Su gamta susiję vardai – tik mergaitėms?

 (28)
Ar jos vardas galėtų būti Rugilė? O gal Žemyna?
© Shutterstock nuotr.

Lietuvių mentalitetui visuomet didelę įtaką darė gamta. Nesvetima buvo duoti ir vardus susijusius su mus supusia aplinka, bet XXI a. vertybės šiek tiek keičiasi. „Gamtinių“ vardų mažėja, o su jais užmarštin krenta ir mūsų istorinė atmintis. Ar lietuviams neberūpi gamta, kad ir su ja susijusių vardų mažiau?

Požiūris į gamtą – išsigimęs

Profesoriaus etnologo Liberto Klimkos manymu, visais laikais gamta lietuviui buvo svarbi. Tačiau jos svarba nuolat kito. Tai ypač pastebima šiomis dienomis.

„Visa mūsų tradicinė kultūra yra pilna atodairų, tai, kas vyksta gamtoje. Tačiau laikai keičiasi, keičiasi ir žmonės. Dabartinis požiūris į gamtą yra išsigimęs. Jeigu norėtume suprasti, ką dabar lietuviui reiškia gamta, reikėtų nuvažiuoti, kad ir į Dzūkijos miškus: uogauti ar grybauti. Pamatytumėte, kokie miškai dabar... Didžiuliai miškų plotai iškirsti plynai, tai daroma dėl finansinės naudos. O likusieji plotai? Aš nerandu tokios vietos, kur nepamatyčiau išmestų padangų, plastikinių butelių, pilnos paežerės visokių atliekų – ką valgė, ką gėrė. Štai toks dabartinis lietuvio santykis su gamta. Gamta nuo to labai kenčia..,“ – nuogąstavo L. Klimka.

Tačiau jis pastebi, kad noras pabūti gamtoje, lietuvių pasąmonėje visgi slypi. Juk lietuviai ne veltui, kai kurias savo šventes mielai švenčia gražios gamtos prieglobstyje.

Vardų ieško... televizijoje

Paklaustas, ką mano apie vardus susijusius su gamta, kodėl jų tiek mažai, L. Klimka svarsto, kad daryti konkrečias išvadas, kiek ankstoka.

„Vardų parinkimą labai lemia mados. Pavyzdžiui, kokia nors populiari popmuzikos dainininkė gali lengvai atnešti naują vardą į madą. Tuomet šimtai mergaičių bus pavadinti tokiais vardais. Kai nebeįdomu - ieškai naujų. Tą daro visi. Žvelgiama į vardynus, kitus šaltinius. Populiariausias ieškojimas – per televiziją. Neretai tie vardai įstringa kaip reklama. Ypač, jei tas žmogus, šmėkščiojantis ekrane, imponuoja, patinka žmogui, tuomet neretai savo sūnui, dukrai, anūkui šis vardas lipte „prilimpa“. Mados vėjai, ar greičiau skersvėjai, vardo išrinkimą labai veikia,“ – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

Aš nerandu tokios vietos, kur nepamatyčiau išmestų padangų, plastikinių butelių, pilnos paežerės visokių atliekų – ką valgė, ką gėrė. Štai toks dabartinis lietuvio santykis su gamta. Gamta nuo to labai kenčia.
prof. L. Klimka

Gražina Kadžytė patvirtino, kad „vienu metu tikrai buvo „užėjusi“ svetimybių – televizijos serialų arba knygose išskaitytų vardų mada. Bandoma lygiuotis į žinomus, populiarius asmenis, jų vardais vadinant vaikus. Ieškoma retesnių, išskirtinių. Kasmet kažkokiais vėjais perlekia vieno ar kito vardo mada. Vienais metais dominuoja vieni, kitais jau kiti. Todėl iš vardų parinkimo negalėtume pasakyti, kaip arti ar toli atsiduriame nuo gamtos, istorijos ar kitų dalykų“.

Istorinės vardų mados

Etnologė taip pat mano, kad vardai turi savitus mados dėsnius.

„Ankstesniųjų amžių tradicijose buvo svarbu išlaikyti garbingos giminės pradininko vardą, todėl kiekvienoje šeimos kartoje dažniausiai vyriausiems sūnums ir dukroms jis būdavo suteikiamas. Beje, šios tradicijos besilaikančių rastume dar ir šiandien – didelė pagarba jiems. Iš istorijos šaltinių išskaitytiems kunigaikščių vardams būdingas prasminis turinys (tik nežinia, ar mes, vėlesniųjų amžių žmonės visada teisingai tas prasmes išsiaiškiname, juk žodynų niekas nepaliko.

Beje, nei Vytauto, nei Mindaugo, Gedimino ar Kęstučio vardai sąsajų su gamta neatspindi), vėliau atėjo krikščioniškų vardų era, trunkanti iki šiol. Svarbu turėti dangiškąjį globėją, tad vaikams teikti vardai šventojo, kurio dieną gimė ar krikštyti. XX a. pr. stiprėjant nacionalinio išsilaisvinimo aspiracijoms, per jas remiantis gimtąja kalba, į vardyną grąžinti senieji kunigaikščių vardai, iš XIX a. romantikų istorikų raštų – mitologiniai dievų ir deivių vardai, galop įvesti vandenvardžiai ir kiti iš bendrinės kalbos paimti gražaus skambesio žodžiai, tarp jų – gamtos reiškinius bei objektus įvardijantys. Tai iš naujo sustiprėjo XX a. pab. vėl kylant Nepriklausomybės idėjai,“ – apie mados ir istorijos tradicijas kalbėjo G. Kadžytė.

Tradicinė kultūra kinta lėtai

Klimka pastebi, kad pastaraisiais metais šioks toks polinkis į senuosiuos vardus buvo. Atsirado daugiau vardų iš lietuvių mitologijos: Gabija, Medeina, Žemyna. Vyksta tam tikros mūsų tradicinės kultūros metamorfozės apraiškos.

„Tam tikra visuomenės dalis dabar iš tikrųjų, lyg ir labiau domisi tradicine kultūra, mūsų istorija. Tai pastebime jaunimo tarpe. Vienu metu, kada Lietuvos Nepriklausomybė atvėrė kelią į pasaulį, globalius kultūros dalykus – daugelis į tai paniro. Dabar, viskas grįžta į savo vėžes, bet tai vyksta labai lėtai. Vis tik lietuviai dar yra emigrantų tauta, tad jiems gal net svarbiau Anglijos karalių istorija, o ne sava istorija. O pasilikusių čia, savo ateitį siejančių su Lietuva, pastebima orientacija į mūsų tautinius dalykus“.

Vardus skleidžia ekojudėjimai

Etnologo nuomone, ekojudėjimai iš dalies prisideda ir skatina vardų, kurie susiję su gamta, populiarinimą. Daugiau iniciatyvos galėtų rodyti ir įvairios institucijos.

„Prie gamtos puoselėjimo ir populiarinimo, tvarkos, turėtų prisidėti ir Lietuvos Žaliųjų Sąjūdis. Į tai dedu dideles viltis. Manau, kad jie atkreips dėmesį į svarbias lietuvių tautai, gamtos problemas. Ateityje tokie judėjimai visuomenei turės didesnį poveikį, jų deklaruojamos vertybės taps visuomenės savastimi. Neturime nei didelių gamtos turtų, nei iškasenų. Turime žmones ir turime gamtą. Tuo galime pasidžiaugti ir visos Europos kontekste. Mūsų gamta, jeigu lyginsime su Europa, dar nėra iki galo nusiaubta“, – samprotavo pašnekovas.

Ne vardas puošia žmogų, o žmogus – vardą. Jei šiukšlins ar gadins Dobilas, Ramunė; tvarkys, atsodins, puoselės Airidas ir Ineta... Kurie iš jų motulei Gamtai bus mielesni?
G. Kadžytė

G. Kadžytė sako, kad atsakyti ar prie vardų, susijusių su gamta populiarinimo, prisideda ekojudėjimai, keblu.

„Žiūrint, kur tie judėjimai juda. Jeigu tiktai paišomi ir klijuojami ant stulpų plakatai (tiek popieriaus – tiek medienos), dar daugiau popieriaus išleidžiama brošiūrėlėms, lankstinukams, projektų ir jų ataskaitų dokumentacijai – nauda menka. Šiukšlių rinkimo talkos, stovyklos, kuriose mokoma nešiukšlinti, kiti realūs, naudingi veikimai – puiku. Na, ir šiuo atveju tinka patarlė Ne vardas puošia žmogų, o žmogus – vardą. Jei šiukšlins ar gadins Dobilas, Ramunė; tvarkys, atsodins, puoselės Airidas ir Ineta... Kurie iš jų motulei Gamtai bus mielesni? Kurie tikresni jos vaikai?“, – retoriškai klausė etnologė.

Daugiau nei 4 tūkstančiai vardų

Ar pažįstate nors vieną Eidvilą, Severiną, Milvydą, Ramantę, Gilmintę, Daugilę, Adrijoną, Kasijoną? Nesate nė vieno iš jų girdėję? Retas kuris yra girdėjęs šiuos vardus. Eidvilo vardas nuo 1990-ųjų iki 2003-iųjų metų pabaigos Lietuvoje buvo įregistruotas tik 10 kartų. Vėliau, turbūt, lietuviai visai šį vardą užmiršo, nes nė vieno daugiau Lietuvoje neatsirado.

Mūsų gimtinėje yra per 4 tūkstančius vardų. Tiesiog semte semk ir rinkis sau tinkamą. Galime didžiuotis, mat esame turtingesni už visas kaimynines valstybes.

Populiariausi vardai

2011 metų populiariausias mergaitės vardas buvo Emilija. Jų įregistruota 429. Tuo tarpu populiariausias berniuko vardas – Matas. Jų įregistruota net 479.

Berniukų, gimusių nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, populiariausių vardų dešimtukas:

NumerisVardasKiekis
1Matas479
2Lukas455
3Nojus389
4Jokūbas347
5Dominykas324
6Dovydas312
7Gustas276
8Kajus275
9Emilis262
10Ignas249

Mergaičių, gimusių nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, populiariausių vardų dešimtukas:

NumerisVardasKiekis
1Emilija429
2Gabija403
3Austėja374
4Ugnė373
5Kamilė343
6Urtė301
7Gabrielė290
8Ieva251
9Goda247
10Rugilė235

Lentelės parengtos pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis.

Vardų reikšmės

Kazimieras Kuzavinis ir Bronys Savukynas savo knygoje „Lietuvių vardų kilmės žodynas“ teigia, kad senovėje tikėta magiška vardo galia, manyta, kad vardas gali suteikti atitinkamų žvėries, paukščio, augalo, daikto ar gaivališkos gamtos jėgos ypatybių.

Taigi ką reiškia šie, Lietuvoje populiariausi 2011 metų vardai?

Norėdamas bent kiek plačiau patyrinėti vardų reikšmes, Grynas.lt pasinaudojo įvairiausiais moksliniais šaltiniais, knygomis, kurios aiškina vardų kilmę ir reikšmes. Didžiąja dalimi rėmėsi žymių Lietuvos kalbininkų knygomis. Tai Kazimiero Kuzavinio ir Broniaus Savukyno knyga „Lietuvių vardų kilmės žodynas“ bei Zigmo Zinkevičiaus knyga „Lietuvių asmenvardžiai“.
Mergaičių vardai (susiję su gamta – paryškinti):

1. Emilija – veržli, nepralenkiama;
2. Gabija – senovės lietuvių židinio ugnies dievaitė;
3. Austėja – bičių deivė, taip pat šeimynos, rimtų ir santūrių moterų globėja;
4. Ugnė – amžinoji ugnis, šventoji ugnis; ugninga, energinga;
5. Kamilė – patarnaujanti aukojant;
6. Urtė – Dievo dovana;
7. Gabrielė – dievo karys, dievas mano stiprybė;
8. Ieva – gyvybinga, gyvenimo davėja, medis;
9. Goda – turinti nuojautą;
10. Rugilė – rugiai (duoniniai javai), rugių mergaitė, gimusi rugpjūčio mėnesį;

1. Matas – Dievo dovana;
2. Lukas – Lukanijos (Italijos sritis) gyventojas;
3. Nojus – ramybė, ramus, taikus, biblinis vardas;
4. Jokūbas – jis seka paskui Jahvę (dievą);
5. Dominykas – gimęs Viešpaties dieną (sekmadienį);
6. Dovydas – mylimas;
7. Gustas – trumpinys iš Gustautas: gusti (priprasti) arba iš lotynų Augustas: garbingas, didingas;
8. Kajus – gajus, džiaugsmingas, Kajetos (dabartinės Italijos) miesto gyventojas;
9. Emilis – trumpinys iš Emilijus: veržlus, nepralenkiamas;
10. Ignas – trumpinys iš Ignacijus ar Ignoto: ugningas, liepsningas;

Pagal Kazimiero Kuzavinio ir Broniaus Savukyno knyga „Lietuvių vardų kilmės žodynas“ bei Zigmo Zinkevičiaus knyga „Lietuvių asmenvardžiai“.

Populiariausi su gamta susiję vardai – mergaičių

Apibendrinus galima teigti, kad iš 2011 m. populiariausių vardų, 5 iš 10 mergaičių vardų susiję su gamta. 2000–2005 m. mergaičių vardų, susijusių su gamta, buvo kiek daugiau - 7 (prisidėjo Greta – perlas ir Evelina – riešutas). Tarp 2011 m. populiariausių berniukų vardų, kurie būtų susiję su gamta, nėra. 2000–2005 metais tokių berniukų vardų tarp 10 populiariausių irgi nebuvo. Išvada – iš populiariausių vardų dešimtuko galima spręsti, kad lietuviai mieliau savo mergaites vadina vardais, susijusiais su gamta, o berniukų vardai atspindi tam tikras žmogaus savybes (Nojus – ramybė, Dovydas – mylimas, Ignas – ugningas, Martynas – romėnų kardo dievas Mars (Marsas).

Vardų dažnumas Lietuvoje

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atvėrė visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pãsvetainėje – vardai.vlkk.lt.

Pasak Aistės Pangonytės, svetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje 1991–2010 m. gimusių vaikų vardai.

Iš viso šiuo metu sąvade 82 746 vardai, tai 3,5 mln. asmenų (tiksliau – 3 593 391 asmens) vardai. Taip pat jeigu įdomu, čia galite patikrinti vardo dažnumą. Tiesą, ši informacija pateikta tik nuo 1990-ųjų gimimo metų iki 2010 metų.

Įdomiausi vardai

GRYNAS.lt taip pat atrinko keletą kitokių, su gamta susijusių vardų. Kai kurie iš jų, turbūt visai jums negirdėti, tad prie vardo pridėjome ir trumpą vardo reikšmę.

GyvūnaiAugmenijaGamtos reiškiniaiMaistasKiti
Akvilas - erelisGvidonas - giria, miškasAnatolijus - saulėtekisEvelina - riešutaiEustachijus - derlingas
Aliodija - vieversėlisKornelijus - vyšniaCelestinas - dangusPamela - medusMargarita - perlas
Anupras - šventasis jautisLaurynas - lauro medisEstela - žvaigždėOrestas - kalnas
Arnas - erelisLilijana - lelijaStela - žvaigždėPetras - uola, pranašas
Artūras - tvirtas lokysOlivija - alyvmedisUndinė - vanduo
Brunonas - rudasis lokysPalmyra - palmėEstera - žvaigždė
Uršulė -meškutėRosite - rožė
Titas - laukinis karvelisTamara - palmė
Kolumbas - balandis
Leonardas - stiprus liūtas
Leonas - liūtas
Ovidijus - avis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)