Dalis sostinės Karoliniškių mikrorajono gyventojų visą mėnesį yra priversti naudotis bei praustis rudu vandeniu. Problemą pripažįsta ir „Vilniaus vandenų“ atstovai, tačiau pažadais, kad situacija greitai pasikeis, nesižarsto.

Karoliniškių Šimulionio gatvės gyventoja Jurga GRYNAS.lt pasakojo, kad beveik mėnuo, kai nebenaudoja šalto vandens maisto gamybai.

Geriamą vandenį tenka pirkti

„Aš ir dar keletas kaimynų skambinome į „Vilniaus vandenis“, - pasakoja Jurga. - Šios įmonės dispečerė teigė, jog gerti šio vandens nerekomenduoja, tačiau negalėjo pasakyti, kada problema bus išspręsta. Nuleisti šio vandens nepavyksta – toks rudas jis bėga nuolat. Tada kilo klausimas, ar gausime kokią nors kompensaciją už nekokybišką vandenį? Vis dėlto geriamą vandenį dabar turime pirkti. Mums, jauniems, gal ne taip baisu, tačiau senoliams tai atisiliepia piniginei, be to, vandenį dar reikia parsinešti iš parduotuvės.“

Moteris stebėjosi, jog visame Vilniaus mieste deklaruojama, kad iš čiaupo teka švarus geriamas vanduo. Tačiau, kai jis akivaizdžiai tampa negeriamas, įmonė neplatina jokios informacijos ar perspėjimų.

Genda santechnika ir buities prietaisai

„Jei jau gerą mėnesį nuodija mus tokiu vandeniu, galėtų bent pranešti. Senesni žmonės galbūt ilgesnį laiką to nepastebėjo, - svarstė moteris. - „Vilniaus vandenų“ atstovė teigė, jog jie žino apie problemą ir ją šalina, tačiau taip ir nepasakė, kokia tai problema.“

Karoliniškių gyventojams daug rūpesčių sukelia ne tik geriamo vandens pirkimas, bet ir kriauklės, vonios bei santechnikos priežiūra. „Kiekvieną kartą nusiprausus ar nuleidus vandenį tualete lieka rudos žymės, akivaizdžiai greičiau rūdija įrengimai klozeto bakelyje. Viską tenka daug dažniau šveisti. Manau, kad toks vanduo gadina ir skalbyklę bei indaplovę,“ - apie gresiančią didesnę žalą kalba moteris.

Vilnietė įsitikinusi, jog vanduo yra užterštas geležimi.

Geležies ir mangano kiekis viršija normas

„Vilniaus vandenų“ elektroninėje svetainėje pateiktas visos sostinės vandens kokybės žemėlapis. Karoliniškių, Lazdynų, Lazdynėlių bei Pilaitės rajonams vanduo tiekiamas iš tos pačios Bukčių vandenvietės.

Leidžiamas bendrosios geležies kiekis tiekiamame vandenyje yra 200 mikrogramų litre. Per visus metus atliktų tyrimų metu didžiausias rastas geležies kiekis šioje vandenvietėje buvo 424 mikrogramai litre, o visų tyrimų vidurkis – 271 mikrogramas litre. Vadinasi, kai kuriems šio rajono gyventojams tiekiamas daugiau nei leidžiama geležies turintis vanduo. Taip pat tyrimų rezultatai rodo, jog neretai viršijamas ir leistinas mangano mikrogramų litre kiekis.

Karoliniškių seniūnė Violeta Gedminaitė teigė, jog gyventojų skundų dėl nekokybiško vandens nėra girdėjusi. Seniūnės nuomone, už šią problemą gali būti atsakinga viena iš bendrovių – arba „Vilniaus vandenys“, jei problema yra vandens tiekimo tinkluose, arba „Karoliniškių būstas“, jei problema – namo vamzdyne.

Švaraus vandens kaina - 7 milijonai litų

Neseniai į „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas grįžęs Valentinas Miltienis GRYNAS.lt sakė, kad tokios gyventojų pretenzijos iš Šimulionio gatvės jo nepasiekė. Anot jo, praėjusią savaitę dėl elektros gedimo buvo sutrikęs vandes tiekimas Karoliniškių rajonui, tačiau šiuo metu viskas sutvarkyta. 

Vis dėlto „Vilniaus vandenų“ vadovas pripažino, jog ši sostinės dalis gauna daugiau geležies turintį vandenį. „Lazdynų, Karoliniškių rajonai, dalis Pilaitės gauna nenugeležintą vandenį. Tai – sena problema, - teigė V. Miltienis. - Mes jau esame parengę technines sąlygas ir netrukus skelbsime konkursą Bukčių vandenvietės nugeležinimo projektui. Didžiausia bėda ta, kad tokiam projektui negalime tikėtis Europos Sąjungos paramos, nes struktūrinių fondų lėšos gali būti skiriamos tik tinklų plėtrai. O čia yra vandens kokybės gerinimo darbai. Vandens kaina nekito jau gerus dešimt metų, nėra papildomų lėšų, bet aš pasakiau, kad šį projektą vis tiek įgyvendinsime.“

V. Miltienio teigimu, nugeležinimo įrengimų statybos darbai gali trukti apie metus. Generalinis direktorius skaičiuoja, jog šis projektas „Vilniaus vandenims“ kainuos apie 7 milijonus litų.

Įmonė turi gausybę problemų

„Rudas vanduo gyventojams nėra tiekiamas. Vanduo atitinka normatyvus ir tikrai nėra taip, kad jis būtų užterštas visame rajone. Galbūt viename ar kitame name buvo trumpa avarija, arba galbūt problema yra konkretaus namo vamzdynuose – tuomet reikia padaryti jų praplovimą. Kol kas galiu tik spėlioti.,“ - svarstė V. Miltienis.
V. Miltienis
Visi siekia pinigų, baudų, o geriausia, jei vanduo būtų nemokamas. Tikrai galime tai padaryti – iškasime šulinius ir vilniečiai po darbo galės atvažiuoti su kibirais.

Generalinis direktorius pridūrė, jog gyventojai keistai įsivaizduoja vandens tiekimo sistemą.

„Visi įsivaizduoja, jog vanduo jiems turėtų būti tiekiamas nemokamai. Visas „Vilniaus vandenų“ tiekiamas vanduo yra iš giluminių gręžinių, tam reikalingos vandens pakėlimo stotys ir elektra. Keliolika milijonų per metus sumokame vien už elektrą. Taigi įmonės kaštai – didžiuliai, o gyventojų mokamos sumos naujiems įrengimams neužtenka. Dabar susikaupė gausybė problemų: keliasdešimt metų kiauri vamzdynai, nugeležinimo įrenginių nebuvimas – suprantame, kad viską reikia tvarkyti, bet elementariai neturime už ką. Minėtą nugeležinimo įrenginių projektą vykdysime prisiimdami riziką, iš tos dalies, ką pavyko sutaupyti. Įmonė turi gausybę problemų, kurių niekas nenori išgirsti“, - pasakojo V. Miltienis.

Jis teigė kreipęsis į Aplinkos ministeriją ir kitas institucijas, kad Europos struktūrinių fondų lėšos būtų skiriamos ne tik plėtrai, „vamzdžių tiesimui į laukus“, bet ir turto modernizavmui bei renovacijai.


Pateikė nemokamo vandens Vilniuje pasiūlymą

V. Miltienis atskleidė, jog šiuo metu labai reikėtų pakeisti po Nerimi einančius vamzdžius. Jų yra apie 100, o vieno vamzdžio keitimas gali atsieiti nuo milijono iki pusantro miljono litų. Kainos taip išauga todėl, kad keičiant vamzdį gyventojams vis tiek turi būti tiekiamas vanduo.

Generalinis „Vilniaus vandenų“ direktorius teigė, jog gyventojai labai jautriai reaguoja į vandens kokybę ir dėl trumpalaikio tiekimo sutrikimo ima piktintis, jog yra nuodijami. Vyro teigimu, niekas neprisimena, jog dešimt metų iki gavo švarų vandenį ir jokių sutrikimų nebuvo. Direktorius nesileido į kalbas apie kompensacijas.

„Aš nesuprantu, ką įmonė turėtų kompensuoti? Pirktą butelį geriamo vandens? Visi siekia pinigų, baudų, o geriausia, jei vanduo būtų nemokamas. Tikrai galime tai padaryti – iškasime šulinius ir vilniečiai po darbo galės atvažiuoti su kibirais. Bet visi gauna vandenį į butus ir namus ir sunkiai suvokia, kad viskas kainuoja – siurbliai, elektra, avarinės tarnybos,“ - atsakė V. Miltienis.

Vamzdžiuose ir vandens tiekimo sistemose randama geležis - skirtinga

Bendrovės „Vandens tyrimai“ direktorius Valdas Šimčikas GRYNAS.lt teigė, jog jo bendrovėje vykdomų tyrimų duomenys įrodo, jog Vilniaus mieste tiekiamas iš tiesų geros kokybės vanduo. Neretai problemos dėl užteršto vandens kyla dėl surūdijusio konkretaus namo vamzdyno, o įmonė „Vilniaus vandenys“ atsako tik už vandens tiekimą iki įvado.

Išsiaiškinti, kam reikšti pretenzijas, galima paprastu būdu: „geležies junginiai namo vamzdyne, ir vandens tiekimo sistemose skririasi. Jei geležis ateina iš tiekėjų, ji būna tik dvivalentė. Jei vandenį užteršia seni vamzdžiai – geležis būna trivalentė. Taigi paėmus mėginį tik iš krano, jau galima nustatyti, kokia yra problema, - teigė bendovės „Vandens tyrimai“ direktorius.

Anot jo, vandens tyrimas kainuoja apie 12 litų, tačiau vandenį reikia pilti į specialų buteliuką su rūgštimis. Jį turite gauti iš tyrimų bendrovės.

„Vandens tyrimai“ vadovas pabrėžė: „jei norite pareikšti pretenziją „Vilniaus vandenims“, mėginio paėmimo metu turi dalyvauti ir jų atstovas. Mėginys bus užplombuojamas, kad būtų garantija, jog vanduo ne iš balos semtas.“

Nepatenkinti vartotojai turi kreiptis į maisto ir veterinarijos tarnybą

Vasltybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas teigia, kad vandens tiekėjas įsipareigoja užtikrinti, kad geriamasis vanduo atitiktų visuomenės sveikatos saugos, kokybės ir kitus parametrus. Jis turi atitikti reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.

Jo teigimu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato, kad geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Todėl vandens kokybe nepatenkinti vartotojai, turėtų kreiptis būtent į šią tarnybą.