aA
Trečiadienį Seimo aplinkos apsaugos komitetas svarstė Medžioklės įstatymo straipsnių pakeitimus. Naujame medžioklės įstatymo projekte numatyta sureguliuoti medžiotojų ir žemės ar miško savininkų, kurių plotuose jie medžioja, santykius. Vis dėlto kompromiso tarp medžiotojų ir savininkų pasiekti kol kas nepavyko.
Žemės bei miškų savininkai įsitikinę, jog teisė medžioti neatsiejama nuo privačios žemės nuosavybės
Žemės bei miškų savininkai įsitikinę, jog teisė medžioti neatsiejama nuo privačios žemės nuosavybės
© © Romualdo Barausko nuotr.

Pristatydamas darbotvarkę komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pabrėžė, jog įstatymas svarstomas jau 8-eri metai, Konstitucinio teismo pripažinta, jog kai kurios senojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Išvijus medžiotojus teks taikstytis su žvėrių daromais nuostoliais

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L. Budrys komiteto posėdyje pristatė, kokios galimybės miško ar žemės savininkams bus suteikiamos priėmus naująjį Medžioklės įstatymą.

Laimutis Budrys
Laimutis Budrys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Medžioklės įstatymas svarstomas jau trečią kadenciją. Konstitucinis teismas pasisakė už 6 jo straipsnių neatitikimą Konstitucijai. Tas neatitikimas susijęs su privačių žemių savininkų teisėmis. Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad žemės savininkas gali uždrausti medžioti tik tuomet, kai sudaromi nauji medžioklės ploto vienetai arba kai medžioklės metu daroma žala miškams arba pasėliams. Įstatymo projekte siūloma, kad medžioklės savininkas gali uždrausti medžioti savo žemėje bet kuriuo metu. Jei tik jo interesai nesutinka su medžioklės ploto naudotojų, medžiotojų interesais. Laukinė gyvūnija pagal įstatymą lieka valstybinė nuosavybė.

Ja naudotis gali ir savininkas, ir medžiotojas. Jei savo plotuose savininkas draudžia naudotis šia valstybine nuosavybe, jis tuo pačiu netenka galimybės gauti atlyginimą už gyvūnų daromą žalą“, - dėstė Aplinkos ministerijos atstovas.

Jis siūlė nemažinti mažiausio medžioklės ploto vieneto dydžio – palikti jį 1000 hektarų ploto.

Teisę galės gauti tik stambūs žemės savininkai

„Savininkui suteikiamos trys galimybės: uždrausti medžioti, leisti medžioti bendrai nustatyta tvarka, kartu atgaunant iš medžiotojų žvėrių padarytą žalą. Trečia galimybė - žemės savininkas gali sudaryti rašytinį susitarimą su būreliu, kuriame apibrėžtų medžioklės sąlygas. Žemės savininkas gali tapti medžioklės būrelio pilnateisiu nariu, prisiimti visus tuos medžiotojo įsipareigojimus ir būrelis privalo jį priimti. Tačiau tuo atveju, jei jis turi ne mažiau, nei 100 hektarų žemės. Tokį plotą nutarėme nustatyti padiskutavę su visom suinteresuotom pusėm. Nes hektaras, du hektarai ar trys hektarai medžioklei jokios didesnės reikšmės nesudaro. Vien kiškiui gyventi reikia 300 hektarų“, - naujojo Medžioklės įstatymo pasiūlymus vardijo L. Budrys.

„Ar įstatymo spragos, kurios prieštarauja Konstitucijai, šiuo įstatymo projektu ištaisomos?“, - teiravosi Seimo narė Aurelija Stancikienė. Ji siūlė įstatymo projektą, kuriuo medžioti leidžiamą bet kokio žemės ploto savininkams, žinoma, pirmiausia įgijus teisę medžioti pagal visus įstatymus.

„Taip, visas, bei pridedame kelias lydinčias nuostatas, tokias kaip vilkų daromos žalos atlyginimas“, - patvirtino L. Budrys.

Tačiau žėmės ir miško savininkui Egidijui Jasiūniui neatrodė, jog naujasis įstatymas išspręs įsisenėjusią problemą.

„Nuo 2009 metų bandau įgyvendinti savo teisę (medžioti, - red. past.), kuri numatyta Medžioklės įstatyme. Bet kiek bandau apginti tą savo teisę, man niekaip nepavyksta. Panevėžio gamtos apsaugos departamentas su visokiais išvedžiojimais sako, kad turiu geranoriškai susitarti su medžiotojais“, - tvirtino E. Jasiūnas.

„Šis atvejis labai gerai išreiškia priešpriešą tarp medžiotojų ir žemės savininkų. Ponas Jasiūnas turi 1,6 hektaro. Ir nori visų medžioklės bilietų ir teisių“, - šyptelėjo Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys.

„Nedraugauja“ net teismo sprendimu

Su medžiotojų būreliu besibylinėjusiam E. Jasiūnui pavyko gauti netgi teismo išvadą, jog būrelis turi priimti jį ir suteikti dalines teises medžioti. Medžiotojų būrelis, net įpareigotas teismo, to nedaro.

Privačių žemės plotų savininkų asociacijos pirmininkas daktaras Rimvydas Valiulis prisiminė žemės savininkų konferencijos metu pateiktą statistiką.

„Naujasis įstatymas neįtvirtina savininkų teisės medžioti. Kaip suprantu, savininkas, turintis 99 hektarus, jau negauna tos teisės. Virš 100 hektarų žemės, Lietuvoje turi tik 400 savininkų. Vadinasi, norite, kad tie 400 iš milijono savininkų turėtų teisę medžioti?,“ - klausė R. Valiulis.

„Tiek yra tik viename rajone, - prieštaravo L. Budrys.

Linas Naudužas, žemės ir miško savininkas bei vieno privataus medžioklės ploto savininkas priminė, jog dar 1925-aisiais metais priimto Medžioklės įstatymo pirmas punktas sako, kad teisę medžioti pirmiausia turi žemės savininkas. Šį įstatymą pasirašė tuometinis Prezidentas Aleksandras Stulginskis.

„Įstatymo leidėjas, pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, turi sukurti tokį įstatymą, kad būtų klausiama žemės savininko sutikimo. Juk aš esu savininkas, ateikite, susitarkite, atsiklauskite. Dabar sėdi kaimo žmogus troboje ir žiūri, kaip džipais po jo žemę važinėja“, - tikino vyras. 

L. Naudužas sakė, jog per 8-erius metus jau kone atmintinai išmoko keliasdešimties lapų Konstitucinio teismo išaiškinimą.

Pripažino sulaukęs spaudimo iš Seimo narių

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis apgailestavo, jog į GRYNAS.lt jau aprašytos konferencijos dalyvių pasiūlymus vis tiek nebuvo atsižvelgta.

Algis Gaižutis
Algis Gaižutis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Šis įstatymas nekeičia nieko. Apmaudu, kad įregistruoti įstatymo projektai tiek Aurelijos Stancikienės, tiek daugiau nei 100 žmonių konferencijos rezoliucijos pasiūlymai yra atmetami. Neatsižvelgta į siūlymus, kuriuos asociacija teikė raštu. Įstatymas tenkina tik medžiotojus,“ - konstatavo A. Gaižutis.

„Ar norime tą įstatymą priimti, ar dar 8 metus apie jį kalbėti? - neištvėrė komiteto pirmininkas A. Salamakinas - Mane spaudžia iš visų pusių - ypač Seimo nariai medžiotojai. Reikia kažkokių nuolaidų iš abiejų pusių. Jei surašysite tokį įstatymą, kokio norite, Seimas jo vėl nepriims.“

Algimantas Salamakinas
Algimantas Salamakinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Jeigu įrašom tą 100 hektarų reikalavimą, tai jau iš karto neišsprendžiame pagrindinio punkto dėl pažeistų žemės savininkų teisių. Bent jau tą 100 hektarų reikalavimą turime naikinti“, - svarstė Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Stancikienė.

Kol kas komiteto nariai sutarė, kad atidžiai peržvelgs ir Laimučio Budrio pristatytas, ir parlamentarės Aurelijos Stancikienės pasiūlytas Medžioklės įstatymų pataisas, įvairius kitus dokumentus.

Teigiama, jog jau birželio mėnesį arba dar anksčiau įstatymas, 8-erius metus galiojęs kaip prieštaraujantis Konstitucijai, bus pakeistas.

Ar juo labiau džiaugsis medžiotojai, ar žemės ir miško savininkai – lieka neaišku.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ne visi žino, kad gali gauti finansinę paramą: turintiems žemės reikėtų suskubti (14)

Privačių miškų savininkai neretai į šį turtą žiūri kaip į investiciją ateičiai ir...

Šuns parsinešta erkė įsisiurbė Jurgitai į galvą: tokios erkių gausos kaip šiemet moteris dar nematė (37)

Grįžus namo po pasivaikščiojimo gamtoje su šunimi, būtina atidžiai apžiūrėti, ar jo kailyje...

Sunkus metas šunų šeimininkams: Ieva nuo augintinio kailio nubraukė kelias dešimtis erkių (9)

Norėdami apsaugoti augintinius nuo erkių platinamų ligų, šunų šeimininkai pasitelkia įvairias...

Klaipėdietis parodė, kiek erkių rado šuns kailyje: kai pamačiau – išsižiojau (17)

Klaipėdietis Andrius šį balandį jau spėjo įsitikinti erkių aktyvumu – po pasivaikščiojimo...

Veterinaras perspėjo, kuo rizikuoja perkantys šunis be kilmės dokumentų: baisios ligos pakerta net iš pažiūros sveikus gyvūnus (92)

Jei jūsų namuose laksto veislinis keturkojis, turintis kilmės dokumentus, tai reiškia, kad jis...

Top naujienos

NVSC: antradienį mirė vienas koronavirusu sirgęs žmogus, trečiadienį – dar du (4)

Antradienį mirė vienas koronavirusu sirgęs žmogus, trečiadienį gauta informacijos apie dar du...

Situacija šokiruojanti: beveik pusė sveikatos įstaigų dar net nepateikė planų atnaujinti paslaugas (70)

Tik 53 proc. ambulatorines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ir tik 56...

Ar tikrai laukti karantino pabaigos? Išmokų kraneliai lėtai, bet užsisuks (65)

Šalyje paskelbus karantiną dėl koronaviruso grėsmės, buvo įjungti įvairiausi finansiniai...

Veryga išvardijo, kur legaliai dėl koronaviruso galima pasitikrinti savo lėšomis (10)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus...

Grožio specialistai ir kirpėjai jaučiasi įsprausti į kampą: nesulaukę paramos kai kurie pasirinko šešėlį (34)

Kirpėjai ir grožio specialistai pasakoja, kad dėl itin griežtų reikalavimų dalis klientų...

Rusijoje – vienas liapsusas po kito: gyventojams užteko vos kelių valandų klaidai pastebėti (171)

Gegužės 4 dieną Rusijos šiaurėje esančios Komijos Respublikos Usinsko mieste vietos pareigūnai...

Gyvai / Tiesiogiai – iš SAM: Verygos komentaras apie planuojamus karantino sąlygų sušvelninimus (7)

Gegužės 27 d., 12.00 val. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuotoliniu būdu transliuos...

Karantino metu dažniau pažeidinėjamos vaiko teisės: tarnybos vadovė nurodė, kokių veiksmų imsis (3)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi naują direktorę – nuo gegužės 12...

Sėkmingam verslui vadovaujanti Eglė Kojelienė: svarbiausia sąlyga derinant karjerą ir šeimą

„Grožis ir estetika mano gyvenimo varomoji jėga“, – sako „Grimo akademijai“ vadovaujanti...

Seimo nariai toliau teikia pasiūlymus dėl GPM mažinimo: mažėtų tik uždirbantiems iki 1 VDU (1)

Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m....

|Maža didelių žinių kaina