aA
GRYNAS.lt konferencijoje dalyvavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė, atsakydama į skaitytojų klausimus, teigė, kad Lietuvoje planuojama steigti dar daugiau saugomų teritorijų. O šiuo metu sklandančią idėją į Kuršių neriją nutiesti tiltą direktorė sukritikavo, perspėdama, kad Lietuvą gali ištikti Drezdeno likimas, kai būtent dėl tilto jis buvo išbrauktas iš UNESCO paveldo sąrašų.
Rūta Baškytė
Rūta Baškytė
© DELFI / Tomas Vinickas

Bus įkurtas naujas draustinis ir keturi regioniniai parkai

Miškinio slapyvardžiu pasivadinęs skaitytojas klausė, ar nereikėtų labiau drausminti prie pat ežerų ir upių automobiliais atvažiuojančių vairuotojų. R. Baškytė pritarė skaitytojo idėjai, kad paežerės yra skirtos tikrai ne automobiliams, bet žmonėms, ir šie tikrai galėtų paėjėti iki ežero ar kito vandens telkinio.

„Iš tiesų yra daug vietų, kur turėtų būti sureguliuotas eismas ir tikrai paežerės yra skirtos ne automobiliams, o žmonėms. Tą priemonę, kuria atvažiavote, turėtumėte palikti toliau. (...) Beveik visas Verkių miškas būdavo išvažinėtas automobilių. Manome, kad tie maži keliukai, kurie niekur neveda ir jais tiesiog važinėjamasi po mišką, turėtų būti uždaryti“, - sakė direktorė.

Jei iki 2007 - 2008 metų šalys buvo labiau gąsdinamos, kad gali būti išbrauktos, tai Drezdeno senamiestis yra konkretus pavyzdys, kad galiausiai imtasi konkrečių veiksmų. Pasaulio paveldo centrui jau nusibodo vien gąsdinti.
R. Baškytė

Kitas skaitytojas teiravosi, ar Lietuvoje artimiausiu metu planuojama steigti daugiau saugomų teritorijų? Anot R. Baškytės, pirmasis iššūkis – įsteigti Baltijos jūros ekonominėje zonoje talasologinį (jūros) draustinį paukščiams ir jų buveinėms apsaugoti. Taip pat Lietuvos bendrajame plane yra numatyta įsteigti dar keturis regioninius parkus. Be to, jos žodžiais tariant, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje saugomų teritorijų dabar nėra labai daug.

„Šiuo metu su Aplinkos ministerija taisome Saugomų teritorijų įstatymą. Kai kurie žmonės baiminasi, kad saugomose teritorijose negalima net serbentų krūmų sodinti. Bet tai - tik gąsdinimai. Saugomose teritorijose tiesiog aktyviau kontroliuojamas įstatymų laikymasis.
Nesame įgyvendinę visų įsipareigojimų Europos Komisijai ir įsteigę visų reikalingų „Natura 2000" teritorijų, skirtų Europos svarbos buveinių apsaugai. Mūsų saugomų teritorijų procentas nuo šalies ploto yra 16 -17 proc. Ir tai yra Europos saugomų teritorijų ploto vidurkis“, - sakė R. Baškytė.

Tiltas – didžiausia grėsmė

Nemažai diskusijų kelia tilto į Neringą statyba. Skaitytoja Milda teiravosi saugomų teritorijų tarnybos vadovės nuomonės šiuo klausimu - ar dėl išaugusio lankytojų skaičiaus nebus sutrikdyta Kuršių nerijos ramybė? VSTT direktorė mano, kad tilto tikrai nereikia. Ji tikino, kad tiltas žymiai padidintų turistų skaičių ir tai pakenktų saugomoms gamtos vertybėms.

„Tiesiog tai yra specifinė teritorija. Tie, kurie įsivaizduoja, kad tiltas padidintų lankytojų srautus Kuršių nerijoje... Tai ši lankytojų apkrova kelia grėsmę gamtos vertybėms ir Kuršių nerijos išskirtinumui. Nereikia užmiršti ir Lietuvos įsipareigojimų pasaulio visuomenei. Tilto statyba yra didelė intervencija į tą teritoriją“, - aiškino pašnekovė.

Pasigirdo kalbų, kad jei į Neringą bus nutiestas tiltas, Kuršių nerija dėl to galėtų būti išbraukta iš UNESCO saugomų objektų sąrašo. Kad tai visai realu, sutiko ir R. Baškytė. Anot jos, Drezdeno senamiestis buvo išbrauktas iš pasaulio paveldo sąrašo būtent dėl tilto statybos. Be to, pašnekovės teigimu, tokių pavyzdžių būta ir daugiau.

R. Baškytės teigimu, tiltas pakenktų jautriai Kuršių nerijos saugomai teritorijai
R. Baškytės teigimu, tiltas pakenktų jautriai Kuršių nerijos saugomai teritorijai
© Shutterstock nuotr.

„Jei iki 2007 - 2008 metų šalys buvo labiau gąsdinamos, kad gali būti išbrauktos, tai Drezdeno senamiestis yra konkretus pavyzdys, kad galiausiai imtasi konkrečių veiksmų. Pasaulio paveldo centrui jau nusibodo vien gąsdinti“, - pripažino konferencijos dalyvė.

Parkų vadovais politikai būti negali

Kitas skaitytojas, pasivadinęs slapyvardžiu „reikia kontrolės“ piktinosi, kad regioninių parkų darbuotojai per švelniai elgiasi su tvarkos nesilaikančiais pažeidėjais, pavyzdžiui, šiukšlinančiais ir infrastruktūrą laužančiais žmonėmis. Todėl jam kilo abejonių, ar vietoj šviečiamosios veiklos nereikėtų griežtinti atsakomybės už šiuos pažeidimus.

VSTT direktorė pripažino, kad gamtoje tikrai ne visi elgiasi tinkamai, tačiau ji teigė mananti, kad vien baudimu geri rezultatai nebus pasiekti: „Kaip visuomet: ir baudos, ir skatinimai turi būti subalansuoti. Jei pažeidimai rimti - ir baudos turi būti didelės, adekvačios pažeidimui. Bet jei nešviesime visuomenės, tikrai nepribėgiosime paskui kiekvieną. Jei pažiūrime į kitų šalių patirtį, tai prevencinė veikla yra žymiai galingesnis ginklas. Jei neauklėsime visuomenės, vien tik baudimu niekada nieko nepasieksime. Mūsų tikslas - kad vietos gyventojai ir lankytojai žinotų, kas yra leidžiama ir kas ne. Nes tikrai didelė dalis pažeidimų yra padaroma iš nežinojimo.“

Sovietmečiu buvo daug deklaracijų, tačiau mažiau konkrečių veiksmų, mažiau įstatymų laikymosi. Kai kurios nuostatos galbūt buvo geresnės, nei dabar, bet jų buvo nesilaikoma. Kitas dalykas - trūko konkrečių apsaugos ir tvarkymo darbų.
R. Baškytė

Kitas GRYNAS.lt skaitytojas R. Baškytės klausė, ar ji pritartų idėjai, kad VSTT vadovo pareigas reiktų rotuoti, jog vienas žmogus jų neužimtų pernelyg ilgai. Direktorės atsakymas buvo trumpas: „Taip, pritariu.“

Skaitytojas Mindaugas domėjosi, kaip konferencijos dalyvė vertina, kad kai kurių saugomų teritorijų vadovai, be kita ko, dar yra ir politinių partijų nariai. Jam atrodo, kad dėl to kartais parkai tampa politikavimo įrankiu.

„Aš manau, kad draudimas priklausyti kokiai nors partijai nėra mūsų kompetencijoje. Tačiau tokia pareigybė - ne politinė, tad nereikėtų painioti savo pareigų ir politinių įsipareigojimų“, - į klausimą atsakė pašnekovė.

Kas laukia Kuršių nerijos?

Taip pat nemažai diskusijų sukėlė Kuršių nerijoje ilgus metus trūnijantys nenaudojami dar sovietmečiu statyti pastatai. Skaitytojai teiravosi, kada jų nebeliks. Tačiau R. Baškytė tikino, kad tuo turi rūpintis visai ne jos vadovaujama tarnyba. Be to, ji pridūrė, kad pastatų vaiduoklių vis dėlto mažėja.

Apleisti buvę poilsio namai „Baltija“ Pervalkoje
Apleisti buvę poilsio namai „Baltija“ Pervalkoje
© I. Labutytės nuotr.

„Tiesą pasakius, ne tarnybos kompetencijoje yra jas griauti. Kurie pastatai turėtų būti griaunami numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane. Tačiau vykdėme ne vieną projektą, kai saugomose teritorijose, taip pat ir Kuršių nerijoje buvo griaunami apleisti bešeimininkiai pastatai. Iš viso per 3-4 metus yra nugriauta netoli 300 pastatų. Pernai metais – 77“, - kalbėjo pašnekovė.

Kita vertus, klausimų kilo ne tik dėl senų pastatų griovimo bet ir dėl naujų, žymiai modernesnių, statybos. Konferencijos dalyvė laikėsi pozicijos, kad Kuršių nerijoje jų atsiradimui nėra prieštaraujama, tačiau ji pridėjo, kad statant reikia laikytis reikalavimų.

„Ir tvarkymo plane, kurio rengimo organizatorius buvo VSTT, ir Bendrajame plane yra numatyta ir naujų viešbučių, ir kitokių komercinių objektų. Mes tikrai pritariame ir viešbučio Nidoje, pamaryje, atsiradimui, ir kitiems objektams. Galbūt problema yra susijusi su tuo, kad norima statyti tai, kas netinka šioje teritorijoje ir tuomet kyla tiek diskusijų, kad visas procesas užvilkinamas“, - pripažino direktorė.

Sovietmečiu buvo ir pliusų, ir minusų

Taip R. Baškytės buvo paprašyta įvertinti, ar nepriklausomybės metais saugomos teritorijos nebuvo labiau suniokotos, nei sovietmečiu. Direktorė teigė mananti, kad „labiau išsaugotos, tačiau negaliu sakyti, kad neturėjome rimtų problemų“.

„Visgi, jei nebūtų saugomų teritorijų, visuomenė daug kur neturėtų priėjimo prie vandens telkinių, gamtos vertybių, piliakalnių. Kitas dalykas - sovietmečiu buvo daug deklaracijų, tačiau mažiau konkrečių veiksmų, mažiau įstatymų laikymosi. Kai kurios nuostatos galbūt buvo geresnės, nei dabar, bet jų buvo nesilaikoma. Kitas dalykas - trūko konkrečių apsaugos ir tvarkymo darbų. Ką mes paveldėjom, ir ką turėjom padaryti: didžiulė dalis piliakalnių buvo užaugę, vyko erozijos procesai ten, kur neturėtų vykti. Taip pat nebuvo lėšų, todėl ir nebuvo įgyvendinamos konkrečios apsaugos ir tvarkymo priemonės“, - lygino direktorė.

Taip pat vienas iš skaitytojų domėjosi, ką VSTT direktorė galvoja apie medžioklę saugomose teritorijose. Pašnekovė linkusi manyti, kad šiose vietose medžioklės tvarka, palyginti su įprastiniais miškais, turėtų skirtis, tačiau vis dėlto ji pabrėžia, kad lazdos perlenkti nereikėtų. „Iš tiesų medžioklės reguliavimas nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, draustiniuose ir nesaugomose teritorijose turėtų skirtis. Tačiau nereikėtų perlenkti lazdos, reikėtų viską gerai išdiskutuoti“, - tikino ji.

Europoje populiarėjant ilgųjų žygių maršrutams skaitytojai taip pat domėjosi, ar Lietuvos saugomose teritorijose vystoma ši poilsinio turizmo sritis. Ir R. Baškytė čia pat pripažino esanti šių žygių šalininkė.

„Mes esame didžiuliai ilgųjų žygių maršrutų šalininkai. Ir visose schemose, tvarkymo planuose yra numatyta daug ilgųjų žygių maršrutų. Ir trumpųjų taip pat. Tik tiek, kad poreikio nelabai jaučiame. Žmogus, keliaudamas ilguoju maršrutu, gali ne tik susipažinti su gamtos vertybėmis, bet ir pasijusti esantis gamtoje. Pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke organizuojami žygiai, mokantys, kaip išgyventi gamtoje, kaip ten susirasti maisto. Ekologas rodo, kokios žolės, šaknelės yra valgomos“, - tikino pašnekovė.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Koronavirusu serga ir žmonės, ir augintiniai: docentas išvardijo tikrąsias priežastis (95)

Kinijoje, Honkonge, dviems šunims nustatytas nežymus teigiamas naujojo koronaviruso (COVID-19)...

Augintiniams depresija gali kirsti negailestingai: pastebėję šiuos simptomus kuo greičiau kreipkitės pagalbos (10)

Ne tik žmonės, bet ir augintiniai serga depresija . Nors šuo niekada nepasakys, kaip jį slegia...

Jei ant augintinio odos užčiuopėte guzelį, delsti negalima: laiku nesureagavus, prognozės – liūdnos (41)

Jei glostydami augintinį užčiuopėte neįprastą guzelį, nereikėtų į tai numoti ranka – tai...

Neišeidami iš namų pasigrožėkite reto grožio vaizdais: miškuose mėlynuoja žibutės (5)

Nors Lietuvoje karantinas, tačiau gamta gyvena savo ritmu. Štai Delfi fotografas užfiksavo, kaip...

Šie požymiai išduoda, kad miškui iškilusi grėsmė: štai ką turime žinoti (79)

Apie savo ateitį galvojantys gyventojai svarsto įvairias investavimo galimybes. Viena iš jų –...

Top naujienos

Įrašas apie medikų elgesį su gimdyvėmis sukėlė pasipiktinimų bangą: atsaką metė ir medicinos įstaigos, ir žinomi žmonės verslininkas atsiprašė (293)

Verslininkas Liudvikas Andriulis , kurio žmona laukiasi vaikelio, vakar savo socialinėje paskyroje...

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis (191)

Per koronaviruso plitimo Lietuvoje laiką, mūsų šalyje, balandžio 9 dienos duomenimis, patvirtinti...

Lietuvių kilmės kovotojos Namajunas šeimoje – dvi koronaviruso aukos (27)

Paaiškėjo priežastis, kodėl iš prestižinio UFC turnyro pasitraukė lietuvių kilmės kovotoja...

Keliaujančių kontrolė šventinį savaitgalį: pasitikės žmonėmis, bet informaciją tikrins (206)

Visą šventinį savaitgalį, nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val., bus ribojamas...

Eurogrupė susitarė dėl 500 mlrd. eurų paramos ES ekonomikai dėl pandemijos planui (19)

Eurogrupė (eurozonos finansų ministrų taryba) susitarė dėl Europos ekonomikos rėmimo plano per...

Gera naujiena iš JK – Johnsonas išleistas iš intensyvios terapijos skyriaus (142)

Ketvirtadienio vakarą britų žiniasklaida pranešė, kad nuo koronaviruso gydytas šalies premjeras...

Šventinėmis dienomis laukia permainingi orai (1)

Penktadienio dieną Lietuvos orus lems anticiklono, kurio centras įsitaisęs ties Danija, rytinis...

CNN: Čikagos apylinkėse ruošiamas laikinas 2 tūkst. kūnų talpos morgas (6)

Ilinojaus valstijos valdžia nurodė Čikagos apylikėse paruošti laikinąjį morgą , galintį...

10-ies minučių pokalbis trims draugams kainavo po 250 eurų: pažeidė karantino reikalavimus (397)

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašas, jog 3 draugai iš Kauno buvo nubausti policijos, už...

Palangos verslininkas prognozuoja rekordinę vasarą: žmonės bijos atostogauti užsienyje, todėl važiuos ilsėtis pas mus (423)

Užkandžiais ir gėrimais visame Lietuvos pajūryje prekiaujantis Laurynas Rimavičius prognozuoja,...

|Maža didelių žinių kaina