Mažame pietų Švedijos žvejų miestelyje Brantevike gyvenantis Tomas Čelmanas (Tomas Kjellman), šulinyje auginęs ungurį, jo neteko. Per tradicinę vėžių šventę vyras prieš svečius norėjo pasipuikuoti ilgamečiu unguriu, tačiau ištraukęs jį iš šulinio nustėro pamatęs, kad žuvis negyva.
Šiuo metu ungurys laikomas šaldymo kameroje, mat ekspertai nori įminti žuvies ilgaamžiškumo mįslę. Dėl ilgo gyvenimo šulinyje ungurio akys tapo neproporcingai didelės, manoma, jis galėjo patirti ir kitų neįprastų pokyčių.
1859-aisiais aštuonmetis švedas Samuelis Nilsonas (Samuel Nilsson) paleido ungurį į šulinį. Nuo to laiko žuvis tapo tikra knygų, dokumentinių filmų ir televizijos laidų žvaigžde Švedijoje. Mirusio ungurio šeimininkas T. Čelmanas dalinosi įspūdžiais apie savo augintinį ir negalėjo patikėti, kad sis išgyveno du pasaulinius karus.
Manoma, kad kitam ungurio jaunikliui, taip pat gyvenančiam šulinyje, yra 110 metų.
