Apie šių metų mugę, vykusią vasario 13-16 d., jau buvo rašyta GRYNAS.lt, tačiau be malonių įspūdžių ir bendro vaizdo, šio grandiozinio renginio aprašyme labai trūksta konkrečių skaičių, palyginimų...
Ekologiški maisto produktai sulaukia vis didesnio dėmesio, įrodo ir stabiliai didėjančios prekybos jais apimtys. Jei 2003 m. pasaulinės prekybos ekologiškais produktais apimtys sudarė tik 25 mlrd., o 2008 m. – 50 mlrd., tai 2011 m., nepaisant pasaulinės finansinės krizės pasekmių, prekybos šiais produktais apimtys siekė 60 mlrd., o 2012 m. – viršijo 63 mlrd. USD, iš kurių 31 mlrd. USD tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Suprantama, skirtingose šalyse pastebimos ir skirtingos prekybos ekologiškais maisto produktais tendencijos. Pietų Amerikos, Australijos, kai kurių Azijos šalių žemdirbiai garsėja ekologiškų produktų eksportu, Europa garsėja prekybos ekologiškais produktais organizavimu ir vidaus rinkoje. Taigi, nestebina, kad mugėje BioFach šiemet svečiavosi per 41,5 tūkst. lankytojų iš 129 pasaulio šalių, o savo pasiekimus demonstravo 2396 firmų ir pavienių augintojų iš visų pasaulio žemynų.
Statistika rodo, kad šiuo metu 162 pasaulio šalyse sertifikuota per 37 mln. ha ekologinės gamybos plotų, o daugiausia jų, suprantama, yra didžiosiose pasaulio valstybėse, todėl ir gamybos apimtimis dominuoja didžiosios Azijos, Pietų Amerikos šalys, Australija. Tačiau įdomu, kad didžiausią bendrų žemės ūkio naudmenų dalį sertifikuoti plotai sudaro mažesnėse valstybėse. Pvz., nykštukiniame Lichtenšteine sertifikuota 29,8 proc., o atšiauriojoje Islandijoje, bendras sertifikuotas 6,9 tūkst. ha plotas sudaro net 36,9 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Populiarūs ekologiški produktai Vakarų Europoje, kurioje sertifikuota per 8 mln. ha naudmenų, o prekybos ekologiškais maisto produktais apimtys jau viršija 20 mlrd. eurų. Šiame pasaulio regione pirmauja Vokietija, kurioje prekybos ekologiškais maisto produktais apimtys kasemt paauga apie 9 proc. ir 2012 m. jau viršijo 6 mlrd. eurų. Tačiau didėja ekologiškų produktų apyvarta ir kitose šalyse – mat keičiasi žmonių požiūris į maistą. Geriausiai prekybos ekologiškais maisto produktais sistemos išplėtotos didžiosiose valstybėse - Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, neatsilieka nuo jų ir mažesnės - Skandinavijos šalys, Austrija, Šveicarija.
Sparčiai plinta ekologinė gamyba Šiaurės Amerikoje: vien Jungtinėse Amerikos Valstijose sertifikuota 1,64 mln. hektarų, o ekologinės gamybos sektoriuje sukurta per 500 tūkst. darbo vietų! Šalyje didėja ir ekologiškų produktų pardavimai: vien 2011 m. ekologiškų produktų prekybos apimtys šioje šalyje išaugo 9,5 proc. ir tikimasi, kad metinis 9 proc. augimas bus išlaikytas ir toliau.
Brazilijoje, kurioje sertifikuojama apie 2,8 mln. ha naudmenų, o prekyba ekologiškais maisto produktais kasmet paauga apie 8 proc. ir 2011 m. metinė apyvarta jau siekė 550 mln. USD – vien ekologiško cukraus iš šios šalies eksportuojama apie 250 tūkst. tonų. Viena iš didžiausių ekologiškų produktų eksportuotojų yra Kinija, kurioje sertifikuota apie 4 mln. ha naudmenų, o iki 2015 m. ši šalis ketina pasiekti 9,4 mlrd. USD metinę ekologiškų produktų apyvartą.
Europoje bendri sertifikuoti plotai siekia per 8 mln. ha, o daugiausia ekologinių ūkių, kaip ir seniau, yra Italijoje – per 50 tūkst. Pagal sertifikuotus plotus viena pirmaujančių yra Ispanija, kurioje sertifikuota apie 1,1 mln. ha, Vokietijoje, kurioje sertifikuota per 900 tūkst. ha naudmenų ir kt. Vis daugiau domimasi ekologiniu žemės ūkiu ir Šiaurės Europoje: jau 2009 m. Norvegijoje buvo 3,36 tūkst., Švedijoje 4,68 tūkst., Suomijoje 4,34 tūkst., Danijoje per 3,79 tūkst. ekologinės gamybos ūkių. Pastebėta, kad Centrinės ir Rytų Europos šalyse daugiausia auginami ekologiški grūdai, Ekologiškos daržovės daugiausia didžiosiose šalyse – Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.
Matomai, ekologiškų daržovių rinką šiose šalyse pagyvina didmiesčių gyventojai. Vaisių, daugiausia citrusinių, ir uogų, daugiausia vynuogių, auginimu tradiciškai pasižymi pietinės šalys: Ispanija, Italija, Graikija - tai matyti iš mugėje dominuojančių ekologiško vyno salių, kurių neaplenkia dauguma lankytojų. Visgi populiariausia Vakarų Europoje - ekologinė gyvulininkystė, kuri plėtojama bene visose šalyse.
Tradiciškai, mugėje BioFach 2013 gausiausias ekologiškų produktų gamintojų, perdirbėjų ar prekiautojų ekologiškais produktais būrys atstovavo Vokietijai, tačiau jiems „ant kulnų“ jau mina Italijos, Austrijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir kitų šalių atstovai. Negalima pamiršti, kad daugiausia ekologiškų produktų gamintojų Indijoje – net 340 tūkst., Ugandoje (180 tūkst.), Meksikoje (130 tūkst.), kurie taip pat „nesnaudžia“. Džiugu, kad šis ūkininkavimo principas, daugiausia entuziastų iniciatyva, sparčiai plinta ir Lietuvoje. Sertifikuota 5 proc. naudmenų, o tai neblogas rodiklis ir pasaulio mastu. Pakiliai nuteikia ir tai, kad pernai, po 10 metų pertraukos, Lietuvos atstovai vėl turėjo savo stendą kasmetinėje Niurnbergo mugėje BioFach.
Šiemet į BioFach 2013 vyko dar gausesnės lietuvių pajėgos nei pernai, o Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų pristatymą tarptautinėje ekologiškų produktų parodoje „BioFach 2013“ organizavo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Mugės metu Lietuvos informaciniame stende buvo pristatyta UAB „Fudo“, UAB „Ustukių malūnas“ ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vienijamų ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų gaminama ekologiška produkcija: šaldyti grybai ir uogos, ekologiški trapučiai, obuolių sultys, arbata ir prieskoniai, grūdai, aliejus.
Rūpestį šiam ūkininkavimo principui rodo ne tik ūkininkai, kurių nemažai apsijungę į Sauliaus Daniulio vadovaujamą Lietuvos ekologinių ūkių asociaciją, bet ir Žemės ūkio rūmai, kuriuose daug darbo metų ekologiniam ūkininkavimui atidavė dr. Edita Karbauskienė. Padidėjo ir Žemės ūkio ministerijos dėmesys ekologiškai ūkininkaujantiems – šiemet parodoje lankėsi ir dalykiniuose susitikimuose dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius.
Tiesa, dar yra trūkumų tiek organizuojant, tiek teisiškai reglamentuojant ekologinę gamybą Lietuvoje. Tenka girdėti nusiskundimų, kad pernelyg dažnai kaitaliojamos taisyklės, o kai kada priimami net paradoksalūs sprendimai, kaip kad nesąmoningai sureikšminta kova su piktžolėtumu, sąlyga laikyti sertifikuotuose plotuose gyvulius ar teikti rinkai atitinkamą produkcijos kiekį ir pan. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio tai gal ir turi ekonominį pagrindą, tačiau apskritai – toks požiūris labai trumparegiškas. Neįvertinama kas valstybei kainuotų pigiau: mokėti išmokas už visus sertifikuotus plotus be jokių išlygų ir turėti švarią aplinką, neužterštus gruntinius vandenis ir sveiką visuomenę ar apriboti išmokas ir po to leisti lėšas mūsų piliečių gydymui ir reabilitacijai.
Kita vertus, dar neišaugo iki reikiamo lygio ir Lietuvos vartotojas, ne visi mūsų krašte pakankamai įvertina ir ekologiškų maisto produktų privalumus. Todėl, nepaisant didėjančios augintojų ir perdirbėjų konkurencijos, produkcijos perdirbimas ir vartojimas toliau koncentruojasi didžiosiose Vakarų Europos šalyse, o mes – tampame žaliavos eksportuotojais.
Tačiau reikia daug dirbti norint užimti ir šią, dar laisvesnę nišą, Lietuvos ekologiškų produktų augintojai privalo ieškoti kelio ant vartotojo stalo: nesvarbu savo ar užsieniečio. Tik būrimasis į kooperatyvus ar asociacijas, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, tokiuose kaip BioFach mugės ir savo vardo garsinimas, gali padėti realizuoti Lietuvoje pagamintą ekologišką produkciją į Vakarų Europos šalis.
Norint realizuoti tiesiai, tai yra, be tarpininkų, kaip tai vyko dažniausiai iki šiol. Šiuo tikslu renkasi į Niurnbergą ir kitų šalių ekologiškų produktų gamintojai. Kad verta čia atvykti, rodo ir organizatorių vykdytų apklausų rezultatai: net 93 proc. dalyvavusių mugėje su savo produkcija liko patenkinti čia atvykę, o keturi iš penkių apklaustųjų žada kitais metais atvykti į mugę BioFach 2014.
