Vasario 6 d. (šeštadienį) 10 val. Aukštumalos pažintinio tako pradžioje (koordinatės: 332258, 6142369 (LKS), kelyje nr. 4217 Šilutė – Kintai) Jūsų lauks žygio vadovai iš Nemuno deltos regioninio parko. Planuojama 7 km ilgio maršrutą įveikti per 4 valandas. Nepamirškite pasirūpinti tinkama apranga ir šilta neperšlampama avalyne.
Aukštumalos pelkė pelnytai vadinama Europos pelkėtyros lopšiu – apie ją prieš daugiau nei šimtą metų buvo parašytas pirmasis išsamus mokslinis veikalas. Būtent todėl Aukštumalos vardą išgirsta pelkių mokslus studijuojantys žmonės visame pasaulyje. Tad nepraleiskite progos pamatyti šią unikalią pelkę savo akimis. Juolab kad nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos Aukštumalos telmologiniame draustinyje lankytis draudžiama, išskyrus pažintinį taką.
Žygiuodami pelke išvysite gausybę mažų ežerėlių, kuriais Aukštumalos pelkė yra turtingiausia Lietuvoje. Mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 300 ežerėlių. Antrinės kilmės vandens telkiniai – būtent Vakarų Lietuvos aukštapelkėms būdingas bruožas. Susipažinsite ir su kitais išskirtiniais šio unikalaus kraštovaizdžio bruožais. Ši pelkė, kaip ir visa Nemuno deltos regioninio parko teritorija, yra įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų ir NATURA 2000 saugomų teritorijų sąrašus.
Žygio vedlys iš Nemuno deltos regioninio parko papasakos Jums apie daugiau nei 200 Aukštumaloje augančių augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Raudonąją knygą. Gausa nenusileidžia ir pelkės gyvūnija – šioje vietovėje suskaičiuojama 200 gyvūnų rūšių, iš kurių į Raudonąją knygą įtrauktos net 27. Kas žino, gal ne tik pasakojimą apie juos išgirsite, bet ir patys akis į akį susidursite – juk pelkė pilna netikėtumų.
Turėsite progą padiskutuoti apie aukštapelkių naudą gamtai ir žmogui, o pelkių žinovus Nemuno deltos regioninio parko direkcija žada apdovanoti prizais. Na o patys kantriausi, kuriuos po žygio pelkėje dar neš kojos, turės išskirtinę progą pasigrožėti užšalusiomis Kuršių mariomis.
Pageidaujančių dalyvauti žygyje prašoma registruotis iš anksto čia.
