė neneigia, jog kaimynų konfrontacija buvo tokia aštri, kad jos atgarsiai pasiekė ir teismus. Visgi visi darbai buvo įvykdyti, kaip ir suplanuota, o daugiabutis Marijonų gatvėje buvo pirmasis, pradėjęs renovaciją pagal programą „JESSICA“.

Kompensacija dviems trečdaliams gyventojų

Anykščiuose esančio daugiabučio bendrijos „Ažupiečiai“ pirmininkė Regina Slapšinskienė šiandien labiausiai jaudinasi dėl socialiai remtinų šeimų. Ažupiečių gatvėje esančiame daugiabutyje iš 12 butų tik 4 savininkai mokės už namo renovacijos išlaidas. Visiems kitiems remontą kompensuos valstybė. Vis dėlto bendrijos pirmininkei neramu – ar tikrai aštuonioms šeimoms negrės paskola. Kol kas pažadai tęsimi, tačiau moteris svarsto, jog įstatymai bei programos Lietuvoje pernelyg greitai keičiasi.

Kita vertus pirminikė džiaugiasi „neišgaruojančia“ šiluma. „Viename bute gyvenusi senyva moteris su anūke gal 20 metų vis skųsdavosi, kad namuose labai šalta. Pagaliau, po namo renovacijos, jos gali gyventi normalioje temperatūroje, virš 20 laipsnių šilumos, - kalbėjo R. Slapšinsienė. - Ir sąskaitose jaučiami pokyčiai. Pasidomėjome, jog Anykščiuose vieno kvadratinio metro šildymas lapkritį kainavo maždaug 5-6 litus. Mūsų namas mokėjo tris litus už kvadratinį metrą. Kita vertus, nežinia, ar iš tiesų tiek sutaupėme, ar tokia kaina susidarė todėl, kad vienas gyventojas turi teisę reguliuoti temperatūrą katilinėje ir lapkritį prisuko temperatūrą“.

Moteris su šypsena prisimena, kaip iš pradžių gyventojai rakino sandėliukus ir butus baimindamiesi, kad statybininkai bandys juos apvogs. Vėliau su darbininkais jie taip susigyveno, kad reikalui esant be ginčų įsileisdavo į butą.

Reginos name renovacijai prieštaravo vos 2-3 kaimynai.

Šilumos kaina - balkonas

Plungės A. Vaišvilos daugiabučio gyventojai, vienbalsiai pritarę renovacijos idėjai, šiandien greičiausiai dvejotų ilgiau. Konkursą, dėl netikėtai išaugusių darbų kainų šios bendrijos gyventojams teko skelbti du kartus. O renovuojant namą netikėtai nukrito trečiojo aukšto balkonas. Jis suniokojo ir antrojo aukšto gyventojų balkoną. Galiausiai visus balkonus teko nupjauti.

„Na, balkonai greičiausiai liks pavasariui, - atsidūsta bendrijos pirmininkė Irena Vasarevičienė. - Dabar jau nieks nepasakys – ar tas balkonas buvo paskilęs, ar jį užkabino koks darbininkų kranas. Na, ir namas dar 1963-aisiais pastatytas – jau baisiai senas buvo. Gal ir liūdna kai graži diena ir noris išeit – bet yra, kaip yra.“

Plungės gyventoja teigia, jog anksčiau namie būdavo per karšta. Ir už tai gyventojai sulaukdavo 300-400 litų sąskaitų. Po renovacijos šių plungiškių sąskaitos dar neviršijo 120 litų už šildymą.

Kadangi moteris pirmininkauja ne tik savo, tačiau ir dar dviejų daugiabučių gyventojams, ji pasakoja girdėjusi įvairių argumentų prieš . „Sako: „ai, sergu, gi nenugyvensiu tų dvidešimties metų“. Kita prieštarauja, o vėliau patyliukais prasitaria: „Na gerai, pasirašysiu, bet tegu kiti pirma pasirašo“, - su šypsena diskusijas susirinkimuose prisimena I. Vasarevičienė.

Pačios moters daugiabutyje kai kurios moterys buvo trumpam sukilusios prieš „tuos naujoviškus“ radiatorius. „Buvo įvairių nesklandumų, bet žinote – daugiausia čia kaimynės - moterys, gyvena vienišos. Tai vienas to nenori, kitas – ano. Gerai, kad galiausiai viskas susitvarkė“, - su palengvėjimu kalba I. Vasarevičienė.