Kad šildymo sistemą reikia keisti dažniausiai pagalvojame žiemą, kai aiškiai matome savo šildymo katilo trūkumus, o tiksliau, kad juo kūrenti per brangu. Dėl to dažnai pradedame dairytis naujų ir kur kas efektyvesnių būdų apšildyti namus.
Kuo šildysis namus svarsto ir namus besistatantys naujakuriai. Daugelis jų planuoja darbus baigti ir į naujus namus įsikraustyti iki šalčių. Nuo jų apsiginti padės šildymas, kuris būtų pigus, ekologiškas, patogus. Dažno akys krypsta į biokuro katilus.
Apie biokuro katilus žmonės turi galvoti iš anksčiau
Pastaraisiais metais susidarė bendra nuomonė, kad jeigu produktas yra tausojantis aplinką, jis gali būti nepagrįstai brangesnis. Tačiau kalbant apie biokuro katilus, viskas yra priešingai. Ekologiškas kuras yra kur kas pigesnis negu įprastas. Specialistų sudarytame kuro kainų vienam kvadratiniam metrui apšildyti palyginime matyti, kad pigiausia namus šildyti naudojant malkas, šiaudų ir medžio granules. Brangiausioms kuro rūšims priskiriama elektra, dyzelinas ir gamtinės dujos.
Vis dėlto, kasmet vis labiau populiarėjant biokuro katilams, juos norintys įsirengti žmonės turi apie tai galvoti iš anksčiau. „Prieš įsirengiant biokuro katilą savo namuose užtrukome, kol suradome mums tinkamą variantą. Katilas nėra tas daiktas, kurį gali nusipirkti prekybos centre. Žinoma, yra ir tokių, bet mes ieškojome efektyvaus ir optimalaus mūsų namui katilo. Norėjome, kad namų šildymas būtų kuo paprastesnis ir, aišku, atsiperkantis, todėl ėjome, domėjomės galimais variantais, konsultavomės su šios srities specialistais“, – teigia teisininkas prof. Vytautas Nekrošius.
Anot profesoriaus, tinkamas pasiruošimas sutaupė ir nervų, ir pinigų. „Visą gyvenimą dirbu su studentais, kurie mėgsta viską palikti paskutinei nakčiai. Būna liūdnokų pasekmių. Todėl aš stengiausi viską numatyti iš anksto. Tinkamas planavimas man tikrai sutaupė pinigų, kuriuos būčiau mokėjęs, jei viską būčiau daręs paskutinėmis akimirkomis“, – teigia V. Nekrošius.
Rudeniop – katilų montavimo pikas
Katilus montuojantis Kazimieras Bogdonavičius teigia, kad dažnai susiduria su situacija, kai žmonės kreipiasi rudenį ir prašo kaip įmanoma greičiau jiems sumontuoti katilus. „Taip, mes suprantame, kad įsigijus katilą, norisi kuo greičiau jį turėti namuose sumontuotą ir parengtą šildymo sezonui. Bet atsiranda problema, kad nemaža dalis žmonių sugalvoja tai daryti vienu metu - prieš pat šildymo sezoną. Tada susidaro eilės ir žmonėms tenka laukti,“ – teigia K. Bogdonavičius. Jo teigimu, piko metu dėl ženkliai išaugusios paslaugų paklausos gali kilti pristatymo ir montavimo kainos.
„Viską padaryti sunkiai bespėjame. Tuo laikotarpiu įmonė samdo naujus žmones. Tada ir atsiranda papildomos išlaidos, nes negali žmogus, dirbdamas kur kas daugiau, užtikrinti gerą darbo kokybę. O čia juk kalbama apie šildymo katilus. Tad privalu užtikrinti, kad viskas bus atlikta idealiai“, – išaugusių paslaugų kainas grindžia katilų montuotojas.
Populiarėja šiaudų granulės
Profesorius Vilius Židonis buvo pirmasis, kuris sugalvojo, kaip priversti šiaudų granules degti automatizuotu režimu. Didžiausia problema, neleidusi anksčiau gaminti šiam biokurui pritaikytų katilų, buvo ta, kad kūrenant šiaudus ar jų granules yra žemesnė pelenų lydimosi temperatūra, todėl pelenai šlakuojasi ir užkemša katilo degiklį. „2009 metais sukūrus katilą su unikaliu degikliu paaiškėjo, kad kūrenti šiaudų granulėmis įmanoma. Nuo to laiko gaminame katilus šiam biokurui ir juos nuolat tobuliname. Lietuvoje žmonės gana atsargiai priėmė šią naujovę, nors šiaudų granulės – pigus, patogus, ekologiškas kuras“, – teigia „Biokaitra“ generalinis direktorius Žydrūnas Mackevičius.
Jo teigimu, tai matyti ir pagal augančius užsakymus. „Kiekvienais metais situacija kartojasi – žmonės tik artėjant šildymo sezonui suskumba domėtis, kuo šildysis namus. Tačiau išsirinkti ir įsirengti šildymo katilą namuose – ne vienos dienos darbas. Mes esame linkę vykti pas klientą į namus, apžiūrėti patalpas, pasiūlyti optimalų variantą, susiderinti kainą. Vėliau katilas yra pristatomas, vyksta montavimo darbai, galiausiai klientą apmokome, kaip tinkamai su juo elgtis. Todėl kuo anksčiau žmogus sumano įsigyti mūsų katilus, tuo greičiau galime viską sutvarkyti nelaukiant prasidedančio šildymo sezono,“ – pataria Ž. Mackevičius.
Kelerių metų investicija
Daugelis žmonių tik pagalvoja apie biokuro katilo įsigijimą, bet nepasiskaičiuoja, kada tas katilas atsipirks. Specialistai skaičiuoja, kad tokio katilo įsigijimas gali atsipirkti per 3-5 metus. Žinoma, yra daug aplinkybių, kurios nulemia atsiperkamumo prognozes. Tai investicijos dydis ir kuras, kuris bus naudojamas.
Lietuvių gaminamų granulinių katilų kainos priklauso nuo katilo galingumo ir varijuoja nuo 10000 Lt už katilą, skirtą privačiam namui, iki 40000 Lt už katilą, skirtą patalpoms, viršijančioms 300 kv. m. (tai gali būti mokyklos, darželiai, automobilių remonto dirbtuvės ar gamybinės patalpos). Taip pat reikėtų pridėti ir katilo montavimo kainą, kurios dydis priklauso nuo katilinės dydžio ir ji gali siekti nuo 1200 Lt iki 10000 Lt. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nepriklausomai ar bus perkamas biokuru ar malkomis kūrenamas katilas, investicija bus panaši, skirsis tik paties katilo kaina.
„Jei šeima ar įmonė pereina nuo kūrenimosi gamtinėmis dujomis prie granulių, tuomet vidutinis atsipirkimo laikas apie 4 - 5 metus. O jei prieš tai buvo kūrenamasi skystu kuru, tuomet atsipirkimas greitesnis – apie 3 metus. Įvertinant tai, kad medžio drožlių granulių kaloringumas yra apie 10 proc. didesnis negu šiaudų granulių, tačiau kaina didesnė apie 20 proc., išvada yra paprasta – kūrenant šiaudų granulėmis atsipirkimas bus greitesnis“, – teigia Ž. Mackevičius.
Šiaudų granulių kaina svyruoja ir ji priklauso nuo pačios granulės kokybės ir iš kokio šiaudo ji pagaminta. Tona šiaudų granulių kainuoja nuo 350-450 litų ir jos pakanka apšildyti įprastą 200 kv. m. namą vieną mėnesį. Bet jei namas yra naujas ir su mažais šilumos nuostoliais, tai šildymo sezonui reikia iki 5 t granulių. Kai kurios šeimos namo apšildymui per mėnesį išleidžia iki 2 litų už kvadratinį metrą.
Šildymas biokuru suteikia daugiau laisvės
Šiuolaikiniame pasaulyje, visi skuba, dirba ir trūksta laiko net pabendrauti su šeima. Žmonės dažnai net nepajunta, kas „suryja“ jų laiką. Štai, kūrenantis malkomis jas reikia suruošti žiemai, sudėti į pastogę, galų gale nešioti jas į katilinę, krauti į pakurą bent 2 kartus per parą.
„Užpildžius granulėmis mūsų katilą jis gali degti ir savaitę nereikalaudamas šeimininko dėmesio. Tokiam katilui nereikia tarnauti ir dirbti kūriku namie. Nors investicija perkant katilą nemaža, bet jo atsiperkamumą dar padidina pailgėjęs laisvalaikis, galimybė išvažiuoti iš namų savaitgaliui ar net savaitei ir nesirūpinti savo būsto šildymu“, - aiškina Ž. Mackevičius
