aA
Gyventojų, kurie nuotekas tvarko individualiai, nuo šių metų gegužės mėnesio laukia permainos. Reaguojant į Europos Komisijos įspėjimus dėl netinkamo nuotekų tvarkymo ir delsimo įgyvendinti nuotekų tvarkymo įsipareigojimus, Lietuva imasi veiksmų, kurie turėtų pakeisti didžiosios dalies gyventojų buities įpročius. Jeigu priemonės, siekiant įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, nepasiteisins, Lietuvai gresia baudos. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip ketinama pasiekti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tikslus ir kokių baudų tikėtis, jei planas nepavyks.
Lauko tualetai
© DELFI montažas

98 proc. gyventojų turi naudotis centralizuotais nuotekų tinklais

GRYNAS.lt primena, kad Lietuva, 2004 metais tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Vienas iš jų – kokybiška vandenvala.

Įsipareigojimus įvykdyti ES direktyvų reikalavimus Lietuva perkelia į nacionalines strategijas ir programas, viena tokių (naujausių) – Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programa. Joje nuodugniai apžvelgiama Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizė.

Vienas iš programos tikslų – apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio ir pasiekti, kad išleidžiamos nuotekos būtų išvalytos pagal nustatytus reikalavimus. GRYNAS.lt jau rašė, kad 2000 m. tik 21 proc. visų išleidžiamų nuotekų buvo tinkamai išvalomos, o 2015 m. šis rodiklis jau siekė per 90 proc.

Tačiau vienas svarbiausių Europos Komisijos kriterijų, kurį Lietuvai įgyvendinti sekasi gana sunkiai, yra, kad ne mažiau kaip 98 proc. aglomeracijoje (aglomeracijas sudaro centrinis miestas branduolys, o apie jį susitelkia mažesni miestai, iš tikrųjų tampantys šio didžiojo miesto priemiesčiais) susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Likę 2 proc. nuotekų gali būti valomi individualiose nuotekų valymo įrenginiuose, kurie privalo atitikti aplinkosauginius reikalavimus.

Skelbia lauko tualetų eros pabaigą: nepaklūstantiems gresia baudos
© DELFI / Andrius Ufartas

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas teigia, kad Lietuvoje jau yra šį kriterijų atitinkančių regionų.

Šiuo metu iš 54 aglomeracijų 14 aglomeracijų (Molėtai, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Ukmergė, Kėdainiai, Jonava, Telšiai, Druskininkai, Kaišiadorys, Marijampolė, Naujoji Akmenė, Palanga ir Utena) jau atitinka keliamus Europos Komisijos nurodytą kriterijų“, – akcentuoja I. Valūnas.

Ekspertas tęsia, kad, 2017 metų duomenis, stebimas pajungimų prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų didėjimas aglomeracijose. I. Valūnas akcentuoja, kad pagal 2017 metų statistiką prijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų yra 74 proc. Lietuvos gyventojų.

„Trakų-Lentvario ir Kalvarijos aglomeracijose 2017 m. centralizuotai surinktos apkrovos dalies augimas, lyginant su 2016 m. duomenimis, sudarė apie 15 proc. per metus, Skaidiškių aglomeracijoje – apie 10 proc. per metus“, – vardija pašnekovas.

Lauko tualetu naudojasi vasarą

Nebūtinai visi neprisijungę prie centralizuotų nuotekų valymo įrenginių savo nuotekomis teršia aplinką. Kai kurie gyventojai turi įsirengę individualius nuotekų tvarkymo įrenginius. Tačiau yra tokių žmonių, kurie vis dar naudojasi lauko tualetais. GRYNAS.lt pavyko pakalbint vilnietį Algirdą, kuris su žmona vasaras leidžia Vilniaus rajone esančioje sodyboje. Ją Algirdas paveldėjo iš savo tėvų, todėl sodyba skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų. Joje, kaip daugelyje praeitą amžių menančių sodybų, nėra geriamojo vandens tiekimo ir šalia buvusios daržinės pastato stovi lauko tualetas. Juo šeima ir naudojasi, kai poilsiauja nuo miesto šurmulio.

Nors atrodytų, kad šeima sodyboje praleidžia mažai laiko, tai nėra tiesa. Mat, pasak Algirdo, dažniausiai Vilnių jie palieka balandžio – gegužės mėnesiais, o sugrįžta tik rugsėjį. Tačiau prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos šeima nenori. Anot jų, per mažai laiko jei praleidžia sodyboje, kad mokėtų už paslaugas. Be to, Algirdas užtikrina, kad lauko tualetą jis tvarko nepriekaištinga, nuotekas užkasa ir į vandens telkinius srutų nepila.

Skelbia lauko tualetų eros pabaigą: nepaklūstantiems gresia baudos
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų (vandentiekio, centralizuotos nuotekų sistemos), nuotekos dažniausiai išpilamos į nesandarias pačių gyventojų įsirengtas nuotekų duobes, todėl jos pasiekdamos gruntinius vandenis vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių, arba jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, jei nuotekos pilamos į šalia esančius vandens telkinius, pavyzdžiui, upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia pačias upes, žuvis, kurios vėliau galimai pasiekia mūsų stalą.

Gamtosaugininkai aktyviai daro nuotekų tyrimus, kuriais išsiaiškinama, kad šiandieninių nuotekų sudėtyje yra ne tik azoto junginių – nitratų, nitritų, bet yra ir daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, kuriuose yra ir fosforo, ir paviršiaus aktyvių medžiagų, kurios tirpdo riebalus, dezinfekavimo priemonių, kurias naudojame tualetams, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra pakankamai agresyvūs aplinkai ir t.t. Jie patekę į gruntinius vandenis, į dirvožemį turi daug platesnį poveikį nei prieš 30 ar 50 metų, kada žmonės gyveno naudodami daug mažiau buitinės chemijos.

Lietuva gavusi ne vieną įspėjimą

Kaip buvo minėta, 2017 metais surinktais duomenimis (naujausi duomenys dar apdorojami), apie 74 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi centralizuotais nuotekų valymo įrenginiais. Nepaisant progreso, 2017 metų vasario 16 dieną gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros dėl netinkamo direktyvos įgyvendinimo. Lietuva netinkamai įgyvendino Miestų nuotekų direktyvą, nes neužtikrino, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (neišvalo azoto). GRYNAS.lt primena, kad Kėdainių buitinių nuotekų įrengimai neveikia taip, kaip turėtų, į gamtą patenka daugiau azoto nei leidžiama, Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą. Daugiau apie tai galite skaityti ČIA.

Tačiau tai ne vienintelė Europos Sąjungos žinia Lietuvai dėl netinkamo nuotekų tvarkymo. Kaip informuoja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas I. Valūnas, šių metų sausio 25 dieną Lietuva gavo dar vieną Europos Komisijos pranešimą dėl tam tikrų įsipareigojimų nevykdymo.

Kaimas
Kaimas
© DELFI / Kristina Pocytė

Ekspertas tęsia, kad EK atsiųstoje pagrįstoje nuomonėje nurodoma, jog 54 aglomeracijose naudojant individualias ar kitokias sistemas neužtikrinamas toks pat aplinkos apsaugos lygis, kaip surenkant ir valant nuotekas pagal tam tikrus Direktyvos 91/271/EEB punktus.

Teigiama, kad Lietuva netinkamai įgyvendina Direktyvą 91/271/EEB, nes aglomeracijose (gyvenamosiose vietovėse), kuriose susidaro daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalento tarša, ir kurioms dėl to taikoma minėta direktyva, per didelė dalis nuotekų tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose. Mat, aglomeracijose (didesnėse kaip 2000 gyventojų) ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų turi būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis).

Tiesa, pagal šį punktą anksčiau kalbintas vilnietis Algirdas turėtų būti ramus: jo sodyba yra gyvenvietėje, kuri neturi 2000 gyventojų, todėl jam jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų nėra būtina.

Priemonių – visa puokštė

Siekdama skatinti ir spartinti gyventojų prijungimą prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų, Aplinkos ministerija 2017 ir 2018 metais skyrė savivaldybėms 2,35 mln. eurų gyventojų prijungimui.

„Pagal savivaldybių pateiktas paraiškas ir jose nurodytus savivaldybių rodiklius, planuojama, kad 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigus projektams prie centralizuotos nuotekų surinkimo infrastruktūros šiomis lėšomis bus prijungti 2880 gyventojų. Taip pat Aplinkos ministerija 2017 ir 2018 metais skyrė 1,92 mln. eurų atskirų aglomeracijose esančių kvartalų, turinčių savo nuotekų surinkimo infrastruktūrą, prijungimui prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemų“, – priemones, kaip stengiamasi įvykdyti įsipareigojimus ES vardija I. Valūnas.

Skelbia lauko tualetų eros pabaigą: nepaklūstantiems gresia baudos
© DELFI / Andrius Ufartas

Ekspertas tęsia, kad siekiant didinti centralizuotose nuotekų surinkimo sistemose nuotekas tvarkančių gyventojų skaičių, 2019 m. sausio 31 d. pasirašyta trišalė sutartis, kuria įsteigtas Vandentvarkos fondas. Vandentvarkos fondo lėšomis bus teikiamos paskolos geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų plėtrai finansuoti iki 20 metų terminui. Derinant finansinės priemonės lėšas su grąžinamąja subsidija planuojama, kad bus sudarytos sąlygos prijungti apie 30 000 gyventojų prie centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų.

Tačiau gyventojams aktualiausia priemonė, kaip įgyvendinti įsipareigojimus ES, yra 2018 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo įtvirtinamos teisinės prielaidos tinkamam Direktyvos 91/271/EEB įgyvendinimui. Juo įtvirtinama, kad miestelio, kurio populiacija yra ne mažiau kaip 2000 gyventojų, privalo prisijungti prie esamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

„Asmenims, individualiai tvarkantiems nuotekas, numatoma pareiga per 9 mėnesius sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų“, – aiškina I. Valūnas.

Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 2 d. Vadinasi, nuo šios dienos gyventojai turės 9 mėnesius prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Kaip informuoja I. Valūnas, šiuo metu rengiami Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Įgyvendinant Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu bus patvirtintos individualių nuotekų tvarkymo sistemų naudojimo taisyklės.

Gyventojų laukia baudos

2019 metų gegužės mėnesį įsigaliosianti tvarka numato įspėjimus ir baudas gyventojams, kurie vengs prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Iš pradžių būtų skiriamas tik įspėjimas, o, pakartotinai prasižengus, skiriama bauda. Bauda siektų nuo 70 iki 100 eurų, tačiau ir jos, ir įspėjimo skyrimas numatomas tik nuo 2030 metų.

Vis dėlto, svarbiausia, kokios baudos laukia Lietuvos, jeigu šalis nesugebės išspręsti nuotekų tvarkymo problemos. Kaip informuoja I. Valūnas, sankcijas ES valstybėms narėms skiria ES Teisingumo teismas.

Sankcijų dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių (pažeidimo trukmės, sunkumo, šalies BVP ir kt.), kurias Teisingumo teismas vertina individualiai ir priima sprendimą, todėl prognozuoti baudos dydį sunku.

„Aišku viena, kad ir kokio dydžio bauda būtų, reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad jos išvengti, nes baudos skyrimas neatleidžia nuo pažeidimų pašalinimo. Kada sprendimas dėl baudos gali būti priimtas, priklauso nuo Europos Komisijos, kada ji priims sprendimą kreiptis į Teisingumo teismą. Jei Europos Komisijai rodysime adekvačias Lietuvos pastangas šalinti pažeidimo aplinkybes ir įgyvendinamus veiksmus, tikėtina, kad kreiptis į Teismą nebus skubama“, – akcentuoja ekspertas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
3.0364

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Savaitgalį Žemaitijoje rengiamas šeimų festivalis: veiklomis stengiamasi supažindinti su gamta (5)

Šį šeštadienį (spalio 5 d.) Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks...

Kvietė pažinti neatrastą skonį: sode augina neįprastas riešutmedžių rūšis (1)

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko įdomioji pažintis su sodo kolekcijose...

Namuose laikome pavojų sveikatai keliančias atliekas: išvardijo, kur jomis galima atsikratyti (12)

Dažnai susiduriame su klausimais, ką daryti su po remonto likusiomis atliekomis. Įvairias...

Visuomenininkai nusprendė pamokyti aplinkosaugos politikos formuotojus: ar jūsų metodai tikrai veikia? (1)

Druskininkuose prasidėjo XVI konferencija-diskusijų forumas „ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“, kuriame...

Top naujienos

Po valstiečių bandymo atsiimti parašus pareiškimą dėl Pranckiečio puolė pasirašinėt opozicija (139)

DELFI šaltinių teigimu, planas šiandien balsuoti dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio gerokai...

Nuotraukose iš prabangių vestuvių galutinai demaskuotas Skripalių nuodytojas (73)

Nuotakos tėvas, vesdamas dukrą prie altoriaus, išdidžiai šypsojosi. Šios vestuvės vyko 2017...

Naujas Kauno valdžios žingsnis – apmokestinti „svetimų“ vaikų tėvus (88)

Nors Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskritims Andrius Cechanavičius antradienį Kauno...

„Newsweek“: JAV Rusijai perleido šiaurinį Sirijos miestą (32)

Jungtinės Valstijos Rusijai „perleido“ šiaurinį Sirijos Manbidžo miestą, skelbia...

Ažiotažą sukėlusios „Zero Live Show" reklamos kūrėjai išgirdo teismo nuosprendį (49)

Antradienį Šalčininkų teisme ir vėl atversta skandalu bei nemalonumais su teisėsauga...

Įvertino Nausėdos pradžią: daug teisingų žingsnių ir daug neatsakytų klausimų (20)

Šią savaitę sueina lygiai šimtas dienų, kai Gitanas Nausėda užėmė prezidento pareigas....

Nusprendė: dėl Pranckiečio bus balsuojama dar šį vakarą nuolat pildoma (290)

53 parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atšaukimo...

Natūralios kosmetikos kūrėja – apie „nekaltą“ ingredientą, dėl kurio sensite greičiau (1)

Rasveratrolis, skvalenas, filagrinas, kolagenas, vetiverija, simondsija – tai tik dalis...

Karbauskis bankams išsiuntė laišką: ar „grasinimas“ kelti palūkanas buvo suderintas? (122)

Į valdžios planus apmokestinti komercinių bankų aktyvus sureagavus Lietuvos banko asociacijos...

Buvę Profsąjungų rūmai Vilniuje intensyviai griaunami: jau neliko didelės pastato dalies (62)

Praėjusią savaitę prasidėję buvusių Profsąjungų rūmų griovimo darbai įsibėgėja. Iš...