Lietuvoje priskaičiuojama beveik 6 000 ežerų ir mažų ežerėlių, tačiau tik prie nedidelės jų dalies galima poilsiauti ar gyventi. Šalies ežerų kadastro duomenimis, ežeringiausi Lietuvos rajonai – Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Trakų ir Lazdijų, o vidurio Lietuvoje ir pamaryje ežerų reta. Ir tai dar ne visos kliūtys norintiems įsikurti prie ežero – būtina laikytis ir aplinkos apsaugos reikalavimų, turėti leidimą statybai. Visgi apie sklypą ant ežero kranto ar netoli jo svajoja ir žymūs žmonės.

Sklypas prie ežero – geriau nei BMW

Apie gyvenimą ar poilsį prie ežero nuosavame sklype svajoja ne tik pasiturintys. Idealiu prizu sklypą ant ežero kranto nurodė daugiausia rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ neseniai apklaustųjų.

„Norėjome išsiaiškinti, koks akcijos prizas yra patrauklesnis: sklypas prie ežero ar brangus automobilis – kemperis, kabrioletas ar pikapas. Atlikę apklausą galime pasakyti: nesvarbu, kokio amžiaus būtų akcijos dalyvis, jei jam reikėtų rinktis naują BMW ar sklypą prie ežero, daugiausia jų visgi rinktųsi sklypą“, – sako bendrovės „Synopticom“ direktorius Liutauras Daugirdas.

Tokį prizą prasidedant vasarai paskelbė „Utenos alaus“ darykla.

Kaip išgaruoja pasipūtimas?

Sklypo ant ežero kranto ar netoli jo ieško ne tik investuotojai ar eiliniai pirkėjai, bet ir žymūs žmonės. Dažniausia tokių paieškų priežastis – noras praleisti vasarą ar savaitgalius Lietuvoje, nuosavame gamtos kampelyje prie ežero, ramioje vietoje toliau nuo smalsuolių dėmesio.

Rašytojas ir žurnalistas Andrius Užkalnis sako, kad sodybos šalia ežero norėtų dėl to, kad maudytis ežere po pirties jam yra vienas didžiausių malonumų. „Visa civilizacija, visas pasipūtimas išgaruoja, lieki vienas su gamta; ir mintys aiškesnės po to, ir gėrimai skalsesni, ir maistas skanesnis“, – teigia A. Užkalnis.

Sodybos ne prie vandens jis net nesvarstytų. „Sėdėti laukuose nenoriu. Sodyba turi būti prie gražaus vandens telkinio, ir kad nebūtų aplink per daug lankytojų. Jei gali iš pirties eiti nuogas maudytis, išvis pasaka“, – sako rašytojas.

A. Užkalnis su šeima – žmona ir dviem dukromis – dažnai svečiuojasi žmonos brolio Artūro sodyboje Ukmergės rajone, prie Kurėno ežero. „Už kiekvieną kvietimą apsilankyti esu dėkingas kaip už likimo dovaną. Ten visada būna iškūrenta pirtis, visada būna kepta mėsa, ten vaišės ir gėrimai, ten didelis lieptas ant ežero, ten vakare galima maudytis leidžiantis saulei, kai vanduo nusidažo oranžine spalva. Ir ten pro namo didelius langus matyti vanduo. Matyti vandenį pro langus – didelė laimė. O žiemą galima žiūrėti į užšalusį ežerą, įrėmintą medžių. Tai irgi puikuma“, – pasakoja žurnalistas.

Sklypų pasiūla – ribota

Bendrovės „Newsec/Re&Solution“ gyvenamojo turto projektų vadovė Gitana Juodpusienė mano, kad lietuvių noras turėti sodybą gali būti susijęs su tuo, kad paskutiniu metu labiausiai perkami minimalaus ploto butai. Dairytis sklypo užmiestyje skatina noras praleisti bent dalį laisvalaikio erdviau nei tarp keturių ankštoko buto sienų.

„Jei prieš dešimtmetį jaunos šeimos norėjo įsikurti daugiabučiuose ar kotedžuose, o prieš kelerius metus išgyvenome namų priemiesčių kvartaluose madą, tai dabar didžiausia svajonė – nekilnojamasis turtas užmiestyje, šalia vandens telkinio, dažniausiai pageidaujama – netoli ežero. Koks namas ar vasarnamis vėliau išaugs tokiame sklype, jau jo savininko fantazijos ir finansinių galimybių klausimas, tačiau tokių sklypų pasiūla jau dabar yra ribota“, – sako G. Juodpusienė.

Jos teigimu, daug ką lemia ir atstumas nuo didmiesčių. „Galima pasakyti, kad vaizdinga ežero pakrantė iš karto pabrangina sklypą pusantro karto“, – patvirtina nekilnojamo turto rinkos ekspertė.

Ji pabrėžia, jog dažniausiai ieškomos ir perkamos tokios sodybos, kurios yra nutolusios nuo miesto iki 70 km, su 0,5-1 hektaro dydžio sklypu. „Tokių sodybų kainos svyruoja nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. Lt, o sandorių sudaroma iki šimto per metus“, – sako pašnekovė.

Gyvenimo gamtoje nauda sveikatai

Gryno oro nauda vaikams ir suaugusiems

Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be pasivaikščiojimų gryname ore. Deja, vietoj laisvalaikio parke ar miške vis dažniau renkamės televizorių bei kompiuterį. Įsmeigę akis į ekraną kur kas rečiau išeiname pakvėpuoti grynu oru ir pasidžiaugti gamta. Vaikai taip pat retai beiškiša nosis iš namų, kur kas mieliau pasineria į kompiuterinių žaidimų ir interneto pasaulį. To pasekmė – akių, laikysenos, nervų sistemos ligos, chroniškas nuovargis, susilpnėjęs imunitetas. Viso to padeda išvengti kasdienis gryno oro gurkšnis ir kelios minutės, praleistos gamtos prieglobstyje.

Grynas oras prieš širdies ir kraujagyslių ligas

Nuolatinis skubėjimas, stresas, greitas maistas, rūkymas, užterštas didmiesčių oras – visa tai silpnina mūsų širdį ir kraujagyslių sistemą. Širdis ypač kenčia nuo dabartinio žmogaus nesugebėjimo atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Greitėjant gyvenimo ritmui tendencingai daugėja ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Jų riziką stipriai sumažinsite kasdien bent šiek tiek laiko praleisdami gryname ore.

Pasivaikščiojimai parke ar miške ne tik atpalaiduos kūną bei protą, bet ir aprūpins organizmą didesniu deguonies kiekiu. Vadinasi, prasiplės kraujagyslės, nustos šalti galūnės bei svaigti galva. Vaikštinėdami lauke giliai pakvėpuokite, aktyviau pajudėkite. Medikai tvirtina, jog judėjimas ir kvėpavimo pratimai, atliekami lauke, padeda apsisaugoti nuo infarkto.

Pasivaikščiojimai gryname ore – sveikiems vidaus organams

Pastebėta, jog reguliariai vaikštinėjant gamtoje sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Sergantiems skrandžio opalige patariama lauke pakvėpuoti „pilvu“. Gilus kvėpavimas atpalaiduoja ir sumažina skrandžio spazmus, padeda kenčiantiems nuo vidurių pūtimo.
Sergantiems inkstų ir kepenų ligomis naudingi pasivaikščiojimai nedideliais gurkšniais geriant negazuotą tyrą vandenį.

Kvėpavimo takų ligomis sergantiems grynas oras yra būtinybė. Idealu, jei galite pasivaikščioti spygliuočių miške ar prie jūros. Kvėpuodami juoduotu jūros ar miško oru padėsite išsivalyti plaučiams. Nepamirškite ir vėdinti patalpų. Neretai vaikui pradėjus kosėti stengiamės apsaugoti jį nuo bet kokio vėjelio ir sandariai uždarome langus. Tai – didžiulė klaida, nes troškiame kambario ore dauginasi virusai. Geriau ligonį šiltai apkloti, tačiau kambaryje nuolat praverti langą ir įleisti gryno oro.

Grynas oras – ramūs nervai

Medikai vieningai sutaria, kad laiko leidimas gryname ore naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti. Jei kasdien bent penkiolika minučių neskubėdami pasivaikščiosite lauke, greit pajusite, kad darotės ramesni, harmoningesni. Gamtos grožio ir metų laikų kaitos stebėjimas atpalaiduoja nervų sistemą, padeda atsiriboti nuo kasdienių problemų. Be to, vaikštinėjant gryname ore kūnas gauna didesnį kiekį deguonies. Didesnis deguonies kiekis pasiekia ir smegenis, jų veikla suaktyvėja. Tad, jei mokydamiesi ar dirbdami išsekote, kelias minutes praleidę lauke ir vėl galėsite imtis darbo su nauju užsidegimu.

Kuo daugiau gryno oro ir buvimo gamtoje rekomenduojama sergantiems visomis nervų sistemos ligomis, kenčiantiems nuo nemigos, įtampos ir net depresijos. Nervų sistemą raminančiai veikia natūralūs gamtos vaizdai ir garsai. Kad laisvalaikis gamtoje būtų dar naudingesnis, užsiimkite maloniomis smulkmenomis – pabraidykite po rudeninius lapus, su vaikais prisirinkite kaštonų, apsiaukite guminius batus ir tyčiomis įlipkite į balą, parke ant suolelio išgerkite kavos ar paplepėkite su jums artimu žmogumi.

Kiekviena maloni akimirka, praleista gryname ore, ne tik padės atsipalaiduoti, bet ir sustiprins jūsų santykį su šeima bei artimaisiais.

Mažųjų laisvalaikis – ne prie kompiuterio, o lauke

Jau nieko nebestebina dar nei penkerių nesulaukęs mažylis, maigantis kompiuterio klavišus. Tėvai džiaugiasi – vaikas saugus, užsiėmęs, jo nebūtina prižiūrėti. O be reikalo. Grynas oras ir judėjimas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą vaiko vystymąsi bei jo imuninės sistemos stiprėjimą. Nesistebėkite, jei į lauką kojos neiškeliantis mažylis žiemą nuolat sirguliuos, o vasarą viduriuos. Namų aplinkoje vaikas nesusiduria su natūraliomis gamtoje gyvenančiomis bakterijomis, taigi jo organizmas nesigrūdina ir neišmoksta prisitaikyti. Tokie „kambariniai“ vaikai būna kur kas jautresni įvairiam maistui, labiau linkę į alergijas.

Paaugliai, žinantys tik tris kryptis (namai-mokykla-prekybos centras) taip pat nepasižymi sveikata. Be to, sunkiau išgyvena paauglystės periodą, būna nervingesni ir labiau linkę į depresijas, nei jų bendraamžiai, daugiau laiko leidžiantys gamtoje. Kai smegenims trūksta deguonies, vaikas ima prasčiau mokytis, jam sunkiau sukaupti dėmesį. Todėl pakankamas gryno oro kiekis būtinas besimokančiam vaikui.

Nesitikėkite, kad pats vaikas išsiruoš iškylauti miške, kol jūs sėdėsite prie televizoriaus. Protingas elgesys prasideda nuo protingo pavyzdžio. Pratinkite savo vaiką prie aktyvaus laisvalaikio gamtoje jau nuo mažų dienų. Paaiškinkite, kaip svarbu reguliariai išsivėdinti savo kambarį. Svarbiausia, prisiminkite, kad laikas su šeima praleistas ne prie ekrano, o parke ar miške, yra šimtą kartų vertingesnis. Išvykos į gamtą gali tapti ne tik sveikatos, bet ir asmeninių santykių tobulinimo būdu. Džiaukitės gamta ir kvėpuokite grynu oru visais metų laikais.