Lietuvos psichologų teigimu, madingu tapusio sveiko gyvenimo būdo dažnas griebiasi ne nuosekliai viską įvertinęs, o genamas baimių susirgti, pasenti ar atsilikti nuo kitų.
Psichologas Marius Daugelavičius pabrėžia, kad mados tendencija gali tapti liga, nes žmogaus psichikos sienos, atskiriančios šiuos du dalykus, yra labai trapios. Iš pradžių asmuo gali pradėti propaguoti sveiką gyvenimo būdą sekdamas žinomas pavyzdžiais, o vėliau nė nepastebės, kad jam prireikė rimtos pagalbos.
„Žmonės bijo susirgti, bijo skausmo ar tapti negražūs. Būtent todėl jie „griebiasi“ sveiko gyvenimo būdo etiketo. Galbūt jie nedega noru tapti sveikuoliais, tačiau baimė patirti nemalonius pojūčius, būti atstumtiems, priverčia juos elgtis kitaip“, - teigė M. Daugelavičius.
Ekspertų tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas - derinamas dienos maisto racionas bei fizinis krūvis - teigiamai veikia žmogaus organizmą, tačiau lazda gali būti nesunkiai perlenkta. Moterims ortoreksija galiausiai gali tapti anoreksija.
Su tokia nuomone sutinka ir psichologė Valdereza Svetikienė: „Žmogus patalogiškai ima stebėti ir riboti savo maistą, nieko gerai neišmanydamas apie fiziologiją bei metabolizmą. Noriu priminti, jog ši panacėja lygiai taip pat susijusi su psichika kaip ir anoreksija bei bulimija. Todėl žmonės, propaguojantys tokį gyvenimo būdą, dažnai turi psichikos ir psichologinių problemų.“
M. Daugelavičius pabrėžia, kad kol mitybos racioną pakeitęs žmogus jaučiasi gerai, nėra reikalo jaudintis. Tačiau, jei tik pastebimi pirmieji silpnumo požymiai, iš karto reikėtų susirūpinti savo sveikata. Anot specialisto, tokiu atveju žmogui gali padėti tik jo paties suvokimas, kad perdėtas noras sveikai maitintis nėra pats, kas visavertis, sveikai subalansuotas gyvenimas.
