Baltijos bangos kasmet pasiglemžia didžiulius pakrantės plotus. Specialistai pastebi, kad vienur krantų erozija yra natūrali, kitur – Klaipėdos uosto gilinimo pasekmė.
Vykdant didžiulius uosto navigacijos tobulinimo darbus, kai gilinamas ir platinamas laivų apsisukimo ratas, kasama duobė suskystintų gamtinių dujų terminalo laivui, į jūrą tenka versti ne tūkstančius, o milijonus kubų smėlio.
Uostamiesčio mokslininkai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) siekia praktinio tikslo – rasti naują sąvartyno vietą šiam smėliui.
Modeliuojamos kelios vietos, kur jį geriau supilti. Užduotį apsunkina netoliese esanti Latvijos siena. Kadangi vyraujančios srovės smėlį neša į šiaurę – Latvijos link, jį reikėtų pilti arčiau Palangos 10–20 metrų gylyje, kad nebūtų nešamas atgal į Šventosios uostą.
Per seminarą apie Baltijos jūros būklę mokslininkai svarstė, kad latviai dėl lietuvišku smėliu papildomos ir platėjančios pakrantės tikriausiai nepyks. Tikimasi, kad šia tema pavyks organizuoti platesnių diskusijų, kurios apims mokslo ir verslo bendruomenes.
