Tačiau nemažiau svarbu tai, natūralūs gaminiai žymiai mažiau teršia aplinką nei sintetika. Chemijos pramonė jau gamybos procese neišvengia taršos. O taip pat kiekvienas produktas anksčiau ar vėliau tampa atlieka, kuri taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau jei jame yra ne vien aplinkai draugiškos medžiagos, tarša būna žymiai didesnė.
Todėl visų pirma reikėtų ne skubėti į parduotuvę, o tai, ko mums reikia, pasistengti pasigaminti patiems. Tokiu būdu ne tik negaminsime pakuočių, kurios labai greitai taps atlieka, bet tikėtina, naudosime aplinkai draugiškas medžiagas, kurios taip pat mažiau veikia aplinką.
O jei gerai seksis iš to galima netgi uždirbti.
Mineralinis aliejus – lyg polietileno plėvelė ant odos
Vienos iš natūralią kosmetiką gaminančios įmonių direktorę Jurgitą Sėjūnaitę GRYNAS.lt sutiko vienoje parodoje. Moteris sutiko papasakoti, kuo skiriasi natūralūs aliejai nuo sintetinių.
„Kai cheminės kosmetikos gamintojai giriasi, kad deda argano aliejų, gyvųjų aliejų vargu ar dės, todėl, kad jie be to, jog yra brangūs, turi savo ir kvapą, ir spalvą, ir kitus dalykus. Gyvas aliejus – tai rankiniu būdu spaustas, rankiniu būdu surinkti jam reikalingi augalai, jis yra nedezodoruotas, be jokių tirpiklių, be naftos produktų – tikra esensija, gauta iš augalo“, - paaiškina pašnekovė.
„Jeigu jūs kur nors rasite aviečių, braškių ir t.t. aliejus, žinokite, kad tokių tikrai nėra, jie yra sintetiniai. O natūralūs yra tie aliejai, kuriuos galima spausti. Iš argano, makadamijos, migdolų, visų tipų riešutų, šaknų, žiedų, rožių, jazminų. Iš lietuviškų augalų aliejų galima spausti iš ramunėlių, jonažolių, pušų, šlamučio, melisos, mėtos aliejus“, - vardijo J. Sėjūnaitė.
Kitos bendrovės pardavėja konsultantė Rita Valiukienė GRYNAS.lt aiškino, kad gyvas aliejus kaip diena ir naktis skiriasi nuo sintetinio, mineralinio aliejaus.
„Kuo blogai mineraliniai ir rafinuoti aliejai? Mineralinis aliejus yra pigus naftos produktas, kuris kemša mūsų odą. Nafta, išsiliejusi vandenyne, pražudo žuvis ir visą gyvūniją, sudaro nelaidžią orui plėvelę. Įsivaizduokite, kad tokią nelaidžią polietileno plėvelę užsidedame ant odos ir diena iš dienos nešiojame – kur pasišalinti odos inkštirams, toksinams, nešvarumams?“- retoriškai klausė R. Valiukienė.
Geras aliejus vertingas lyg maistas
J. Sėjūnaitės teigimu, didžioji dalis aliejų kosmetikos gamybai yra atsivežama iš užsienio, nes trūksta lietuviškų ūkių, kurie turėtų sertifikuotų aliejų. „Mes pardavinėjame kosmetiką ne kažkur virtuvėje sumaišę, o pagal (ekologinius, - red. past.) standartus, taigi galime turėti tik sertifikuotų aliejų. Nueiti į mišką, prisirinkti augalų, išsidistiliuoti ir išsispausti - deja, negalime“, - paprastai paaiškina pašnekovė.
Paklausta, kurie aliejai laikomi vertingiausiais, ji atkreipia dėmesį, kad labai daug priklauso, kur aliejus bus naudojamas ir kam.
„Rožių aliejus be proto vertingas, bet ir be proto brangus ir sunkiai išgaunamas ir jo labai maža išeiga. Naudoti jo vieno ir daug negalima, tai jau visa „aukštoji matematika“, kaip, su kuo ir ką maišyti, kad sau nepakenktume. Jeigu pradėsime rožių aliejumi tepliotis į kairę ir į dešinę turėdami labai daug pinigų ir galėdami sau tai leisti, galima ir kokią alergiją pasigauti“, - perspėjo natūralios kosmetikos gamintoja.
„Viso pasaulio moterys nori to argano, o tų medžių yra labai nedaug – kaip jas visas pamaitinti? Tuomet atsiranda įvairiausių falsifikatų – skiedimo, kitų dalykų. Reikia labai žinoti tuos aliejus ir nemaišyti bet kaip, nenaudoti tik dėl to, kad girdėjai, jog jis brangus ir geras“, - patarė moteris.
Pasiteiravus, kokią naudą teikia gyvieji aliejai, J. Sėjūnaitė teigė, kad viską, ką geriausio žmogus gali gauti su sveiku maistu, gali pasiekti ir su tinkamu gyvųjų aliejų naudojimu.
„Viską, ko mes tikimės gauti su maistu, teisingai maitindamiesi – vitaminų, mineralų, sočiųjų, nesočiųjų rūgščių ir t.t. - visa tai ir turi aliejai, tik labai dar daug kas to nesupranta. Maistą lyg ir atsirenkame – tai, kas šviežia, kas ką tik nuskinta, nenupuršta chemija, o tai ką tepame ant odos – nebelabai svarbu pasidaro. Bet iš tikrųjų gyvieji aliejai mums duoda viską, kas reikalinga mūsų kūnui ir organizmui. Tai yra viskas, ką gamta galėjo padaryti geriausio – tam atitikmens sukurti net nelabai įmanoma“, - tikino natūralios kosmetikos gamintoja.
Kaip atskirti falsifikatus?
Anot J. Sėjūnaitės, yra aliejų, kurie pakankamai universalūs – pavyzdžiui, alyvuogių ar sezamų aliejumi galima tepti ir plaukus, ir odą, ir veidą, ir kūną. Tačiau yra aliejų, kuriuos reikia mokėti tam tikromis proporcijomis skiesti ir naudoti – pavyzdžiui, jeigu jūsų oda riebesnė reikia lengvesnio aliejaus – vynuogių kauliukų. Jeigu norima pamaitinti plaukus – tinkamiausias ricinos aliejus.
Kodėl taip skiriasi rafinuotų ir nerafinuotų aliejų kainos? R. Valiukienė aiškina, kad rafinuoti aliejai yra spaudžiami karštuoju būdu ir kad jų išeiga būtų didesnė naudojami naftos tirpikliai.
„Esu dirbusi laboratorijoje daug laiko ir galiu drąsiai, atsakingai pasakyti, kad naftos tirpiklius labai sunku atskirti nuo rafinuoto aliejaus, šie tirpikliai mūsų odai daro meškos paslaugą, - neslėpė moteris. Ji atkreipia dėmesį, kad visus aliejus ar kremus, tepamus ant odos, žmogus turėtų galėti suvalgyti. - Mūsų oda vargšė, ji neturi nei virškinamojo trakto, nei kepenų, kurios dar stengiasi patekusius nuodus nukenksminti, pašalinti“.
R. Valiukienė pataria, kad yra bent keturi būdai, kaip atskirti, ar perkate gyvą, šalto spaudimo aliejų ar rafinuotą, mineralinį aliejų?
Pirma, tai kvapas. Nerafinuoti aliejai turi kvapą, rafinuoti – neturi. Pavyzdžiui, argano aliejus, kurį taip vertina moterys, turi ožkų kvapą, kuris nėra itin malonus nosiai. Jeigu randate argano aliejų, kuris skaniai kvepia, vadinasi, jame bus pridėta sintetinių kvapiklių.
„Mūsų verslui ir gamintojams, žiūriu, kad vis dar pinigai pirmoje eilėje – pavyzdžiui, vienos garsios kompanijos aliejukuose vaikams yra mineralinio aliejaus. Moterys klausia, ką daryti, juk žinomas gamintojas? Nieko, sakau, batukus valykite, kad neleistų vandens, guminius batus, bet tik ne gerus odinius, net ir ant jų netepkite. Tai yra nuodas. Reikia žiūrėti ant produktų etikečių – rafinuotas ar nerafinuotas aliejus, klausti gamintojų, bet aišku jo ne visada paklausi“, - teigė pardavėja-konsultantė. Anot jos, dar vienas būdas atskirti aliejaus kokybiškumą – jo kaina. Natūralūs aliejai yra brangūs.
Nauda ne tik mums, bet ir gamtai
Lietuviai vis dažniau kreipia dėmesį į tai, ką valgo, nori sveikesnių produktų, tačiau savo odos kokybiška, natūralia kosmetika lepinti neskuba. J. Sėjūnaitė svarsto, kad viskas ateis pamažu.
„Lietuvaičiai bando eiti natūralumo link. Tai, kas susiję su kosmetika, ką jie tepa ant odos, dar jiems nėra labai svarbu. Jau pradeda darytis svarbu, ką mes valgome, bet dar nelabai svarbu, ką tepame, kad tai nueina į mūsų kraują“, - sakė natūralią kosmetiką gaminančios įmonės direktorė.
Ji pabrėžė, kad natūrali kosmetika vertinga ne tik sveikatos požiūriu, bet ir aplinkosauginiu – gaminant šią kosmetika naudojamos tik natūralios medžiagos iš gamtos, vadinasi, nėra eikvojama naftos pramonės produkcija, kurios gavybos metu į aplinką išskiriama daug teršalų. Taip pat natūrali kosmetika yra greičiau gamtoje suyranti nei sintetinė, po savęs paliekanti mažiau atliekų.
