Gyventojams pradėjus kruopščiai rūšiuoti atliekas, sąskaitos už jų išvežimą galėtų sumažėti maždaug ketvirtadaliu. Labiausiai sutaupymas pasijustų pradėjus rūšiuoti popieriaus atliekas.
„Dauguma gyventojų visas šiukšles meta į vieną kibirą, o jį išpila į buitinių atliekų konteinerį. Atliekų tvarkytojai šias atliekas perveža į sąvartyną, kuris apmokestina kiekvieną šiukšlių kilogramą. O jeigu kruopščiai rūšiuotume, į sąvartyną patektų mažiau atliekų ir tai leistų sumažinti atliekų tvarkymo kainą gyventojams“, – aiškina „VSA Vilnius“ gamybos skyriaus vadybininkas Laurynas Kazlauskas.
Vilniečiams į sąvartyną atvežta tona buitinių atliekų yra apmokestinama beveik 70 litų. Todėl rūšiuojant sumažėtų į sąvartynus vežamų buitinių atliekų kiekis bei už jas mokami mokesčiai sąvartynų administratoriams, nes antrinės žaliavos į sąvartynus nėra vežamos, o pristatomos perdirbėjams.
L. Kazlausko teigimu, labiausiai sutaupyti galėtume pradėję rūšiuoti popieriaus atliekas. „Ši antrinė žaliava savo svoriu yra viena sunkiausių, ji sudaro didelę dalį buitinių atliekų svorio. Ir nors popierių rūšiuoti labai paprasta, žmonės jį rūšiuoja pakankamai prastai – galbūt galvodami, kad jis greitai suyra. Žinoma, plastikas gamtai kenkia labiau, tačiau ekonominiu požiūriu naudinga būtų rūšiuoti ir popieriaus atliekas, – tvirtina pašnekovas. – Stiklas taip pat yra sunkus, tačiau jis į buitinių atliekų konteinerius patenka rečiau – gyventojai paprastai stiklo tarą priduoda.“
Jog sumažėtų sąskaitos, nebūtina, jog geriau rūšiuotų visa Lietuva. „Net ir nedidelės namų bendrijos gyventojai, sutarę atidžiau rūšiuoti atliekas, galėtų pajusti efektą – buitinių atliekų konteineriai užsipildytų lėčiau, juos būtų galima rečiau išvežti, tad ir aptarnavimo mokestis sumažėtų“, – aiškina L. Kazlauskas.
Rūšiavimas – ne vienintelis sprendimas mažinti atliekų tvarkymo kainą. Neseniai „VSA Vilnius“ paskelbė, jog konteinerių aptarnavimo išlaidos sumažėtų 15 proc., jei savivaldybės įdiegtų pusiau požeminius konteinerius. Šie konteineriai yra ne tik pigesni aptarnauti, tačiau užtikrina aukštesnes higienos normas ir gali būti iškraunami kranu per atstumą.
Antrinės žaliavos – tai atliekos, tinkamos perdirbti, iš kurių gaminami nauji produktai, mažiau teršiant aplinką, tausojant jos resursus. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų tampa vis paprasčiau ir pigiau, kurie savo kokybe nė kiek nenusileidžia kitiems tos pačios srities produktams.
Įdomūs faktai:
- Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų;
- Vienas Lietuvos gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų;
- Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus;
- Konservų dėžutės – 90 – metų; plastiko pakuotės – 200 metų; stiklainiai, buteliai – 900 metų;
- Perdirbus 1 stiklo butelį, išsaugome energijos, kurios užtektų kompiuteriui veikti 25 minutes;
- Perdirbus 1 PET butelį, išsaugoma energijos, kurios užtektų 60 W lemputei šviesti 6 valandas;
- Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nepakenkiant jo kokybei;
- Perdirbus 1 toną popieriaus išsaugoma 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir energijos, kurios užtektų 6 mėnesiams apšildyti normalaus dydžio namą
Perdirbus 1 aliuminio skardinę, išsaugoma energijos, kurios pakaktų televizoriui veikti 3 valandas, o 100 W lemputei šviesti 20 valandų;
- 1 naujai aliuminio skardinei pagaminti energijos kiekis lygus gaminant 20 skardinių iš antrinių žaliavų energijos kiekiui;
Lietuvoje yra daugiau nei 800 sąvartynų, iš jų apie 300 dar eksploatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos. Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius. O svarbiausia, kad rūšiuotų atliekų išvežimas nieko nekainuoja, tereikia išrūšiuotas atliekas sumesti į atitinkamus konteinerius.
Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Svarbu suvokti, kad kuo daugiau mes surinksime antrinių žaliavų ir pirksime iš jų pagamintos produkcijos, tuo labiau didės ir pasiūla. Pasisekimo raktas yra paklausa. Mes turime pasinaudoti savo pasirinkimo teise. Didėjant paklausai, pramonė bus priversta didinti gamybą.
Atliekų rūšiavimo nauda:
- Išsaugoma sveika aplinka, vis mažiau patenkant atliekoms į sąvartynus, prailginant jų eksploatacijos laiką;
- Sukaupiama antrinių žaliavų kaip alternatyvą žaliavų ir energijos šaltiniui;
- Sutaupoma gamtos išteklių ir energijos;
- Sumažinama vandens ir oro tarša bei pristabdomas miškų kirtimas;
- Sumažinamos atliekų tvarkymo išlaidos;
