Obelys žydi kieme
© I. Labutytės nuotr.

Naminė obelis (Malus domestica Borkh.) į Lietuvą kadaise atkeliavo iš Mažosios Azijos regiono. Šiandien ji - nacionalinis turtas. Deja, dažnai nepakankamai saugomas. Augalų genetinių išteklių apsaugos tradicijos mūsų šalyje pradėtos kurti tik 1994-aisiais. Todėl nemaža dalis sodininko pomologo profesoriaus Adomo Hrebnickio bei profesoriaus Tado Ivanausko kolekcijų jau prarasta.

Sodininkystė Lietuvoje nėra prioritetinė žemės ūkio šaka. Statistikos departamento duomenimis, 2011-aisiais Lietuvoje deklaruota per 12 tūkst. hektarų sodų ir uogynų, kai 2010-aisiais šis skaičius buvo ženkliai didesnis – 15,3 hektaro.

Sodybas įsigyjantys antros kartos miestiečiai svajoja apie ilgaamžį sodą, kur po didelėmis obelimis galėtų skaityti knygą.
Danutė Manarkienė, medelyno savininkė

Sodybas įsigyjantys antros kartos miestiečiai svajoja apie ilgaamžį sodą, kur po didelėmis obelimis galėtų skaityti knygą.Tačiau, kaip teigia Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarijos skyriaus vedėjas Gintaras Lapinskas, obuolių eksportas iš Lietuvos auga: 2010-aisiais eksportuota apie 30 tūkst. tonų, o 2011 m. – apie 40 tūkst. tonų.

Daugiausia obuolių išvežta į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną.

„Taip yra, nes daugiausia eksportuojami ES šalyse, o ne Lietuvoje užauginti obuoliai. Mūsų šalies rinkoje maždaug pusė obuolių – lietuviški. Nemaža dalis – ES narių derliaus, bet tikrai ne visi  lenkiški. Štai 2011 m. šiek tiek virš 200 tonų importuota iš Čilės.“ – sakė jis.

Mėgėjai ieško senųjų veislių

„Taip ir parašykit – senosios lietuviškos veislės sugrįžta. Juk ir kaimas išgyvena šiokį tokį renesansą. Sodybas įsigyjantys antros kartos miestiečiai svajoja apie ilgaamžį sodą, kur po didelėmis obelimis galėtų skaityti knygą. Žmonės ieško to skonio, kvapo, kuris primena jų močiučių laikus, - – pasakojo Danutė Manarkienė, Sodaitytės medelyno savininkė. - Prašo aukštaūgių sėklinio poskiepio arba vidutinio augumo, bet šiemet neturėjau jų tiek, kad galėčiau patenkinti poreikį. Iš lietuviškų veislių be konkurencijos – Auksis. Turim ir beržininkų ananasą, ir popierinį, ir antaninį. Bet šie – ne tokie populiarūs. Apskritai Lietuvoje sodams geriausia rinktis lietuviškas arba baltarusiškas, rusiškas veisles. Jos geriau „pakelia“ mūsų žiemas.“

Sodo ir daržo augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinatorė dr. Asta Blažytė įsitikinusi, kad liaudies selekcijos veislės – didžiulis nacionalinis turtas, kurį būtina išsaugoti ateities kartoms.

„Lietuvoje sukurtos ir vietinės kilmės obelų veislės yra geriau prisitaikiusios prie meteorologinių bei dirvožemio sąlygų, atsparios ligoms, derlingos, pasižymi gera vaisių kokybe.“ – teigia ji.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto obelų kolekcijoje saugoma daug vietinių ir atvežtų genotipų. Čia auga apie 800 išsaugotų obelų veislių, klonų, formų. Auginamos ir 25 naminių obelų veislės, šiuo metu priskirtos nacionaliniams genetiniams ištekliams. „Tai Avenarijus, Beržininkų ananasas, Jono pepinas, Lietuvos pepinas, Baltasis alyvinis, Rudens dryžuotasis, Sierinka, Žemaičių grietininis, Pilkasis alyvinis, Popierinis, Paprastasis antaninis, Pupinis, Vytėnų pilkasis, Panemunės baltasis, Birutės pepinas, Vytenis, Kaunis, Vytėnų vasarinis, Noris, Auksis, Štaris, Aldas, Vytis, Rudenis, Skaistis,“ – vardino dr. A. Blažytė.

Liaudies selekcijos veislės detaliai aprašytos 2008-ųjų Augalų genų banko leidinyje „Senosios lietuviškos vaismedžių veislės“. Jį galite surasti ČIA.

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – selekcijos ateitis

„Šiandien siekiama, kad vaismedžiai būtų ištvermingi žiemą, atsparūs grybinėms ir kitoms ligoms, derlingi, anksti pradėtų derėti, vaisiai būtų įvairaus vartojimo laiko, geros kokybės, tiktų ne tik desertui, bet ir technologiniam perdirbimui. Tokių pageidaujamų požymių dažnai randame senosiose veislėse, tuomet jos naudojamos kaip požymių donorai,“ – pasakojo genetinių išteklių koordinatorė.

Genetiniams ištekliams priskiriamos ir vietinės kilmės, ir Lietuvoje sukurtos veislės, taip pat svetimžemės veislės, kurios per ilgus dešimtmečius adaptavosi. Taip pat retos ir nykstančios rūšys, svarbūs ekosistemų komponentai. „Visi šie ištekliai įtraukti į centrinę nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazę. Jie ekonomiškai, ekologiškai svarbūs arba vertingi selekcijai,“ – sakė A. Blažytė.

Pasak mokslininkės, itin gerai vertinamos Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų sukurtos obelų veislės: Noris, Auksis, Štaris, Aldas, Rudenis ir Skaistis. O veislė Auksis populiari ne tik Lietuvoje bet ir Latvijoje bei Estijoje.

Obelis Lietuvoje visuomet buvo svarbi lietuviams. Tuo galite įsitikinti apsilankę Rojuje, Ignalinos r. Taip šią vietą praminė profesorius Adomas Hrebnickis, 14 hektarų plote kadaise sukaupęs apie 1000 veislių pomologinę kolekciją. Arba Obelynėje, Kauno rajone. Čia nemažą obelų kolekciją buvo surinkęs profesorius Tadas Ivanauskas. Kokia šių kolekcijų dalis bus išsaugota ateities kartoms? Sunku pasakyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ko nevalia daryti su senomis padangomis? (53)

Apskrita automobilių padangų forma nulėmė, kad atitarnavusios pagal paskirtį, šios imamos...

Dalinkitės savo didžiausiais laimikiais ir laimėkite net 5 pilnus žvejybos komplektus skelbiami 5 laimėtojai (22)

Ko gero, visi žvejai žino, koks jausmas apima, kai iš žvejybos grįžtama be laimikio. Galvoje...

Išlindo yla iš maišo: griauna mitą apie bioskaidžius maišelius (29)

Visuomenei aerobiškai skaidaus plastiko maišeliai jau kurį laiką buvo siūlomi kaip...

Žalieji viešieji pirkimai: ką apie juos reikia žinoti? (4)

Šiandien vis dažniau susiduriame su sąvoka „žalieji viešieji pirkimai“. Žaliasis pirkimas...

Kada statant šiltnamį reikia statybos leidimo? (117)

Nusprendus statyti šiltnamį neretai iškyla dilema – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos,...

Top naujienos

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (15)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (428)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (326)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (15)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (42)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (261)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (164)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (23)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (21)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (35)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...