– Ar Jūs pats gaminate inkilus?
– Inkilą sukalti tikrai moku, tačiau pats tą darau retai. Yra staliai, kurie puikiai atlieka savo darbą. Didžiąją dalį parduodamų inkiliukų gaminame patys, tačiau turime ir keletą tiekėjų iš užsienio.
Mūsų gaminami inkiliukai tvirti ir labiau tradiciniai, kolegų iš užsienio – elegantiški ir spalvingesni.
– Kada pradėjote domėtis inkilais ir jų gamyba?
– Gimiau ir užaugau Aukštadvaryje, tėtis buvo miškininkas, tad meilė ir pagarba gamtai nuo vaikystės įskiepyta. Ankstyvą pavasarį inkiliukų gamyba ir jų kėlimas buvo savaime suprantami užsiėmimai.
– Kodėl užsiėmėte tokiu verslu? Inkilų verslas – hobis ar darbas?
– Esu Lietuvos ornitologų draugijos narys tad ir svetainė www.inkiliukai.lt atsirado kažkaip natūraliai, nesvarstant „apsimoka ar ne“. Na, o pastaruoju metu pastebėjome, kad vis daugiau lietuvių perka namelius paukščiams ne tik savo sodui, bet ir norėdami juos padovanoti. Inkilėlius dovanoja kaip gimtadienio, įkurtuvių ar vestuvių dovanas – nuo seno žinoma, kad inkilas – naujos pradžios, naujo lizdo simbolis. Netgi Kalėdų proga įmonės dovanoja inkilėlius savo darbuotojams, belieka sugalvoti šmaikštų palinkėjimą ir tokia dovana atneša daug teigiamų emocijų bei kartu prisideda prie gamtos puoselėjimo. Pastebėjome tendenciją, kad siekiama dovanoti ne tik daiktą, bet ir prasmę ar jausmą. Šiuo atveju ne tik pradžiuginate žmogų, kuriam dovana skirta, bet ir pagerbiate gamtą, prisidedate prie jos išsaugojimo. Jei tik klientai pageidauja, dovaną dailiai įpakuojame, užrašome sveikinimo tekstą ar išgraviruojame įmonės logotipą. Galime ir specialaus paukščių lesalo pridėti, ir visa tai į namus ar biurą pristatyti. Tad hobis nejučia tapo verslu.
– Kokiems gyvūnams gaminate inkilus?
– Asortimente turime puikių inkilų voverėms, šikšnosparniams, namelių ežiams bei neįprastų ir originalių viešbučių vabzdžiams. Pastarieji labai išpopuliarėjo ir ne veltui, triūsiančių vabzdžių stebėjimas tokiame viešbutyje gali tapti puikia pramoga ir net edukacine programa vaikams. Be to, toks viešbutis ne tik papuoš Jūsų sodą – galėsite džiaugtis ir gausesniu derliumi.
Mažesnių inkilų parduodame daugiausiai, tad tokių inkiliukų ir gaminame daugiau: varnėnams, zylėms, čiurliams, bukučiams, pilkosioms musinukėms, liepsnelėms, lipučiams. Rečiau inkilus gaminame didiesiems sparnuočiams: pelėdoms, antims, didiesiems dančiasnapiams, žalvarniams, kuosoms.
– Ką daryti, kad inkile apsigyventų paukštis?
– Kad inkiliuke apsigyventų paukščių šeimynėlė, tikrai nereikia kažko ypatingo. Pakanka paisyti paprastų taisyklių:
- Svarbu, kad inkilas būtų atsuktas į pietų ar pietryčių pusę, negerai, jeigu inkiliukas kabos pavėsyje, tokį inkiliuką greičiausiai sparnuočiai aplenks.
- Inkiliukas turi būti pagamintas iš sausų, tvirtų lentų, vidus inkiliuko turi būti šiurkštus, iš neobliuotų lentų (kad jaunikliai galėtų lengvai išlipti). Dugnas inkiliuko įleistas į vidų, stogelis išlindęs virš sienelių 2-3cm, ties landa apie 5cm. (kad saugotų sienas nuo kritulių). Inkiliuko spalva nėra labai svarbi. Paukšteliai nebijo ir ryškesnių spalvų, tik inkiliuko vidaus nedažykite, paukšteliams nepatiks. Bet, pasirodo, inkilo vidaus spalva vis tik svarbi paukšteliams. Tarkime, margasparnės musinukės labiau mėgsta inkilus, kurių vidus šviesus. Tokie inkilai būna ką tik iškelti. Po kelerių metų, kai inkilų vidus patamsėja, jos jau vengia tokiuose inkiluose perėti. Tuo tarpu didžiosios ar mėlynosios zylės, atvirkščiai – nemėgsta šviesaus inkilo vidaus ir pro nesandariai sukalto inkilo plyšius besiskverbiančios šviesos. Joms labiau tinka inkilai jau kabantys ne vienerius metus.
- Inkilo matmenys – dydis, aukštis, landos skersmuo – labai svarbios detalės, nuo to priklauso koks paukštelis jame apsigyvens.
- Labai svarbu, kad inkiliukus būtų galima išvalyti, ypač smulkiųjų sparnuočių, nes nevalomuose inkiluose prisiveisia parazitų, maisto likučiai ima pelėti, tokiam inkile įsikūrę paukšteliai paklius kaip į spąstus.
- Inkiliuko iškėlimo aukštis turėtų būti apie 4 m, atstumas tarp inkilų apie 30 m smulkiems paukšteliams, nors, tarkime, varnėnų inkilai gali kaboti ir tame pačiame medyje. Didesnių sparnuočių inkilai keliami pavieniui, nes jų maitinimosi teritorija didelė.
- Inkiliukus galima kelti visur: mieste, kaime, parke ar miške. Atsižvelgdami į vietovę, kurioje kelsime inkiliuką, pasirenkame ir inkilą. Tarkime, miestuose inkilų labiausiai reikia smulkesniems paukščiams, kurių galima sutikti miestų teritorijose: mėlynajai zylei, margasparnei musinukei, didžiajai zylei, varnėnams, čiurliams. Jie tikrai apsigyventų iškeltuose inkiluose. Bet jeigu mieste iškelsite inkilą naminei pelėdai, meletoms ar kitiems miestų vengiantiems paukščiams, gyventojų greičiausiai nesulauksite.
– Inkilai kitiems gyvūnams. Jų siūlote įvairiausių. Kaip sugalvojote, kad reikia praplėsti savo verslą ir inkilais kitiems gyvūnams?
– Paprastas dėsningumas – prekių paklausa skatina jų gamybą.
– Ar ne paukščiams skirtuose nameliuose apsigyvena gyvūnai?
– Žinoma, kad apsigyvena. Tarkim, jeigu jūsų sklypas yra šalia miško, į svečius tikrai kartais užsuka ežiai – pastatykite ežio namelį, tikrai jame įsikurs ežių šeimynėlė. Tik nameliui vietą reikėtų parinkti ramią, po kokiu krūmu, kur ramybės niekas netrikdys. Pavaišinkite ežį, po dviejų ar trijų kontaktų gyvūnas supras, kad jūsų sąskaita gali pasimaitinti, ir nustos baidytis, šnypšti ir rodyti savo dyglius, padaryti tai gana paprasta. Mat, ežiai valgo viską ir yra pakankamai lengvai prijaukinami. Ežiai – ištikimi sodininkų pagalbininkai. Šio fakto nepaneigsi. Kai kurie sodininkai specialiai į savo sklypus vilioja šiuos dygliuotus svečius, kurie puikiai kovoja su vabzdžiais ir šliužais.
Voverės, šikšnosparniai – taip pat mielai renkasi inkiliukus. Senų, drevėtų medžių vis mažiau, tad voverėms į eglę ar pušį įkeltas inkilas yra tikras išsigelbėjimas.
– Ar Jūs pats turite šalia namų kokių nors inkilų? Kam jie skirti ir ar ten kas nors gyvena?
– Gyvename Kačerginėje, miškas šalia, tad ežių, voveraičių ir vabzdžių inkilai apgyvendinti. Turime ir zylučių, bei varnėnų šeimynas. Šiemet miške iškėlėme inkilą Lututei, tikimės gyventojų.
