aA
Gegužės 5 dieną profesinę šventę minintys vandentvarkos darbuotojai juokauja, kad vamzdynai mus ne tik pagirdo, bet ir sutvarko kitus buitinius poreikius. Daugiau nei penkis šimtus metų vandentiekininkai suka galvas, kokios konstrukcijos vamzdynus naudoti, kad eksploatacijos kaina, o kartu ir sąskaitos gyventojams būtų mažiausios.
Lietuvoje vandentiekio sistema nuolat atnaujinama
Lietuvoje vandentiekio sistema nuolat atnaujinama
© Stopkadras/DELFI.TV

„Vamzdynai, kuriais gyventojus pasiekia šalies vandentvarkos įmonių patiekiamas aukštos kokybės vanduo, yra bene svarbiausias mūsų ūkio inžinerinis elementas. Siekdami išvengti avarijų, tiekimo sutrikimų nuolat atnaujiname vamzdyną, kuris per penkis šimtus metų smarkiai kito“, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Vilniuje centralizuoto vandens tiekimo sistema atsirado daug anksčiau nei Maskvoje ir gerokai anksčiau nei daugelyje Europos šalių sostinių. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad jau 1501 metais Vilnius turėjo vandens tiekimo sistemą. Tuomet vanduo iš Vingrių šaltinio (dabartinėje Vingrių gatvėje) mediniais vamzdžiais tekėdavo į žemumoje įsikūrusį miestą.

Nors mediniai vamzdžiai nebuvo patikimi, galimybė juos pradėti keisti į metalinius Vilniuje atsirado tik XIX amžiaus viduryje.

Šiuolaikinio slėginio vandentiekio technologija Lietuvos miestuose atsirado tarpukariu, o sparčiai augti pradėjo sovietmečiu. Tiesa, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo technologinė įranga buvo labai prasta – statyta iš nekokybiškų medžiagų, naudotos netobulos technologijos, todėl vandens ir energijos praradimai buvo labai dideli.

„Tuometine infrastruktūra būdavo tiekiama bemaž du kartus daugiau vandens nei šiandien. Pavyzdžiui, švenčių metu vilniečiai sunaudodavo daugiau nei 250 tūkst. kubinių metrų vandens per parą. Nūdienos vilniečių poreikis siekia tik apie 110 tūkst. kubinių metrų vandens. Tuomet pramonei tekdavo apie du trečdalius viso centralizuotai tiekiamo vandens, o gyventojams būdavo patiekiamas tik trečdalis. Dabar – viskas atvirkščiai, pagrindiniai vartotojai yra gyventojai. Prieš šventes vilniečiai būdavo raginami taupyti vandenį, nes kartais jo tiesiog trūkdavo. Ieškota naujų vandens šaltinių, o naujos vandenvietės buvo išžvalgytos net Merkio upės baseine. Šiuo metu Lietuvoje tokios problemos nebėra – vandens tiekimo įmonės gali patiekti daugiau vandens nei jo reikalauja gyventojai ir pramonė. Tačiau tai nereiškia, kad vandenį reikia švaistyti. Nuolat ieškoma efektyviausių, mažiausiai sąnaudų eksploatacijai reikalaujančių technologinių sprendimų. Tai ne tik sumažina vandentiekio tinklų avaringumą, bet ir sąskaitas vandens vartotojams“, – sako B. Miežutavičius.

Sovietmečiu nuotekų tinklai buvo tiesiami iš keraminių, asbocementinių, gelžbetoninių vamzdžių. Juos jungdavo primityviai – užtaisydavo naudodami linų pakulas ir betono mišinį. Supuvus pakuloms, atsirasdavo skylės, o toliau savo darbą dirbdavo medžiai – jų šaknys prasiskverbdavo į vamzdynų vidų, taip visiškai užkimšdami nuotakyną.

Nors tokių vamzdžių Lietuvoje dar yra, jie palaipsniui atnaujinami naujais, modernios technologijos plastmasiniais vamzdžiais. Dažniausiai jie klojami nekasant tranšėjos, tiesiog seną keraminį vamzdį sulaužant ir jo vietoje pratempiant naują plastikinį.

„Naujos, modernios technologijos, be abejo, palengvina remonto darbus. Šiuo metu šalies vandentvarkos įmonės naudoja TV diagnostikos sistemą, kuri leidžia gerokai paprasčiau aptikti ne tik kuriose vietose vamzdynai yra pažeisti, bet ir tiksliai nustatyti, kokie tai pažeidimai. Tuomet belieka tik parinkti tinkamiausią remonto technologiją. Taip pat ir po remonto ar išplovus vamzdžius į juos leidžiamas robotas, kuris pateikia tikslią informaciją apie suremontuoto vamzdyno būklę“, - pastebi B. Miežutavičius.

Šalies vandentiekiečiai prižiūri 13 tūkst. kilometrų vandentiekio, tai yra, maždaug tiek, kiek nuo Lietuvos iki Papua Naujosios Gvinėjos. Be to, vandentvarkos įmonių žinioje yra apie 9 tūkst. kilometrų nuotekų tinklų, apie 2 tūkst. vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, prie kurių prijungta daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvių iniciatyva leidžia prisidėti prie kovos su klimato kaita vos už kavos puodelio kainą (15)

Kasmet Lietuvoje iškertami dideli miško plotai. Norint atkurti, skatinti tvarumą ir kovoti su...

Šilutės rajone dviese prisižvejojo: teks susimokėti daugiau nei 26 tūkst. eurų (150)

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė...

Ispanijoje ir vėl kankinami buliai: ant galvos pritvirtinamas rėmas, kuris yra padegamas (2)

Pramogos, kuriose dalyvauja buliai, gyvūnų teisių gynėjų smerkiamos kaip „anachronistinis...

Žvejai, norintys pasitraukti iš verslo dėl sumažintų Baltijos menkių žvejybos kvotų, turėtų sulaukti paramos (8)

Baltijos jūros žvejai, kurie žvejojo rytines menkes, visam laikui nutraukiantys veiklą, gaus...

Dzūkas atliko eksperimentą: štai kiek grybų galima pririnkti per valandą šiuo metu dygsta labai neįprastose vietose (34)

Susigalvojau sau užduotį patikrinti, kiek grybų pavyks surinkti Dzūkijos miške per vieną...

Top naujienos

NATO praregėjo: įvertino, kuo iš tiesų užsiima Rusija, bet rimčiausias iššūkis lieka tarp eilučių (151)

Smegenų mirtis. Tokią šiurpią diagnozę NATO pernai pateikęs Prancūzijos prezidentas...

Šie būstai tyliai susišluoja didžiąją dalį pirkėjų: geriausius išgraibsto per kelias dienas (31)

Kalbant apie NT paklausą ir pasiūlą, dažniausiai aptariami naujos statybos būstai. Šešėlyje...

Sako susiduriantys jau su ketvirtąja COVID-19 banga: ji smogė labai greitai

Honkongas pirmadienį paskelbė naujų suvaržymų, pareigūnams grumiantis su ketvirta...

Musvydaitė labai konkrečiai paskaičiavo, kiek per dieną privalote nueiti: paprastas būdas leidžia sužinoti, ar judate pakankamai (8)

Karantino laikotarpiu itin daug žmonių dirba namuose. Daugeliui biuras persikėlė į lovą, o...

Verslininkai remia ne tik pinigais: gerais darbais keičia neįgaliųjų gyvenimus

Laikas prieš Kalėdas – puikus metas prisiminti gerus darbus. O jais didžiuotis gali ne tik...

Katy Milkman | D+ nariams

Pavyks arba bus katastrofa: kaip reikės paskatinti visus pasaulio žmones skiepytis nepažįstama vakcina?

Jei žmonės nesutiks skiepytis, laukia katastrofa, tačiau tinkamai pasielgti gali paskatinti...

COVID-19 pasiglemžė 37-erių Lietuvos stipruolio gyvybę (186)

Nuo koronaviruso infekcijos Kuršėnuose mirė sunkiaatletis, daugkartinis Lietuvos štangos...

Gydytojas Morozovas įspėjo dėl vaistų nuo kosulio: jie gali suveikti kitaip negu tikitės (8)

Dar niekada sausas kosulys nekėlė tiek daug baimės ir aplinkinių agresijos kaip šiemet. Ir noras...

Dėl Sirvydžio skrydžio per Atlantą gali užvirti teisiniai ginčai

Vilniaus „Rytas“ jaučiasi apvyniotas apie pirštą ne visai sąžiningais ėjimais. Praėjusią...

|Maža didelių žinių kaina