Sugalvojo, ką daryti, kad lašišų būtų dar daugiau

Meškeriotojai siekia, kad tinklai būtų toliau nuo kranto

GRYNAS.lt Lietuvos meškeriotojų sąjungos vadovo Sauliaus Mikalausko paprašius pakomentuoti, kodėl prašoma tokių pakeitimų, jis teigė, kad jei valstybė skiria lėšas lašišinių žuvų populiacijos gausinimui, reikia pasirūpinti ir tinkama jų apsauga, kad žuvys galėtų nekliudomai pasiekti nerštavietes.

S. Mikalauskas aiškino, kad žvejybos taisyklėse įtvirtintas draudimas nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejoti bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių. Tačiau mažesniu nei 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų, kur migruoja nepalyginamai daugiau lašišų, šlakių, sykų, žiobrių, žvejoti draudžiama tik statomais paviršiniais tinklaičiais. Todėl, anot jo, nubausti žveją dėl žvejybos paviršiniais tinklaičiais praktiškai nėra galimybių.

„Lietuvos meškeriotojų sąjunga mano, kad žvejybos taisyklėse nustatytas draudimas nuo rugpjūčio 15 iki spalio 31 dienos žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu nei 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molo galų yra deklaratyvus ir neužtikrina šių žuvų apsaugos. Nedraudžiant žvejybos bus neišvengiamas šalutinis šių žuvų laimikis, be to, yra galimybė žvejybos dokumentacijoje nurodyti kitas žvejybos akvatorijas, nepatenkančias į 3 km zoną“, - sakė pašnekovas.

Taip pat Žemės ūkio ministeriją jis ragino atsižvelgti į žvejų mėgėjų pastabas dėl Baltijos jūros priekrantėje netoli kranto statomų didelio skaičiaus tinklų lašišinių žuvų migracijos metu. Žvejybos taisyklės nuo birželio 1 iki spalio 31 d. draudžia naudoti 18 – 24 mm akių dydžio tinklaičius, skirtus specializuotų stintų ir strimelių žvejybai.

Meškeriotojai nori, kad prie Klaipėdos jūrų uosto lašišinių žuvų migracijos metu būtų draudžiama statyti tinklus

© DELFI

„Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu netoli kranto statomi tinklai neskirti menkių žūklei, nes jos žvejojamos didesniame gylyje ir toliau nuo kranto. Dėl to kyla prielaida, kad žvejybos įrankiai netoli kranto statomi specializuotai į neršto vietas migruojančių lašišų ir šlakių žvejybai. Lietuvos meškeriotojų sąjunga siūlo pakeisti žvejybos taisykles, draudžiant nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejoti bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais Baltijos žvejybos priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto pietinio ir šiaurinio molo galų“, - ko prašo meškeriotojai, atskleidė S. Mikalauskas, pridėjęs, kad žvejai verslininkai dėl to didesnių nuostolių nepatirtų, kadangi oficialiai jie lašišų ir šlakių priekrantėje per metus sugauna vos 0,5 tonos.

Žemės ūkio ministerija abu pasiūlymus vertina skirtingai

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius GRYNAS.lt teigė gavęs meškeriotojų pasiūlymus ir čia pat pridūrė, kad paskutiniu metu tarp žvejų verslininkų ir meškeriotojų pastebima tam tikra trintis. Kaip bebūtų, jis teigė, kad meškeriotojų siekis lašišinių žuvų migracijos metu prie jūros vartų riboti verslinę žvejybą yra suprantamas. Tačiau pridėjo, kad prieš priimant sprendimą būtina sužinoti Aplinkos ministerijos ir mokslininkų poziciją.

„Iš vienos pusės, ši nuostata jau ir dabar galioja. Ji įteisinta žemės ūkio ministro įsakymu. Tačiau yra tam tikras niuansas, kad 3 km spinduliu draudžiama žvejoti statomais paviršiniais tinklaičiais. Ir taip tarsi paliekama išimtis kitiems žvejybos įrankiams. Tada tam tikros žuvų rūšys, šiuo atveju lašišos ir šlakiai, gali patekti į tuos žvejybos įrankius. Pritariame, kad reikia peržiūrėti nuostatą dėl visų žvejybos įrankių uždraudimo. Prašymas tikrai yra pagrįstas. Bet, aišku, vien tik žvejų pastebėjimais remtis niekada negalima. Reikia sužinoti mokslininkų ir Aplinkos ministerijos nuomonę. Ir įvertinus visa tai bei išgirdus žvejų verslininkų argumentus bus galima priimti sprendimą“, - sakė pašnekovas.

Meškeriotojų manymu, lašišinių žuvų migracijos metu 300 m iki kranto linijos mesti tinklų nereikėtų

© K. Cemnolonskio nuotr.

Jis sutiko, kad lašišų migracija jau prasidėjo, todėl apsispręsti reikia skubiai. D. Nienius aiškino, kad galutinis sprendimas išgirdus visų nuomonę gali būti priimtas labai greitai, tačiau jis svarstė, kad yra viena aplinkybė, galinti sutrukdyti pakeitimams įsigalioti dar šiemet.

„Kadangi sezonas jau prasidėjęs, sprendimus reiktų priimti labai operatyviai. Tik yra vienas teisinis dalykas. Jei priimamas verslo sąlygas ribojantis teisės aktas, galioja dviejų datų taisyklė. Kitaip tariant, ši nuostata galėtų įsigalioti tik po pusės metų. Manau, kad operatyviai įvertinus visas nuomones sprendimas būtų greitas. Tačiau reikėtų pasitarti su teisininkais.

Užtat dėl antrojo pasiūlymo, kurio esmė – lašišinių žuvų migracijos metu drausti 300 metrų arčiau jūros kranto statyti tinklus, pašnekovas buvo linkęs abejoti. Anot jo, meškeriotojai pateikė mažai argumentų, kodėl reikėtų apriboti žvejų verslininkų veiklos lauką. Ir taip pat, D. Nieniaus teigimu, šiuo atveju reikėtų išgirsti mokslininkų nuomonę.

„Be jokių argumentų uždrausti negalime. Jei būtų įrodyta, kad žvejyba versliniais įrankiais priekrantėje daro žalą visai žuvų biomasei, tada tokia galimybė būtų svarstoma. Visi teiginiai turi būti pagrįsti mokslininkų rekomendacijomis. Dėl žvejybos prie jūrų uosto argumentai aiškūs, o šiuo atveju trūksta aiškumo. Jei to prašoma, kad vieni pagautų daugiau, o kiti mažiau, tai nėra socialiai teisinga“, - tikino Žemės ūkio ministerijos atstovas.

Aplinkos ministerija: geriau, kad prie jūros vartų tinklų nebūtų

 Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pripažino, kad žvejybą Baltijos jūroje reglamentuoja Žemės ūkio ministerija, nepaisant to, jis sutiko įvertinti meškeriotojų pasiūlymus.

Meškeriotojai mano, kad lašišos specialiai veisiamos ne tam, kad žvejai verslininkai jas gaudytų tinklais

© DELFI / Tomas Vinickas

Pašnekovas sakė, kad pagal dabartines taisykles vertinant paviršinius tinklaičius, kuriuos lašišinių žuvų neršto metu draudžiama naudoti, trūksta aiškumo: „Kas yra paviršiniai tinklaičiai? Nėra apibrėžimo. Be to, tai nedraudžia žvejoti kitais įrankiais, pavyzdžiui, gaudyklėmis. Dabartinė nuostata ganėtinai deklaratyvi, nes jeigu leidžiama naudoti kitus įrankius, reiškia, kad bus ir šalutinis laimikis. Lašišos ir šlakiai į tuos įrankius neišvengiamai paklius. Ir tada žvejui reikia deklaruoti šalutinį laimikį arba jis turi nurodyti, kad šis sugautas už tos 3 kilometrų zonos. Taip greičiausiai ir daroma. Tačiau kyla abejonių. Kai smulkiaakius tinklaičius iki spalio 31 dienos naudoti draudžiama, o menkės gaudomos žymiai didesniame gylyje, ką tuomet žvejai tinklais gaudo?“

Galiausiai jis laikėsi pozicijos, kad meškeriotojų pasiūlymai logiški, todėl pakeitus dabartinę tvarką lašišinių žuvų iš tiesų turėtų padaugėti. „Be lašišinių žuvų šiuo metu vyksta ir rudeninė žiobrių ir jūrinių sykų migracija. Todėl tie tinklai, esantys prie pat įplaukimo į vidaus vandenis, manau, tikrai nieko gero neduoda. Žvejų pageidavimai tikrai nėra nepagrįsti. Be to, toje zonoje nėra daug žvejojančių įmonių ir jų sugaunamos žuvies kiekis nėra didelis. Todėl didelės ekonominės žalos tikrai jie nepatirtų“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

Paprašius įvertinti antrąjį žvejų pasiūlymą verslinės žvejybos įrankius patraukti 300 metrų nuo jūros kranto linijos, V. Graičiūnas sakė, kad tuo metu, kai lašišinės žuvys migruoja, tai iš tiesų būtų naudinga.