Nuotekas į aplinką leidžia dešimtmetį
Į GRYNAS.lt redakcija kreipėsi Šiaulių rajono, Aukštelkės kaimo, gyventojas Tomas Pranskaitis, kuris pasakoja, kad jau 10 metų jis ir dar bemaž 99 jo kaimynai gyvena nuotekas leisdami į aplinką.
Toks aplinkos teršimas pagal aplinkosauginius įstatymus yra didelis pažeidimas, tačiau šiuo atveju, anot T. Pranskaičio, gyventojai tiesiog neturi kitos išeities. Mat, nuotekų tinklai, prie kurių jie yra prisijungę, nėra baigti ir nefunkcionuoja.
„Dabar jau yra 10 metų, kai nuotekos bėga už lango. Niekas mums nepadeda. Yra įrengta centralizuota nuotekų valymo sistema, tačiau tie valymo įrengimai neveikia. Pagal projektus, gyventojai pasijungė į tą centralizuotą valymo įrengimų sistemą, o ji neveikia. Savivaldybė buvo įsipareigojusi sistemą nupirkti. Buvo surinkta komisija, kuri turėjo atlikti turto vertinimą. Tai buvo padaryta, tačiau vis dėlto paskelbta, kad savivaldybė neturi lėšų“, – pasakojimą pradeda Šiaulių rajono gyventojas.
T. Pranskaitis tęsia, kad viskas prasidėjo dar 2005 metais, kai Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą ir Aukštelkės kaime Šiaulių rajono bendrame plane numatytų daugiabučių gyvenamųjų namų paskirtį pakeitė į individualių gyvenamų namų bei nustatė, kad fizinis asmuo įrengtų inžinerinę infrastruktūrą: dujų, elektros, vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus, paviršutinio vandens nuvedimo sistemą, gatves bei privažiavimus.
Minėti inžineriniai tinklai 2007 – aisiais buvo pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Registrų centre. Netrukus Aukštelkės kaime gyventojų pagausėjo: žmonės įsigijo sklypus, susiprojektavo namus ir Šiaulių rajono savivaldybė patvirtino projektus, kuriuose buvo pažymėti ir anksčiau minėti inžineriniai tinklai.
„Šiuo metu, pietinėje kaimo dalyje yra pastatyta virš 30 gyvenamųjų namų, juose deklaruotų gyventojų gyvena apie 100, daugiausia jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. Gyvenamųjų namų gyventojai neturėjo problemų dėl prisijungimo prie elektros ir dujų tinklų bei šių paslaugų gavimo. Gyventojai susidūrė su visai netikėta nuotekų tvarkymo problema, kuri XXI amžiuje atrodo neįsivaizduojama, kai įrengta centralizuota nuotekų šalinimo sistema yra neeksplotuojama“, – tikina T. Pranskaitis.
GRYNAS.lt pasiteiravo Šiaulių rajono savivaldybės, kaip buvo išduoti statybų leidimai vietovėje, kurioje buvo įrengti nefunkcionuojantys nuotekų valymo įrenginiai? Raštiškame savivaldybės atsakyme teigiama, kad savivaldybei nesuteikta teisė tikrinti, ar yra įrengta inžinerinė infrastruktūra. Užsakovas (statytojas) apie atliktus darbus informuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Šeštojo skirsnio 27 straipsnio 2 punktą, „Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.“
Taip pat GRYNAS.lt savivaldybės pasiteiravo, ar Aukštelkės gyvenvietėje privataus asmens įrengti geriamojo vandens ir nuotekų valymo tinklai buvo suderinti su savivaldybės administracija prieš pradedant jų įrengimą. Atsakyme teigiama, kad „pagal gyventojo pateiktą prašymą savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinei infrastruktūrai įrengti. Gyventojas informavo savivaldybės administraciją, kad inžineriniai tinklai (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) pagal detalų planą 2007 m. sausio 18 d. yra pripažinti tinkamais ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre“.
Taigi, savivaldybė, pagal LR įstatymus būdama atsakinga už geriamojo vandens tiekimą savo teritorijoje, netikrino, ar inžineriniai tinklai įrengti tvarkingai, ir ar yra eksploatuojami. Tiesa, T. Pranskaitis pabrėžia, kad inžinerinius tinklus įrengęs fizinis asmuo neturi licencijos centralizuotai tvarkyti nuotekų.
Teritorija neatitinka viešojo vandens tiekimo teritorijos reikalavimų
Kaip informuoja pati Šiaulių rajono savivaldybė, 2015 metais viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytojų Šiaulių rajone paskirta UAB „Kuršėnų vandenys“. Aukštelkės kaimo gyventojas T. Pranskaitis pasakoja, kad apie tai sužinoję vietos gyventojai ne kartą kreipėsi į UAB „Kuršėnų vandenys“ prašydami sudaryti nuotekų tvarkymo sutartis, tačiau gyventojų prašymai liko neišgirsti.
„Nuotekų tvarkymo sutartis su gyventojais sudaryti buvo atsisakyta ir pasiūlyta individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir individualiai tvarkyti nuotekas t.y. grįžti prie šachtinių šulinių ir lauko tualetų“, – tikina pašnekovas tęsdamas, kad gyventojai negali įsirengti individualių nuotekų tinklų ar gręžinių, nes pagal patvirtintus statybų projektus, gyventojams jau yra sukurta centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei lietaus šalinimo infrastruktūra (tinklai).
Tačiau UAB „Kuršėnų vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Almantas Krivickas atsako, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ nėra įpareigoti tiekti geriamojo vandens ir valyti nuotekas Aukštelkės gyventojams.
„Nes neturime Aukštelkės gyv. eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Dėl šios priežasties neturime ir licencijos būti viešuoju vandens tiekėju Aukštelkės kaime. Galime teikti paslaugą, nuotekų išvežimą asenizacine mašina pagal užsakymą“, – rašoma laiške GRYNAS.lt redakcijai.
Šiaulių rajono savivaldybė teigia, kad UAB “Kuršėnų vandenys” sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jų naudojamos infrastruktūros ar jiems nepriklausantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui.
Aiškinama, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ 2016 metais nustatė, jog teritorija, kurioje įrengti infrastruktūros objektai, neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų. Kaip informuoja Šiaulių rajono savivaldybė, pastarieji yra: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų.
Padaryta išvada, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nėra įgaliotas spręsti dėl infrastruktūros objektų reikalingumo ir tinkamumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, nes teritorija, kurioje jie įrengti, neatitinka viešajai vandens tiekimo teritorijai keliamų reikalavimų.
Teritorija neatitinka ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
Vėliau pagal to paties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus yra sprendžiama, ar teritorija patenka į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Šiuo atveju, anot Šiaulių rajono savivaldybės, Aukštelkės kaimo dalis neatitinka nė vieno kriterijaus, todėl nuspręsta tos dalies nepriskirti prie viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos. Tai 2017 metais patvirtinta Šiaulių rajono vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu.
„Teismų praktikoje pažymėta, kad savivaldybės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo tiekimo teritorija. Dėl to reikia nustatyti, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinti požymiai, kuriems esant gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai yra įtraukiami į viešojo vandens tiekimo teritorijas. <...> Sprendžiant klausimą, ar faktinė situacija atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, kad į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos tokios gyvenamosios vietovės, kuriose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, aktuali kasacinio teismo išvada, kad tam, jog teritorija būtų pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, reikia, jog iš visų deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų geriamuoju vandeniu realiai būtų aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų“, – teigiama savivaldybės atsakyme.
GRYNAS.lt pabrėžia, kad ši įstatymo nuostata pritaikyta tik 2017 metais, kai kai kurie gyventojai minėtoje teritorijoje statybų leidimus gavo dar 2006 metais.
Aukštelkės gyventojų atstovas T. Pranskaitis kelis kartus pabrėžia, kad minėtoje teritorijoje, kurioje, anot savivaldybės, nėra 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą, iš tiesų gyvena kone 100 žmonių. Taip pat jis susidariusią situaciją vadina juokinga.
„Pasirodo Šiaulių rajono savivaldybės administracija yra suskaidžiusi Aukštelkės kaimą į dvi dalis, vienoje kaimo dalyje gyventojai patenka į viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją, kiti – ne. Tad to paties kaimo daugiau nei 100 gyventojų negyvena viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, todėl gauti nuotekų tvarkymo paslaugas jiems nepriklauso. Juokingiausia, kad gyventojai gyvenantys toje pačioje gatvėje, vieni gauna vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kiti – ne. Klausimas, kodėl Šiaulių rajono savivaldybė, turėdama visas teisines galias, neįtraukia viso Aukštelkės kaimo į Šiaulių rajono vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, lieka neatsakytas“, – komentuoja pašnekovas.
Savivaldybė nusprendė inžinerinių tinklų nepirkti
Tiesa, Šiaulių rajono savivaldybė po gyventojų skundų ėmė svarstyti apie minėtų inžinerinių tinklų išpirkimą. To prašė patys Aukštelkės kaimo gyventojai. Kaip pasakoja T. Pranskaitis, Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2017 metais nutarė sudaryti Nekilnojamojo turto pirkimo komisiją, kuri turėjo atlikti viešąjį pirkimą dėl nekilnojamojo turto įvertinimo ir po nekilnojamojo turto vertinimo pakvietė į derybas turto savininką.
„Derybų metu, komisija suderėjo 30 proc. mažesnę inžinerinės infrastruktūros pirkimo kainą nei inžinerinės infrastruktūros savininkas buvo pateikę paraiškoje dėl objektų išpirkimo bei vienbalsiai nutarė „šių derybų informaciją teikti administracijos direktoriui siūlant ruošti Šiaulių rajono savivaldybės posėdžiui sprendimo projektą, dėl nuosavybės teise priklausančių objektų, esančių Aukštelkės k., Šiaulių r. pirkimo." Komisijos narių pasirašytas protokolas pateiktas svarstyti komitetams. Šiaulių rajono savivaldybės Turto valdymo skyrius 2017-11-06 pateikė aiškinamą raštą, kad nupirkus nekilnojamą turtą bus sudarytos sąlygos užtikrinti gyventojų interesus. Bus sudarytas organizuotas nuotekų šalinimas taip, kad nebūtų teršiama aplinka ir užtikrinama gyventojams švari aplinka, neigiamų pasekmių nenumatyta“, – aiškina Aukštelkės gyventojų atstovas.
Vis dėlto, Šiaulių rajono savivaldybės taryba apsigalvojo ir nusprendė nebepirkti inžinerinių tinklų.
„Kadangi prašomi išpirkti infrastruktūros objektai nėra viešoje vandens tiekimo teritorijoje, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, minėta UAB „Kuršėnų vandenys“ išvada, savivaldybės institucijos neturi pareigos ir jos iniciatyva infrastruktūros objektai negali būti perduodami savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Todėl Šiaulių rajono savivaldybės taryba pavedė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti pirkimo procedūras pagal parengtus pirkimo dokumentus“, – teigiama Šiaulių rajono savivaldybės atsakyme GRYNAS.lt žurnalistams.
Jame tęsiama, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija atliko pirkimo procedūras vadovaudamasi Nekilnojamojo turto pirkimo aprašu, suderėjo su infrastruktūros tinklų savininkų parduodamų objektų galutinę pardavimo kainą ir parengė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, kadangi sprendimą dėl turto pirkimo gali priimti tik savivaldybės taryba. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybės taryba sprendimui nepritarė, vienas iš motyvų yra, kad savivaldybė perka tinklus už iki 20 proc. jų vertės.
Savivaldybė turi visus įgaliojimus imtis iniciatyvos
Dalis Aukštelkės kaimo gyventojų ir šiandien oficialiai naudojasi neeksploatuojamais nuotekų valymo tinklais. Aplinkos ministerijos pozicija šiuo atveju yra griežta: už viešojo vandens tiekimą ir nuotekų valymą yra atsakingos savivaldybės, tačiau ši situacija šiek tiek kitokia.
„Įstatyme įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objekto savininkas atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Tad, kol infrastruktūra nėra perduota savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei, už jos eksploatavimą atsakingas infrastruktūros savininkas“, – teigia Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Judita Vaišnorienė.
Tačiau, kaip aiškinama jos atsakyme GRYNAS.lt redakcijai, įstatyme įtvirtinta, kad Šiaulių rajono savivaldybė, įgyvendindama minėtus teisės aktus ir užtikrindama teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkantį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaip bendrojo intereso paslaugų teikimo prieinamumą visiems gyventojams, turi pareigą priimti konkrečius sprendimus, kad valdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, reikalinga viešosioms paslaugoms užtikrinti, būtų perduota savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka arba sudarytos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
„Aplinkos ministerija ne kartą kreipėsi į savivaldybę, ir į Vyriausybės atstovą apskrityje (kuris įgaliotas prižiūrėti ar savivaldybė tinkamai laikosi teisės aktų nuostatų), su prašymu priimti atitinkamus sprendimus, kad siekiant užtikrinti nepertraukiamą nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, minėta infrastruktūra, kuri reikalinga viešosios paslaugoms užtikrinti nuosavybės priklausytų savivaldybei arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei“, – situaciją komentuoja J.Vaišnorienė.
Šiuo metu, kaip tęsiama Aplinkos ministerijos atstovės atsiųstame komentare, yra priimtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kuriame patikslinti viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų nustatymo kriterijai (teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos privalės būti įtrauktos į viešąsias teritorijas), savivaldybės iki 2021 m. turės patikslinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planus ir juose nustatyti viešąsias teritorijas atitinkančias naujas įstatymo nuostatas.
