Sraigių auginimas – verslas, atsiperkantis per dvejus metus

 (128)
Prieš 5 metus lietuviai dar krizendavo, kai išgirsdavo, kad kas nors turi sraigių fermą. Dabar tai nieko nebestebina ir netgi vilioja pradėti tokį verslą. Mat kaip sako augintojai – tai raminantis ir įdomus darbas, kuris gali tapti pagrindiniu pajamų šaltiniu. Tačiau yra ir nuo tokio verslo nudegusių – jie tikina, kad sraigių niekas nesuperka, todėl jas parduoti galima nebent tokiems pat būsimiems „sraigių verslininkams“.
Sraigių augintojai teigia, jog tokią fermą įsirengti gali bet kuris panorėjęs / S. Jegelevičienės nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Natalija Pronckienė ir Saulina Jegelevičienė praėjusiais metais netoli Salako miestelio (Zarasų raj. savivaldybė) įkūrė savo sraigių ūkį. Moterys pasakojo, kad apie sraigių verslą sužinojo iš spaudos. Vėliau susidomėjimas augo – moterys rinko medžiagą apie Lietuvoje ir užsienyje auginamas sraiges, prisitaikymą gyventi, maisto įpročius, dažniausias problemas. Galiausiai susisiekė su sraigių augintojais ir iš jų sėmėsi patirties.

Reikia specialių pašarų bei inkubatorių

N. Pronckienė džiaugėsi, kad vienas didžiausių sraigių augintojų Mindaugas Giniotis noriai dalijosi patarimais, sakė į ką reikėtų atsižvelgti. Po pirmųjų akistatų su didžiulėmis sraigių fermomis, moterys galiausiai nusprendė – imsis šio verslo.

Pradžioje į sraigių ūkį investavome 50 tūkst. litų. Tai dideli pinigai ir drįsčiau teigti, kad investuoti tokią sumą buvo klaida. Dabar galvojame, kaip susigrąžinti lėšas, mat paėmėme paskolą iš banko. Lietuvoje sunku gauti kokį nors finansavimą, lengvatų, auginant sraiges, priešingai nei užsienyje.
sraigių augitoja N. Prockienė

„Tvarkėme savo sodybą: organizavome statybas bei atlikome kitus paruošiamuosius darbus. Kai viską paruošėme, sulaukėme sraigių jauniklių. Auginimui pasirinkome 6-10 dienų amžiaus sraigiukus, mat neturėjome sąlygų motininių sraigių dauginimuisi. Sraiges auginame lauke, voljeruose ir maitiname specialiais sertifikuotais pašarais. Šiuo metu veisiame Helix aspersa maxima rūšies sraiges. Jos auga pusmetį – dažniausiai nuo kovo iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Galima sakyti, kad tai pusiau „natūrinis“ augimas, turime savo sraigėms sukurti dirbtines sąlygas, pritaikyti tam tikrus inkubatorius“, – apie savo verslo pradžią kalbėjo N. Pronckienė.

Su lėtapėdėmis reikia kantrtybės

N. Pronckienė paklausta, kodėl nepanoro užsiimti žemdirbyste ar gyvulininkyste, teigė, kad tai ne jai.

„Mes miestiečiai, kartu su vyru dirbome medicinos srityje. Norint rimčiau užsiimti gyvulininkyste, žemdirbyste reikėtų būti kaime, gerai žinoti gyvulių įpročius, dirvožemį, augalus, daržoves ir t.t
Manau, kad rimta gyvulininkyste ar žemdirbyste gali užsiimti tik žmonės, kurie ilgai gyveno kaime ir turi sukaupę tam tikrą patirtį, kurios trūksta iš miesto atvažiavusiems ūkininkams. 

Auginti sraiges nėra sudėtinga, tuo gali užsiimti visi. Be to, tai savotiška meditacija, nuo šio darbo nepavargsti, tai ramina. Kartais pradirbi 7–8 valandas, bet jokio nuovargio nepajauti. Tačiau turi būti kantrus“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Sraigių auginimo šiltnamis  / S. Jegelevičienės nuotr.
Sraigių auginimo šiltnamis / S. Jegelevičienės nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pradinė investicija – 20 tūkst. litų

N. Pronckienė teigia, kad jog 20 tūkst. litų investicija, norintiems užveisti sraigių fermą, galėtų būti optimalus vidurkis. Tačiau tuoj pat pridūria, kad investicijų poreikį galima sumažinti, jei turite nagingas rankas.

„Jeigu žmogus turi senų pastatų, fermų, tai investicijos kaštai mažėja. Ferma turi būti apšildyta, svarbu sraiges pažadinti iš miego. Tuomet pagaminti medinius stelažus, ant kurių šliaužios sraigės.

Kitas būtinas kriterijus – polietilenu aptverti jūsų laikomų sraigių gardus.
Ir paskutinis dalykas, be kurio neapsieisite – sraigių laistymo sistema. Kitaip sakant –žarna ir tiekiamas vanduo. Tam gali užtekti ir paprastos „bačkos“, svarbu, kad srovė būtų nestipri, tačiau jos judėjimas nuolat kistų (srovė nukreipiama į visas puses – red. past.)“, – patarė moteris.

Už sraigių kilogramą mokama apie 8 litus. Tačiau kaina kiekvieną sezoną kinta. Dažniausiai sraiges superka lenkai, vokiečiai, prancūzai ar ispanai.
Sraigių augintoja N. Pronckienė


Patarimas – taupykite ir dar kartą taupykite

Pašnekovė pasiguodė, kad nereikėtų skubėti ir verčiau atkreipti dėmesį, kiek galite skirti pinigų sraigių auginimui ar tikrai turite reikiamas sąlygas, nes galite nudegti.

„Pradžioje į sraigių ūkį investavome 50 tūkst. litų. Tai dideli pinigai ir drįsčiau teigti, kad investuoti tokią sumą buvo klaida. Dabar galvojame, kaip susigrąžinti lėšas, mat paėmėme paskolą iš banko. Lietuvoje sunku gauti kokį nors finansavimą, lengvatų, auginant sraiges, priešingai nei užsienyje. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje auginant sraiges, kurapkas, ūkininkas gali tikėtis tam tikrų lengvatų ar išmokų – pas mus nieko nėra“, – piktinosi moteris.

GRYNAS.lt pasidomėjo ir išsiaiškino, kad visgi sraigių verslui gali būti skiriama Europos Sąjungos (ES) parama. Tačiau galioja tam tikros sąlygos.

Sraigių auginimas nėra įtrauktas į  priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ remiamų veiklų sąrašą, tačiau paramos galima siekti pagal kitas priemones.
Tai – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“ bei  „Žemės ūkio valdų modernizavimas”.

Reikia šerti ir „ganyti“, kad nepabėgtų

N. Pronckienė atkreipė dėmesį, kad nereikėtų pirkti brangios medienos, statyti brangius šiltnamius. Iš esmės, kuo pigiau pagaminsite funkcionuojančią sraigių fermą, tuo geriau. Viską ką galite, pavyzdžiui, pasigaminti lentas sraigėms laikyti, susikalkite patys, jeigu mokate pasistatyti šiltnamius, imkitės darbų. O mes samdėmės darbininkus, Tai brangiai kainavo...“

Priežiūra – vieną kartą vakare būtina sudrėkinti sraigių padėklus. Tuomet sraigės ima lįsti į lauką ant stelažų, norėdamos paėsti. Ant padėklų galima padėti aguročių, agurkų, moliūgų. Jos ėda įvairiausias žoles, labai mėgsta kopūstų lapus, rapsus. Sraigės nėra kaprizingos mitybos atžvilgiu.
Sraiges reikia maitinti ir pagirdyti vakare. Viskas vyks taip – įjungiame laistymo sistemą, augalai aptvare sudrėksta, ant šeryklų augintojai paberia pašaro, na o po to sraigės jau pradeda lįsti ant medinių lentų.

Tam, kad sraigės nenuklystų ir „neemigruotų“ į laukus reikėtų aptvaro kraštus ištepti specialiu tepalu arba druska. Taip pat galima imtis ir kitokių prevencinių priemonių – įrengti elektrinį piemenį, kuris atbaidys bet kokį sraigių norą pabėgti. 

Ar atsiperka?

Jei smalsumo vedini nusprendėte pabandyti auginti sraiges, pradžiai užtektų nusipirkti apie 500 vienetų motininių sraigių, o jeigu svarstote apie rimtesį ūkį, galimybę užsiimti verslu, šis skaičius išauga 10 kartų.

N. Pronckienė teigė, kad investicija gali atsipirkti jau po 2 ar 3 metų. Viskas priklausys nuo to, koks bus derlius, supirkimo kainos.

Be to, žmogus negalintis ar nenorintis rimtai užsiimti sraigių verslu, statyti fermų, nelinkęs investuoti didžiulių pinigų, gali paprašyti sraigių ūkiu užsiimančio žmogaus skirti jam dalį žemės ir sraigių. Viskas priklauso nuo susitarimo.

Taip atrodo miniatiūriniai "sraigiukai" / S. Jegelevičienės nuotr.
Taip atrodo miniatiūriniai "sraigiukai" / S. Jegelevičienės nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Jeigu žmogus nusiperka, pavyzdžiui, 200 tūkstančių mažiukų sraigiukų, tai jau galima kalbėti apie rimtą verslą, o ne hobį. Iš šio kiekio jis gali tikėtis priduoti apie pusantros tonos sraigių. Už sraigių kilogramą mokama apie 8 litus. Tačiau kaina kiekvieną sezoną kinta. Dažniausiai sraiges superka lenkai, vokiečiai, prancūzai ar ispanai. 

Sakykim, kad žmogus per sezoną išaugina 1 toną sraigių. Tad matematika paprasta – gauname 8 tūkst. litų. Žinoma, pelnas kiek mažesnis, nes reikėjo pirkti pašarus, sumokėti komunalinius mokesčius už elektrą, šildymą ir sraigių priežiūrą. Tačiau iš to galima užsidirbti, o po kiek laiko tai gali tapti pagrindiniu pinigų šaltiniu“, – apie supirkimo subtilybes pasakojo N. Pronckienė.

Pašnekovė tikisi kiekvienais metais, jeigu sraigių sezonas bus nusisekęs, užauginti iki 4 tonų sraigių. Tačiau viskas priklauso nuo oro – sraigės maitinasi naktį, tad jeigu tuo metu oro temperatūra sieks 9 – 12 laipsnių šilumos, sraigė bus vangi, nenorės valgyti. Ji užmiega, kai temperatūra nukrinta iki 5 laipsnių šilumos. Todėl, jeigu bus šiltos naktys, sakykim, 14-18 laipsnių šilumos, tai tikėtina, kad derlius bus gausus.

Jis įprastai nurenkamas rugsėjo pabaigoje. O motinines, dideles sraiges reikia nurinkti kiek anksčiau, rugpjūčio mėnesį. N. Pronckienė patarė, kad geriau auginti mažiau, bet stabiliau, mat galima išauginti ir 10 tonų, tačiau tokį kiekį sraigių sunku sandėliuoti ir priduoti.


Niša verslui Lietuvoje – didžiulė

Moteris pasakojo, kad sraigių verslas Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau susidomėjimas juo – didelis.

Išeitis yra, tačiau ji nemaloni – pradedi „kabinti makaronus“ būsimiems sraigių augintojams, kad štai, pirkite iš manęs sraiges, užsidirbsite, galėsiu patarti ir panašiai.
Gintaras Kontrimas

„Sraigių auginimu kai kurie užsiima jau 3 ar 5 metus, juos jau būtų galima laikyti tam tikrais veteranais. Bendraudami atrandame vis kažką naujo – šių „sraiginininkų“ tarpusavio ryšys padeda spręsti vienus ar kitus klausimus, problemas. Sraigių populiarumas Europoje yra didesnis už teikiamą pasiūlą. „Sraigininkai“ tarpusavyje nekonkuruoja, mat niša šiam verslui Lietuvoje didžiulė.
Moteris svarsto apie galimybę įsteigti nemokamą edukacijos centrą, supažindinti žmones su sraigių auginimo kultūra, kad jie žinotų kaip reikia jas auginti, nedarytų dažniausiai pasitaikančių klaidų. 

Medžiagos apie sraiges netrūksta – ypač internete. Tačiau literatūros lietuvių kalba beveik nėra. Daug knygų apie sraiges, jų auginimą yra išleista rusų ir lenkų kalbomis. Šiuo metu lenkai dėl sraigių auginimo tiesiog „pamišę“, – žemdirbystę ir gyvulininkystę keičia sraigių auginimas. Tai ypač populiaru tarp jaunų ūkininkų.

Pirkėjai pasirodė įnoringi

Tačiau yra ir ne tokių sėkmingų istorijų apie sraigių auginimo verslą. Ukmergės rajone sodybą turintis vilnietis Gintaras Kontrimas nutarė rimčiau užsiimti sraigių auginimu.

Prieš 3 metus į novatorišką verslą vyras investavo kiek daugiau nei 30 tūkst. litų. Pradžioje galvojęs apie didžiules fermas, kuriose laikys tūkstančius sraigių, vyras netruko nusivilti.

„Viskas pradžioje lyg ir gerai. Informacijos šia tema irgi netrūksta, tačiau nutarus parduoti sraiges susiduriama su „tylos siena“ – tie, kurie pardavė man sraigės kraipo galvas, sakydami, kad šiuo metu dar neprasidėjęs supirkimo sezonas ar tiesiog yra finansinių problemų su supirkėjais. Kiek pamenu, supirkėjai turėjo būti iš Lenkijos. 

Buvau užauginęs beveik toną sraigių ir ruošiausi pardavimui. Man pasakė, kad kiekis netenkina supirkėjų. Apie tai pradžioje niekas neminėjo. Teko ieškoti ir kooperuotis su kitu sraigių augintoju iš Aukštaitijos. Galiausiai vargais negalais pardavėme kiek daugiau nei pusantros tonos sraigių. Didelio džiaugsmo nebuvo. Prisikabindavo prie išaugintų sraigių kokybės, svorio ir t.t. Žodžiu, kad tik kainą numuštų“, – savo karčią patirtį atskleidė G. Kontrimas.


Anekdotinė situacija - „pirk dramblį“

Vyras piktinosi, kad augintojai su kuriais jam teko susidurti, žada didelį pelną ir siūlo pirkti motinines sraiges. Tačiau, jas nusipirkus, po kiek laikus nutarus parduoti, tai tampa sudėtinga užduotimi.

„Išeitis yra, tačiau ji nemaloni – pradedi „kabinti makaronus“ būsimiems sraigių augintojams, kad štai, pirkite iš manęs sraiges, užsidirbsite, galėsiu patarti ir panašiai. Kitaip sakant – gauname uždarą ratą be jokios išeities. Tai tikras apgaudinėjimas ir lengvatikių ieškojimas. Nutariau atsisakyti tokios „verslo formos“, nes tai ne mano būdui“, – verslo užkulisius atskleidė pašnekovas.

Pašnekovas užsiminė ir apie tai, kad kai kurie naudojasi patikliais žmonėmis siūlydami jiems geros kokybės pašarus sraigėms, tačiau iš tikrųjų tai pigūs iš Lenkijos atvežti pašarai tinkantys vištoms ar žuvims.

G. Kontrimas perspėjo prieš pradedant tokį verslą aptarti, kur ir kada galėsite priduoti savo sraigių derlių, kokios vyrauja supirkimo kainos, nuo ko jos priklauso ir panašius dalykus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)