Prie ežero prieiti darosi vis sunkiau
GRYNAS.lt kalbinti vietos gyventojai sakė, kad metai iš metų prie Arimaičių ežero dygsta prabangūs namai, kurie oficialiai vadinami ūkininkų sodybomis. Žmonės pasakojo, kad ežero pakrantės pamažu virsta urbanizuota teritorija. Tai vyksta dėl to, kad privatizuojamos ežero pakrantės. Rezervuotas plotas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, prie ežero nuolat mažėja.
Žmonės skundėsi, kad ganėtinai sunku prieiti prie vandens, nes nėra suprojektuota laisvos valstybinės žemės koridorių ar servitutų. Prie ežero tenka keliauti aplinkiniais keliais.
Vietinių gyventojų interesams atstovaujanti Genutė Daujotienė GRYNAS.lt aiškino, kad aplinkinių kaimų gyventojams žemė prie ežero reikalinga ir jie nenori, kad ji būtų parduota. „Mes norime, kad ši žemė liktų kaimo reikmėms. Valstybinė žemė liko tik viename krante. Kitame buvo toks eglynėlis, žaidimų aikštelės, maudyklos. Tas sklypas buvo parduotas ir niekas mūsų nuomonės neklausė“, - pasakojo sunerimusi moteris.
Penktadienį vyko Radviliškio rajono tarybos posėdis, kuriame buvo sprendžiamas žemės prie ežero likimas. Vietos politikai nusprendė neleisti privatizuoti žmonių naudojamų sklypų, tačiau vietos gyventojai vis tiek budrumo nepraranda.
„Jau seniai prasidėjo privatizacija ir žemės aplink ežerą vis mažėja. Todėl kovojam, kad paliktų bent likusią dalį. Yra likęs 1 ha ir 20 arų. Norima palikti tik 50 arų“, - skundėsi G. Daujotienė.
Gyventoja: buvo parduotos net kapinės
„Čia mėgsta žmonės atvažiuoti. Prie ežero pastatomos palapinės. Tačiau valdžia labai nori tą žemę privatizuoti. Mes net nežinome, kada anksčiau buvo parduoti sklypai. Net nežinome, kam tas eglynėlis parduotas. Ten buvo kapinaitės, pilkapis buvo – viską privatizavo. Visi pasipiktinę. Surinkom parašus, kad mums paliktų bent kitą pusę“, - kalbėjo moteris.
„Kai perkama iš valstybės, nebrangu, kai iš privataus žmogaus – brangu. Bet mes manome, kad jei atsiras privatus savininkas, viskas bus aptverta ir mes nebūsime įleidžiami. Gyvensim prie ežero ir neturėsim priėjimo. Dabar ir taip visos pakrantės apstatytos – prieiname tik prie užtvankos. Mes tikrai nemanome, kad mums užtektų 50 arų“, - piktinosi moteris.
Savivaldybė sako apie privatizavimą nieko nežinojusi
Pasidomėjus, kaip atsitiko, kad ežero pakrantės iki šiol buvo privatizuojamos be gyventojų žinios, pašnekovas aiškino, jog ir pati savivaldybė apie privatizaciją nieko nežinojusi.
„Anksčiau Arimaičių ežero pakrantės tikrai buvo privatizuotos, nors su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) buvome sutarę, kad į Valstybės turto fondą ta žemės perkelta nebus. Sutarėme, kad ji nebus privatizuota. Bet taip išėjo, kad NŽT tą žemę pervedė į laisvą valstybinį fondą. Ir paskui suinteresuoti asmenys galėjo privatizuoti. Mes apie tai nežinojome. Privatizavo dėl neapsižiūrėjimo“, - kalbėjo A. Valuckas.
A. Valuckas teigiamai įvertino tarybos sprendimą. Jo manymu, žmonės naudojasi ežero pakrantėmis. „Manau, kad žemė reikalinga. Gyventojai pamatė pavojų, kad netenka vis daugiau teritorijų. Paskui darosi sunkiau prieiti. Nėra privažiavimo ir servitutinių takų. Tai yra prasto žemėtvarkinio projektavimo paseka. Servitutiniai keliai turėtų būti, kad netektų eiti labai toli, kol prieisi pakrantės juostą. Per privačią žemę eiti negali. Nebuvo kompleksinio sprendimo“, - kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, jei tarybos sprendimas būtų buvęs kitoks, greičiausiai žemė iš savivaldybės rankų būtų išsprūdusi ir vėl: „Dabar ten yra nemažai žemės ūkio paskirties sklypų. Yra tik vienas privatizuotas paplūdimys. Dabar ta ginčytina teritorija vėl būtų išslydusi iš mūsų rankų. Formuluotės dėl perdavimo ir anksčiau nebuvo. Buvo klausiama, ar savivaldybei reikalingas sklypas. Galiojo žodinis susitarimas.“
Meras: apie privatizaciją kalba nėjo
Radviliškio rajono meras Darius Brazys teigė, kad savivaldybei priklausiusi žemė privatizuota nebus. Anot jo, pakrante ir toliau galės naudotis vietiniai gyventojai. O apie sklypo pardavimą esą nebuvo nei kalbos.
„Buvo patvirtintas reikalingų teritorijų sąrašas, kurios reikalingos savivaldybės poreikiui. Tačiau sąraše įvardyta daug teritorijų ir nėra išskirtas vien tik Arimaičių ežeras. Tai yra didžiulis sąrašas ir jame yra nemažai sklypų. Savivaldybė nei vieno žemės sklypo neprivatizuoja, nes tai yra žemėtvarkos funkcija. Savo nuomonę šiuo klausimu išreiškė kaimų bendruomenė. Dabar bus daroma tų teritorijų inventorizacija. Sklypai bus įregistruojami savivaldybės vardu, kad jų niekas negalėtų privatizuoti“, - kalbėjo rajono meras.
GRYNAS.lt nekartą rašė, kad po privatizacijos dažnai nutinka taip, kad žmonės negali pasinaudoti laisva 5 m pločio vandens telkinio pakrante. Taip nutinka, nes dažniausiai savininkai apsitveria tvoromis. Kai kurios jų išdygsta per arti ežero. Ir tokiu būdu pažeidžiamas visuomenės interesas. Siekiant jį apginti Aplinkos ministerija sustiprino įtarimą keliančių tvorų kontrolę. Jei paaiškėja, kad tvora per arti ežero, savininkas įpareigojamas ją nugriauti.
