Naudos turėtų ir elektros tinklai?
Saulės energetikos asociacijos prezidentas Vytas Mačiulis GRYNAS.lt teigė, kad antradienio balsavimas nulems, ar šalyje atsiras naujas saulės energetikos panaudojimo modelis. Įstatymo projektu norima sudaryti sąlygas paprastiems žmonėms taupyti elektros energiją, ją pasigaminant ir naudojant savo poreikiams.
„Tam, kad toks taupymas būtų ekonomiškai pagrįstas reikalingos tam tikros sąlygos, taip vadinama dvipusė apskaita. Jos esmė tokia: kai žmogus pasistato sau ant stogo saulės jėgainę ir pagamina elektros per daug, pavyzdžiui, dienos metu – ją atiduoda į tinklą, o vakare, kai jos trūksta, pasiima iš tinklo, arba vasarą pasigamina daugiau, o žiemą iš tinklo atsiima. Toks judėjimas per Europą „eina“ ir yra labai naudingas ir žmonėms, ir valstybei. Pritraukiami žmonių pinigai ir mažiau naudojama elektros, ji yra taupoma“, - įstatymo projekto, dėl kurio bus balsuojama Seime, esmę trumpai pristatė V. Mačiulis.
„Vasarą elektra yra brangesnė, nes nedirba šiluminės elektrinės, o tuo metu vartotojai ją atiduotų, žiemą atsiimdami tinklams pigesnę elektrą“, - mainų naudą elektros tiekėjams paaiškino pašnekovas.
Pirkti taupų šaldytuvą leidžia ir kaštų padengti neprašo
Energetikos ministerija pasiūlytą projektą sutiko kritiškai. Jų teigimu, abipusės apskaitos metu yra naudojamas elektros tiekimo tinklas, todėl visi šio tinklo naudojimo mokesčiai turi tekti tiems, kas nori juo naudotis.
„Tinklui (elektros tiekimo tinklui, - red. past.) dėl to neatsiranda papildomų kaštų, nes nieko nereikia naujo pastatyti. Juk elektra yra atvesta, ji atiduodama tais pačiais kabeliais ir priimama atgal – išskyrus tam tikrą nedidelį mokestį, kuris yra susijęs su tinklo administravimo rūpesčiais. Įstatyme yra numatyta, kad Kainų komisija tokį mokestį apskaičiuoja ir gaminantys vartotojai (žmonės, įsirengę saulės kolektorius ir atiduodantys elektrą į elektros tinklus, - red. past.) jį turėtų susimokėti, bet Energetikos ministerija kažkodėl mano, kad turėtume susimokėti visus tinklo mokesčius,“ - teigė V. Mačiulis.
„Žmogus tokiu būdu taupo elektrą, vadinasi, tinklams (elektros tiekimo tinklams, - red. past.) mažėja pajamos. Tačiau jeigu žmogus nusiperka taupų šaldytuvą A+++ klasės arba įsisuka LED lemputę, juk irgi taupo - „Lesto“ irgi sumažėja pajamos, bet kažkodėl nelaikoma, kad tuos kaštus kažkas turi padengti. O čia reikalaujama, kad saulininkai padengtų“, - atitikmenų ieškojo Saulės energetikos asociacijos prezidentas.
Saulininkai skaičiuoja, kad dėl įvestos dvipusės apskaitos elektros kilovatvalandės kaštai galėtų pakilti iki 2 centų, tačiau elektros tinklų atstovų skaičiai - gerokai didesni. Jų skaičiavimais, kilovatvalandės kaina išaugtų 13 centų.
Saulės jėgainė – iki 25 tūkst. Lt
Šiuo metu visi namų ūkiai, ketinantys įsirengti saulės jėgainę ant namo stogo ir norintys patys gamintis elektros energiją, turi į tai investuoti dideles pinigų sumas. V. Mačiulis skaičiuoja, kad tipinė 5 kilovatų jėgainė žmogui gali kainuoti apie 25 tūkst. litų. Per metus dėl jos būtų sutaupoma apie 2,2 tūkst. litų. Taigi, naujasis įrenginys atsipirktų tik po gero dešimtmečio.
Saulės jėgainės, veikiančios namų ūkiuose su dvipusės apskaitos sistema, labiausiai paplitusios Olandijoje, Danijoje, Italijoje ir Belgijoje.
„Tokios pačios kautynės vyksta visoje Europoje. Esu kalbėjęs ir su vokiečiais, ir su danais. Pas juos tai buvo įdiegta ir labai gerai vystėsi, tik aišku pas juos kyla panašus „perkaitimas“ kaip buvo ir Lietuvoje. Elektros kaina vartotojams yra apie litą už kilovatvalandę, o pagaminimo kaina ar Lietuvoje, ar Danijoje maždaug tokia pati – apie 50 centų“, - skaičiavo saulininkų atstovas.
Viliasi, kad užteks proto
Ginčai dėl dvipusės atskaitos įvedimo Lietuvoje vyksta jau gerus aštuonis mėnesius. Šis klausimas jau du kartus svarstytas Aplinkos apsaugos komitete, taip pat viešose diskusijose su Energetikos ministerija.
V. Mačiulis, paklaustas, ar siūloma dvipusės apskaitos sistema buvo nusižiūrėta iš užsienio šalių, tikino, kad modeliai skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi, nėra identiški, tačiau pats principas – vienodas.
Jis sako į antradienio balsavimą dedantis daug vilčių ir tikintis, kad kad bus parinkta teisingai „viliuosi, kad Seimo nariams užteks proto atstovauti žmonių interesams“.
Šiuo metu įstatymo projekte, dėl kurio bus balsuojama Seime, yra numatoma, kad individualaus namo savininkas gali įsirengti iki 10 kilovatų galios jėgainę savo poreikiams. Saulininkų atstovas GRYNAS.lt teigė, kad buvo siūloma daryti išimti viešosioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms ar darželiams, kad ir jos taip pat galėtų įsirengti saulės jėgaines ant stogo, tačiau tam paprieštarauta.
Visoje Lietuvoje per saulės jėgainių bumą išdygo apie 2000 saulės jėgainių, didžioji dalis jų - laukuose, o ant gyvenamųjų namų stogų – tik apie 600. Tačiau beveik visos jos parduoda elektrą į elektros tinklus. Jeigu antradienio balsavime būtų nuspręsta įvesti dvipusę apskaitą, V. Mačiulis skaičiuoja, kad šalyje išdygtų dar 2000 saulės jėgainių asmeniniams poreikiams.
Jeigu bijai užlipti antrąkart ant grėblio, negi bijosi jį rankose laikyti?
„Prisibijoma, kad vėl ko nors nebūtų. Bet nežinau, jeigu vieną kartą užlipai ant grėblio, ką dabar – visada bijosi grėblį rankose laikyti? Visame pasaulyje, pažangiose šalyse, kai pamato, kad pasidaro labai palanku žmogui, pristabdo. Turi saulės jėgainė atsipirkti per aštuonis metus, jeigu atsiperka greičiau – vadinasi, įvedamas mokestis. Reikia slopinti kilimą, tam ir yra renkamos valdžios, kad valdytų procesus“, - kalbėjo Saulininkų atstovas.
„Primenu, kad visai neseniai turėjome skaudžios patirties su saulės šviesos energijos elektrinių plėtros bumu 2012-2013 metais. Siekiant išvengti panašios situacijos turėtų būti užtikrinta, kad saulės energijos naudojimo plėtra nebūtų vykdoma visų vartotojų sąskaita“, - rašte oficialią poziciją išdėsto J. Neverovičius.
Skaičiuojama, kad pateiktame atsinaujinančių energetikos išteklių projekte siūloma dvipusė apskaitos sistema per metus saulės elektrinių valdytojams sugeneruotų 4,4 mln. litų papildomų pajamų, o tinklų operatoriui ir tiekėjui ši sistema reikštų apie 1,97 mln. litų kaštų.
Elektros tiekėjai įžvelgia tris esmines problemas
GRYNAS.lt primena, kad Aplinkos komiteto posėdžiuose pasisakę elektros skirstymo bendrovių atstovai abejojo, ar įmanomi mainai su saulininkais.
Elektros skirstymo bendrovės „Lesto” Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius Ramūnas Kiaulėnas sakė įžvelgiantis tris esmines problemas šio įstatymo projekte.
„Viena – pats mainų objektas yra labai nekonkrečiai apibrėžtas ir negalime kalbėti apie kažkokią „pasaugojimo“ funkciją. Tokios veiklos elektros energetikos veikloje iš viso nėra. Bent jau „Lesto“ to daryti tikrai negali. Vyksta srautų perdavimas. Jeigu mes kalbame apie (elektros – red. past.) pardavimą vartotojui, vykdome dvi veiklas – viena, elektros energijos tiekimas, elektros pristatymas vartotojui kaip prekės ir antra veikla – transportavimas, elektros persiuntimas. Kai mes kalbame apie tai, ką daro gamintojas, gaminantis į tinklą ir pardavinėjantis elektros energiją, jis pateikia tik elektros energiją. Todėl apie tokių mainų darymą kalbėti... tai yra ne tapatus mainų objektas. Taip mainyti tikrai negalime, nes iš to yra kaštai“, - minėtame posėdyje aiškino R. Kiaulėnas.
Jo teigimu, tinklą reikia išlaikyti ir tai kainuoja, operatorius dėl to patiria išlaidas. R. Kiaulėnas sako, kad mainant saulės sukurtą elektros energiją į iš tinklo atitekančią energiją – vėlgi nėra tapatūs mainai.
„Galbūt įmanoma kalbėti apie kažkokį užskaitymą, bet tokiu atveju tai turėtų būti abiem pusėms nauda, patrauklu mainytis. Šiai dienai iš saulės elektrinių rinkos neremiamomis sąlygomis nei vienas nepriklausomas tiekėjas neperka. Nors visi žinome, kad elektra dieną brangesnė, o naktį pigesnė, lyg ir būtų galima tokius mainus organizuoti, bet kol kas tai neveikia“, - toliau dėstė „Lesto“ atstovas.
„Tai, kas mums rūpi – apskaitos klausimas. Kaip tokią elektros energiją apskaityti, kiek jos buvo atiduota į tinklą ir kiek susigrąžinta. Manau, kad šita problema susijusi su tuo, kad prekybos elektros energijos taisyklėse aiškiai pasakyta, kad visos kilovatvalandės, kurios atiduotos į tinklą arba paimtos, turi būti apskaitomos. Tokių kaip mainų nėra“, - viešuose posėdžiuose abejones yra išsakęs ir „Ligrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.
