aA
Mes žinome, kad per šimtmečius Lietuvos ūkininkai, augindami naminius gyvulius ir paukščius, vykdė ir jų moksliškai nesuvoktą, bet naudos ir estetinio požiūrio motyvuotą genetinę selekciją, atrinkdami labiausiai vietinėms sąlygoms pritaikytus bei labiau produktyvius egzempliorius. Taip atsirado lietuviška kiaulių ar lietuviška žasų veislė. Ir valstybė teisingai daro, kad rūpinasi šių vietinių veislių išlikimu, nes tai ne tik reikšmingo pasaulinio genofondo dalis, bet konkretus ir gana materialus nacionalinis ir saugotinas paveldas, atskleidžiantis tautos „genetinės selekcijos" charakterį.
Balandžiai (Lietuvos balandžių augintojų asociacija)
Balandžiai (Lietuvos balandžių augintojų asociacija)
© Lietuvos balandžių augintojų asociacija

Tačiau labai mažai kas žino, kad didžiausia veislių įvairovė, Lietuvos tautos sukurta dabartinės Lietuvos teritorijoje yra ne kiaulių ar karvių, bet, net sunku patikėti – naminių balandžių veislės! Šiuo metu išlikusių yra ne mažiau 15, t.y. tiek Europos gyvūnų laikytojų asociacija EE po penkerių metų stebėjimo ir standarto tikrinimo pripažino Europos autentiško paveldo dalimi.

Istoriškai aišku, kad naminiai balandžiai LDK teritorijoje jau buvo veisiami bent nuo 16 a.
Štai trečiajame Lietuvos statute (1588 – 01 – 28), patvirtintame Žygimanto Vazos, aprašant baudas už naminių paukščių vagystes, sakoma, kad pvz. už žąsies vagystę pagautas vagis turi sumokėti tris grašius, už balandį – vieną grašį.

Stebina išlikusių lietuviškų naminių balandžių įvairovė. Tai galima pamatyti nuotraukose. Vieni puikiai skraido, gerai orientuojasi ir net paleisti už keliasdešimt kilometrų skubiai grįžta į savo gimtąją balandinę – aukštaskraidžiai balandžiai. Kiti, skraidydami virš ūkininko sodybos, gali atlikti akrobatinius šuolius ore – vartikliai. Treti, Lietuvos kaimo selekcininkų atrinkti, galėdavo gana ilgai burkuoti visiškai pakeistu balsu (balso mutacija), pavadinti burbuliais. Dar kiti buvo ir yra tiesiog gražūs.

Ką tai pasako apie mūsų kaimą? Tai mums byloja, kad Lietuvoje kaimo žmogus rūpinosi ne tik maistu, bet laikydavo ir naminius balandžius, kurie palaipsniui tapo nebe specifinės paukštienos, bet estetinio grožio – skraidymo, burbuliavimo, plunksnų puošmenos poreikiu. Maža to, beveik kiekvienas Lietuvos regionas turėjo savo estetiką, savo selekcijos kryptis. Tiesiog neįtikėtina! Tai iš dalies atsispindi ir balandžių veislių pavadinimuose.

Iki šiol Lietuvoje yra išlikęs ir kitas unikalus nematerialaus paveldo reliktas – balandžių turgus. Prieškario Lietuvoje, sovietiniais laikais jų buvo beveik kiekviename didesniame mieste. Šiandien be mažesnių susibūrimų Kretingoje ar Vilniuje yra išlikęs puikiai organizuotas Kauno balandžių turgus. Į jį balandininkai iš visos Lietuvos renkasi kiekvieną sekmadienio rytą, o į specialias muges jų susirenka net keli šimtai. Už 5-20 eurų galima nusipirkti visai neblogų egzempliorių. Tačiau ypatingo grožio ar ypač reti balandžiai gali kainuoti ir kelis šimtus eurų, o tai jau beveik veršiuko kaina.

Iš kurio miesto ar regiono atvykęs balandininkas galima nustatyti pasiklausius jų „balandžių kalbos“, pavadinimų specifikos. Lietuvių kalbos tyrinėtojai ten galėtų atrasti įvairių įdomybių. Štai, pavyzdžiui, balandininkai iš Tauragės sportinio tipo balandžius dar neseniai vadindavo krakobynais. Beje, Lietuva turi ne tik balandį, bet ir karvelį. Suvalkiečiai, laikantys balandžius (karvelius) save vadina karveliniais.

Klaipėdos aukštaskraidžiai, Vilniaus ereliukai, Vilniaus spalvotašoniai, Lietuvos žuvėdrėlės, Sūduvos baltagalviai, Lietuvos figūriniai, Kauno drugeliai, Dainavos spalvotagalviai, Šiaulių baltasparniai, Vilniaus naktiniai, aukštaičių burbuliai, Kauno baltajuosčiai, paštiniai-parodiniai, šarkelės, vyšniniai aukštaskraidžiai – štai Lietuvos tautos sukurtos ir iki šiol išlikusios (kai kurios jau išnykę) balandžių veislės, pripažintos Europos paveldo dalimi.

Tačiau ne Lietuvos. Į mūsų pasiūlymą iš Žemės ūkio ministerijos prieš keletą metų gavome atsakymą, kad pagal ministerijos nutarimą, kaip globojama pripažįstama tik tai, kas duoda „materialinę“ naudą – arklio jėgą ar mėsą. Iš nacionalinio paveldo eliminuojama labai netikėta mūsų valstiečių unikali estetinė selekcija. Tai gėda, žinoma. Gal kada ir ateis laikas, kai tapsime labiau europietiškais tautinio paveldo sergėtojais. Ir pasimokysime iš istorijos, kada balandžiai naminiais paukščiais Lietuvoje jau buvo laikomi 16a.

Lietuvos balandininkai, susibūrę į asociaciją, kasmet rengia parodas, dalyvauja ir tuo pačiu propaguoja Lietuvos paveldą parodose užsienyje. Šeši Lietuvos balandžių augintojai kas tris metus vykstančiame Europos čempionate yra tapę Europos čempionais, du iš jų-net kelis kartus, ir tuo pačių pripažinti Europos meistrais.

Tai džiugioji dalis. Liūdnoji, kad karvelinių lieka vis mažiau, unikalios balandžių veislės nyksta, kai kurių tėra po keliolika egzempliorių. Dar dešimtmetis ir dar bent keletas veislių išnyks. Lietuvos balandininkų mažėja, jie nepajėgūs vieni rūpintis mūsų protėvių paveldu. Labai unikaliu paveldu. Prie išsaugojimo galėtų prisidėti ne tik valdžia, ministerija, bet ir pvz. Kauno zoologijos sodas, kuris laiko nemažai paukščių, bet dar nesidomėjo šalyje esančia originalia balandžių veislių įvairove. Gal ir jaunųjų gamtininkų stotis Vilniuje galėtų prisiminti ir paįvairinti savo veiklą? Gal būt mokyklose dar likę biologijos mokytojų entuziastų? Lietuvos balandininkai mielai padovanotų savo augintinių, net ir juos pašertų.

O šį šeštadienį ir sekmadienį (sausio 19 – 20 dienomis) Kaune, Stulginskio universiteto paviljone, vyks balandžių paroda, į kurią susirinks karveliniai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos. Kviečiame visus, gal kas tarp savo pomėgių ras vietos ir balandininkystei,ir tuo pačiu prisidės prie nacionalinio paveldo išsaugojimo.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kai brangi kiekviena minutė: pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, gyvūną kuo skubiau vežkite pas veterinarą (9)

Dažnai sutinkame gyvūnų šeimininkų, kurie delsdami ir nesikreipdami pagalbos savo mylimam...

Šuns šlubavimas – pavojingos ligos pranašas: veterinaras perspėjo, kada tai gali baigtis labai liūdnai (9)

Negalima nekreipti dėmesio ir į momentinį šlubavimą, arba net nešlubavimą, o trypčiojimą,...

Ne visi žino, kad gali gauti finansinę paramą: turintiems žemės reikėtų suskubti (14)

Privačių miškų savininkai neretai į šį turtą žiūri kaip į investiciją ateičiai ir...

Šuns parsinešta erkė įsisiurbė Jurgitai į galvą: tokios erkių gausos kaip šiemet moteris dar nematė (37)

Grįžus namo po pasivaikščiojimo gamtoje su šunimi, būtina atidžiai apžiūrėti, ar jo kailyje...

Sunkus metas šunų šeimininkams: Ieva nuo augintinio kailio nubraukė kelias dešimtis erkių (9)

Norėdami apsaugoti augintinius nuo erkių platinamų ligų, šunų šeimininkai pasitelkia įvairias...

Top naujienos

Nutylėtos monstrų linksmybės: iš skausmo klykiau ir maldavau nustoti, bet juos ašaros tik dar labiau užvedė (129)

Kruvinas linksmybes, kurios vos nesibaigė skaudžia tragedija, iš anksto suplanavę trys...

Jasikevičius rekomendavo įpėdinį: „Žalgiris“ domisi trenerio iš Turkijos paslaugomis (55)

Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kauno „Žalgirio“ direktorius Pauliaus Motiejūno...

Įamžino įžūlų vairuotojo elgesį: panoręs aplenkti lėtesnį, atsidūrė per plauką nuo mirties (282)

Portalo „ Kas vyksta Kaune “ skaitytojai dalinasi vaizdo įrašu, kuriame matyti neatsakingas ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai. Pokalbis su istoriku Kastyčiu Antanaičiu: kas meluoja, sakydamas, kad „ir tada dirbo Lietuvai“?

„Esminiuose dalykuose“ – pokalbis apie istorijos mokslą ir sovietinės Lietuvos istoriją....

Pinigų neskaičiuojanti „Barcelona“ užsitraukė dar vienos Eurolygos žvaigždės rūstybę (79)

Ambicijų nestokojantis ir itin galingu biudžetu apsiginklavęs „Barcelona“ klubas savo...

Nors vasara įpusėjo, savaitgalis šiluma nelepins (1)

Penktadienio dieną per Lietuvą toliau keliaus drėgmę nešantis atmosferos frontas. Lietūs bus...

Ištekėjusiai dviejų vaikų mamai meilužio dėmesys suteikė sparnus: viską pakeitė karantinas (159)

Dominyką pirmą kartą pamačiau prieš pusantrų metų, kai dalyvavome viename renginyje. Tai buvo...

Gatvėje likusi Daina Bilevičiūtė turėjo grįžti į Lietuvą: dėl varžytinėse parduoto buto užgriuvo rūpesčiai (146)

Dar prieš karantiną Daina Bilevičiūtė išvyko į Jungtinę Karalystę. Dėl koronaviruso...

Vilniečius nustebino neįprastose vietose besileidžiantys oro balionai: nutūpė visai šalia gatvės (6)

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus gyventojai užfiksavo neįprastų vaizdų. Mirš miesto dažnai...

|Maža didelių žinių kaina