GRYNAS.lt domisi, kaip šią vasarą ruošiamasi užtikrinti pajūrio kopų apsaugą. Taip pat aktualus klausimas - kaip bus pajūryje tvarkomos atliekos. Tai yra aktualios problemos, nes nemažai poilsiautojų nesupranta, kad pajūris yra jautri teritorija, kurioje, be kita ko, sutinkama ir retų rūšių atstovų. Be to, būtina išsaugoti unikalų kraštovaizdį.
Tiek Neringos, tiek Palangos, tiek Klaipėdos paplūdimiai jau pasiruošę priimti poilsiautojus. Pliažuose jau budi gelbėtojai, nutiesti takeliai, sutvarkyta kita infrastruktūra, laukiama tik gamtos malonės.
„Sezonui pagal išgales esame pasiruošę. Dabar belieka laukti gerų orų“, - susipažinęs su Klaipėdos paplūdimių būkle GRYNAS.lt sakė Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.
Galvos skausmas - šiukšlės
Meras apžiūrėjo Melnragės ir Girulių paplūdimius. Juose šiuo metu vyko baigiamieji infrastruktūros pritaikymo poilsiui darbai. Buvo montuojami per uraganą „Feliksas“ nuniokoti dušai, geriamo vandens fontanėliai, prie jų prijungiami vandentiekio vamzdžiai. Taip pat pagal išgales valomas ir smėlis, renkamos stambios šiukšlės. Tikimasi, kad žmonės eis specialiai jiems nutiestais takeliais ir be reikalo nesileis kopomis. Taip būtų išsaugoti sutvirtinimai, kurie saugo kopas esant ekstremalioms gamtinėms sąlygoms. Be jų kopos žymiai greičiau nuslinktų.
Pasak uostamiesčio paplūdimius prižiūrinčios biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus Virgilijaus Urbono, nors „Feliksas“ pajūrio nepasigailėjo, tačiau vizualiai neatrodo, kad pliažai būtų susiaurėję. Gali būti, kad dalį smėlio bangos vėl priplakė prie kranto.
„Per tą audrą bangos nuplovė gal 1,5 metro smėlio sluoksnį. Jei pernai geriamo vandens fontanėlio kolonėlė vos buvo išlindusi iš smėlio, tai bangoms nuplovus smėlį ir „apnuoginus“ betoninius šulinio žiedus, iki vandens teks palypėti specialiai konstruojamais mediniais laipteliais. Be to, didelis galvos skausmas yra įvairios šiukšlės. Geriausia būtų smėlį išvalyti su specialia mašina, kurią turi UAB „Neringos komunalininkas“. Tačiau mes tokios neturime, todėl smėlį purename akėčiomis, o šiukšles išrenkame rankomis“, - sakė V. Urbonas, besitikintis, kad žmonės bus kultūringi ir nuorūkų nemėtys.
Jo manymu, pats švariausias smėlis yra Smiltynės paplūdimiuose, o labiausiai užterštas – Melnragėje. Prie šios vietovės pliažų priplakamos iš Kuršių marių išplukdytos nendrių ir įvairių žolių atplaišos.
Audrų nuniokotiems jūros krantams ir paplūdimiams atkurti uostamiesčio savivaldybei Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos šiemet skyrė dvigubai daugiau lėšų nei pernai – 65 tūkst. eurų (2014 m. – 29 tūkst. eurų). Tai esą yra du trečdaliai reikiamos sumos, o dar 30 proc. skyrė pati savivaldybė.
Tikslas – vėliava
Šiemet klaipėdiečiai nusprendė, kad reikia siekti, jog paplūdimiuose vėl plevėsuotų Mėlynoji vėliava. Bus siekiama, kad kitais metais šis tarptautinis simbolis kabėtų ne tik Smiltynėje, Melnragėje, bet ir Giruliuose.
Anksčiau Mėlynoji vėliava plevėsuodavo trijuose uostamiesčio paplūdimiuose: Smiltynėje, Pirmojoje ir Antrojoje Melnragėse. Įvertinti šiuo kokybės ženklu buvo 500 metrų šių pliažų ruožai. Mėlynoji vėliava Klaipėdos savivaldybei atsieidavo apie 10 tūkst. eurų per metus.
Tačiau prieš šešerius metus iš uostamiesčio paplūdimių šis kokybės ženklas buvo atimtas. Toks sprendimas priimtas, nes Smiltynės pliaže apsilankę inspektoriai rado netvarką: smėlyje besimėtančias nuorūkas, šiukšles, užrakintą viešąjį tualetą. Buvo pasigesta ir dušų.
Šiuo metu Mėlynąją vėliavą turi atskiri paplūdimių ruožai Palangoje ir Neringoje.
