Tigras kaip panacėja

Tigras – žvėris, kurį gaubia ypatinga didybės ir jėgos aura mituose bei tikrovėje. Žmonėms jis kelia ne tik baimę ir pagarbą, bet ir pavydą. Prieš šimtų šimtus metų išminties mokytojai sugalvojo, kaip galima iš tigro pasisavinti nepaprastas galias – reikia žvėries stebuklingąsias substancijas perkelti į savo kūną. Toks mokymas nežinia, kada įsigalėjo kinų medicinos praktikoje, ir iki šiol tikima, kad įvairios tigro organizmo dalys yra pats veiksmingiausias vaistas nuo visokių ligų.

Pavyzdžiui, tigro akis (obuolys) naudojama gydyti epilepsijai ir maliarijai, uodega – odos ligoms, tulžis – vaikų traukuliams, sukeltiems meningito, snukio oda – išorinėms žaizdoms, dantys – nuo karščiavimo, letenos – nuo nemigos, taukai – nuo raupsų ir reumatizmo, ūsai – nuo dantų skausmo, smegenys – nuo tingumo ir spuogų. Sriuba, išvirta iš tigro penio, laikoma geriausiu afrodiziaku, didinančiu vyrų lytinį pajėgumą. O ypač vertinami kaulai – uždegimus slopinantis vaistas, padedantis nuo reumatizmo ir artrito, bendro silpnumo, galvos skausmų, dusulio, strėnų ir kojų paralyžiaus, dizenterijos...

Godi rinka, gobšūs tiekėjai

Kinija – didžiulė „medicininės“ tigrienos rinka. Šalies urbanizacija, turtėjimas, modernizacija nė kiek nemažina šių produktų paklausos. Netgi atvirkščiai: už juos mokami didžiuliai pinigai, ir tai pražūtinga nykstančiai šių gyvūnų populiacijai visoje Pietryčių Azijoje. Dauguma karališkųjų Bengalijos tigrų gyvena Indijoje, Bangladeše, Nepale, Butane. Čia jie nėra vertinami nei tradicinės medicinos, nei religijos, bet uždraustoji saugomų žvėrių medžioklė čia plačiai paplitusi. Ji labai pelninga, nors brakonieriui toje perpardavimo ir kontrabandos verslo grandinėje tenka mažiausias užmokestis. Kinijos valstietis už susektą ir sumedžiotą tigrą gauna tiek, kiek kitaip neuždirba per dešimtį metų. Tokia paskata veikia stipriau negu komercinę prekybą saugomais gyvūnais draudžianti tarptautinė konvencija CITES, kurią pasirašiusi ir Kinija.

Labai sumažėjus laukinių tigrų skaičiui gamtoje ir stingant jų rinkoje, išradingi kinai ėmėsi kitų būdų deficitui mažinti. Kinijoje tigrai tampa pusiau legaliai auginamais naminiais gyvuliais.

Po parko iškaba

Pietryčių Kinijoje, Guiline, veikia parkas, oficialiai vadinamas „Siongseno tigrų ir lokių kalnų kaimu“. Jį 1993 m. atidarė dabar jau milijonierius Džu Vei Senas, pats gimęs Tigro metais pagal kinų kalendorių ir dar jaunas supratęs, kad jam lemta praturtėti iš tigrų. Tada jis savo parke apgyvendino 60 tigrų, dabar savo likimo ten laukia 1500 didžiųjų kačių. Tai didžiausias pasaulyje tigrų telkinys, prilygstantis beveik pusei visų laisvėje gyvenančių visų porūšių tigrų skaičiaus (dabar Azijoje jų skaičiuojama apie 3500, o XX a. pradžioje būta 100 tūkst.).
Labai dažnai tigrai tampa brakonierių grobiu

Siongseno parkas atviras lankytojams. Informaciniuose skyduose skelbiama, jog parko tikslas – laikant ir veisiant tigrus nelaisvėje, išsaugoti rūšį nuo išnykimo. Besilankančių šeimų pramogai yra ir pusiau prijaukintų tigrų. Tarnautojai išveda juos už pavadžių pasivaikščioti. Svečiai gali čia pat nusipirkti jautienos dryželių, kad pašertų alkaną jauniklį tigrą ir pasidžiaugtų, kaip godžiai jis ėda. Paprastai dukart per dieną žvėrys išvedami į skurdžiai atrodančią tigrų atvaizdais apkaišytą platformą, kur parodo, ko išmokyti. Žvėrys atsistoja ant užpakalinių kojų, priekines iškėlę, publikai juokiantis ir plojant neria per pastatytus žiedus (nenorinčius paklusti prižiūrėtojai paragina lazdomis)... Žvėrys neatrodo sotūs ir patenkinti, atidžiau pasižiūrėjus matyti, kad daugelis turi neužgijusių žaizdų dėl pjautynių su kitais tigrais ir mušimo...

Pabaigoje lankytojų grupės nuvedamos į „mokslo salę“, kur permatomoje dėžėje stovi tigro skeletas. Ten parko tarnautoja papasakoja daugiau apie tigrus ir apie parko darbą. Žinoma, lankytojai sužino ne viską. Jie gali pamatyti tik nedaugelį tigrų, didžioji „bandos“ dalis gyvena lankytojams nerodomoje zonoje.

Ten tigrai laikomi ankštuose narvuose nešvariomis cementinėmis grindimis už surūdijusių geležinių grotų. Didžiulės eilės narvų, kur gyvūnai sugrūsti po keturis ir daugiau, kiti tamsiose cementinėse kamerose, anot tarptautinių organizacijų Animals Asia fondo, EIA agentūros ekspertų, laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis, kenčiantys, nuolat išbadėję, lėtai marinami badu, nes savininkams iš tiesų gyvas tigras nieko nevertas, net nuostolingas. Bet tigro griaučiai – 30 kg kaulų krūva – gali būti verti ir 280 tūkst. eurų.

Elitinis produktas

Parko savininkui Džu Vei Senui priklauso ir gamykla apie 300 km nuo Siongseno, kurioje gaminamas Kinijoje nepaprastai vertinamas ir stebuklingu eliksyru laikomas „tigro vynas“ – tigro kaulų trauktinė. Kalnų urvuose iki 1,5 m aukščio uždengtuose puoduose 38 proc. ryžių alkoholyje mirksta tigrų kaulai, vienu metu apie 600 skeletų.

Žaliavos nepritrūksta: Siongseno parko šaldytuvuose būna keli šimtai negyvų tigrų. Jie atvežami čia, nudiriamas kailis, išdorojami kaulai, ir paleidžiami į gamybą (turbūt, nedingsta be naudos ir kitos tigro dalys). Oficialiai teigiama, kad tam tikslui tigrai nežudomi, sunaudojami tik natūraliai nugaišę žvėrys.

Šis kompleksas per metus parduoda apie 200 tūkst. butelių „tigro vyno“. Pačiame parke galima nusipirkti 3, 6 ar 9 metus brandinto vyno. Butelis esą kainuoja atitinkamai 75, 115 ir 230 eurų. Firma turi savo platintojų tinklą Kinijoje, norintiems jį pardavinėti licencija eiliniame mieste esą kainuoja 9,4 tūkst., provincijos sostinėje 17,5 tūkst. eurų per metus. Atrodo brangu, bet išskirtinės kokybės „tigro vyno“ butelį galima parduoti ir už 750 eurų.

Tigro vynas – ne tik mistinis vaistas, grąžinantis jėgas, atitolinantis senatvę ir t. t. Dabar tai prestižinis kinų elito gėrimas, pilstomas aukšto lygio politikos, verslo susibūrimuose, prabangiuose pokyliuose. Sakoma, jog jo neniekindavo ir pats komunistinės Kinijos kūrėjas pirmininkas Mao, dar 1959 m. tigrus paskelbęs liaudies priešais. Todėl kinų valdžia, formaliai įsipareigojusi laikytis draudimo prekiauti tigrais ir jų kūno dalimis, tylomis leidžia tam verslui klestėti. Siongseno parkui netgi skirta valstybės subsidija naujiems narvams įrengti „mokslo tyrimų tikslais“.

Neįveikiama „kinų siena“

Tarptautinės organizacijos spaudžia Kiniją likviduoti tigrų fermas, o jų ten yra bent 200 mažesnių, ne vienintelė Guiline . Aišku, kad tas verslas nesunaikins brakonieriavimo, atvirkščiai, rinka suteikia jam tam tikrą priedangą. Nušauti tigrą kur nors rezervate Indijoje yra dešimteriopai pigiau negu užauginti už grotų, o kas vėliau nustatys, ar tie kaulai, kailis ir kt. laukinio tigro, ar narvinio? Kinijos pareigūnai atmeta tokius argumentus.

2007 m. CITES konferencijoje Kinijos atstovas nustebino kitų šalių delegatus siūlymu tigrus prilyginti krokodilams ir jų auginimą fermose dėl kaulų ir odos pripažinti normaliu verslu. Draudimas medicinoje naudoti tigrų kūno dalis esą daro rimtą žalą ne tik kinų kultūros tradicijoms, bet ir Kinijos žmonių sveikatos apsaugai bei gydymui.

Gyvenimas teka sava vaga. Artimiausi kinų Tigro metai bus 2022-ieji. Nežinia, kiek laukinių tigrų jų besulauks.