Kiekvieno miesto gyventojai tikriausiai norėtų pasigirti jį supančia žaluma, augančiais didingais medžiais. Gamtos mylėtojams tokia aplinka ypatingai svarbi, todėl jie kaip įmanydami stengiasi ją išsaugoti ir aplinkos niokotojais vadina visus iš eilės, kurie kėsinasi į šį paveldą. Lyg bėdos būtų dar maža, iškirstų medžių vietoje vėliau sudygsta ne vietinės liepaitės, o mūsų akiai svetimi sodiniai.
Tokia situacija gali pasiguosti ir Lentvario miestas, kuriame ruošiamasi vykdyti inžinerinių komunikacinių sistemų atnaujinimo darbus. Žadama tiesti šiluminės trasas, lietaus nuotekos sistemas, o tam, kad darbai vyktų sklandžiai ir kirsti medžius, o vėliau juos pakeisti švediškais šermukšniais.
GRYNAS.lt redakciją pasiekė skaitytojos Karolinos laiškas, kuriame jį pasakoja apie susidariusią situaciją: “Europos Sąjungos lėšomis, dabar yra tvarkomos Lauko, Geležinkelio ir Bažnyčios gatvės. Iš tiesų yra džiugu, kad pagaliau kažkas nusprendė sutvarkyti šias gatves, tačiau niekas negalvoja apie medžius, kurie ten auga. Kai kuriems medžiams esantiems mažame parkelyje prie bažnyčios yra net po 100 metų! O vienos liepos skersmuo net 1 metras!“
Moteris tikina, kad Lentvario mieste ir taip nėra, kur pasivaikščioti, o dabar dar norima iškirsti paskutinius ilgaamžius medžius. Pasipiktinimą kelia ir pažadai iškirstus medžius pakeisti švediškais šermukšniais.
„Juk tai ne mūsų, ne lietuviška! Ir jie niekada neužaugs, nes paaugliai ir kiti vandalai suniokos dar mažus želdinukus, visai kaip atsitiko klevų alėjoje, dabar ten tik apdriskę medeliai, sužaloti ir suspardyti“, - teigia skaitytoja.
Lentvario miesto seniūnas Vytas Rukšėnas tikina, kad situacija nėra tokia neigiama, kaip gali pasirodyti. Rekonstrukcija gatvėms yra būtina. Miesto būklė apgailėtina, o ir minėtų gatvių gyventojai skundžiasi esamu šviesos trūkumu, nes ilgaamžiai aukšti medžiai nepraleidžia šviesos. Parkų rekonstrukcija taip pat yra numatyta, todėl pasivaikščiojimo vietų esą tikrai netrūks. Seniūnas patvirtina ir faktą, kad kirtimai tikrai yra planuojami, medžiai jau sužymėti, tačiau tik tose vietose, kurios trukdys miesto gatvių atnaujinimo darbams.
„Gatvių rekonstrukcijų rangovas prieš gaudamas leidimą vykdyti kirtimus turėjo pasižadėti atsodinti iškirstus medžius. Neseniai vyko susirinkimas su miesto tarybos nariais, bendruomenės atstovais, jie palaiko šį projektą “, - pasakoja V. Rukšėnas.
Pagal įstatymus negalima vykdyti jokių žemės dangos ardymo darbų po žeme iki 3 m., jei toje vietoje auga medžiai. Būtent todėl juos reikia iškirsti, kitokiu atveju, tektų apkirsdinti tik medžių šaknis, o toks medis galėtų tapti pavojumi gatve žingsniuojantiems praeiviams.
Paklausus, kodėl iškirsti medžiai bus pakeičiami ne naujais lietuviškais, bet švediškais šermukšniais, seniūnas į šį klausimą atsakyti negalėjo, esą taip numatyta projekte.
Etnologas Libertas Klimka tokį procesą vertina gana skeptiškai ir teigia, kad medžių kirtimas yra leistinas tik būtiniausiais atvejais. Na, o iškirsti medžiai privalo būti atsodinti tais pačiais lietuviškais, o ne importuotais augalais.
„Medis lietuviui tai ne tik puošmena, mediena, apsauga nuo žaibo ar pavėsis nuo saulės. Tai – tęstinumo, ilgaamžiškumo, bet ir gimtosios vietos simbolis. Parkai gali būti praturtinami atvežtiniais augalais, tačiau tai turėtų būti daroma labai atsargiai“, - teigia etnologas.
Jis neatmeta ir provincialumo problemos, kuri gali kilti iš didelio savivaldos narių noro vietoj lietuviškų augalų sodinti atvežtinius ir nesupratimo apie jų prigijimą svetimoje žemėje.
„Galimas dalykas, kad tokiu būdu norima sukurti kitokią, egzotinę miesto aplinką. Tačiau, ar mes esame toks turtingas kraštas, kad taip lengvai galime atsisakyti to, kas mus daro išskirtiniais?“, - klausia L. Klimka.
