Džiaugiasi apsigyvenusi Šiaurės Norvegijoje
Toma Kopylova su šeima Šiaurės Norvegijoje gyvena metus. Iki tol keletą metų tautiečiai praleido nedideliame Filtveto miestelyje šalia Oslo. Tačiau visada svajojo apie gyvenimą šiaurinėje Norvegijos dalyje, todėl, iš pradžių įsigiję namą savo šeimos poilsiui, vėliau jį pritaikė keliautojų poreikiams ir pradėjo nuomoti kitiems lietuviams. Į jaukią sodybą mielai atvyksta ir kaimynai estai, latviai, ją pamėgę suomiai, anglai, rusai. Neseniai Kopylovų šeima įsigijo seną motelį, kurį suremontavo ir pavertė nedideliu viešbutuku „Camp“.
T. Kopylova sako, kad šiandien visa šeima džiaugiasi sprendimu įsikurti šiaurinėje Norvegijos dalyje. „Čia – visai kitoks gyvenimas, viskas dvelkia ramybe, nėra skubėjimo ir nuolatinio bėgimo. Gyvename antroje pagal dydį Norvegijos saloje, kurią labai pamėgo vietos ir užsienio turistai. Čia visus metus turime darbo, mat jūra – gausi žuvų, mes atvykstantiems žvejams nuomojame valtis, vyras gidauja“, – pasakoja Norvegijos lietuvė.
Šiaurės pašvaistės nuotraukos išpopuliarėjo „Lietuvis pas lietuvį“ bendruomenėje
Apie T. Kopylovos neįprastą pomėgį platesnė auditorija sužinojo, kai ji į socialiniame tinkle esančios bendruomenės „Lietuvis pas lietuvį“ puslapį pradėjo kelti savo „medžioklės“ rezultatus – įspūdingas nuotraukas su Šiaurės pašvaiste norvegiško peizažo fone. Žmonės iškart pamėgo tokius žadą atimančius vaizdus, ypač kai juos papildydavo kitos fotografijos su laimikiais iš žvejybos šaltuose vandenyse. Dabar retas nėra matęs įspūdingų T. Kopylovos nufotografuotų vaizdų.
Pagrindiniai Norvegijos lietuvės „medžioklės“ instrumentai – fotokamera ir kantrybė
Fotografavimas T. Kopylovai kol kas yra tik hobis, prasidėjęs visiškai atsitiktinai, vienos šeimos išvykos metu. Moterį taip sužavėjo pamatyti vaizdai, jog ji iškart ėmė juos fotografuoti. Pamačiusi, kad telefonu neišgauna norimos kokybės, Norvegijos lietuvė profesionalios fotografijos paslapčių pradėjo mokytis savarankiškai.
„Ne visais patarimais reikia aklai sekti, geriausias rezultatas gimsta eksperimentuojant. Jau žinau, kad ne visada būtina „bėgti“ nuo miesto šviesų. Priešingai, pastebiu, kad kartais miestelio šviesos kaip tik padeda užfiksuoti dar gražesnes akimirkas“, – pastebi T. Kopylova.
Patyrusi Šiaurės pašvaistės „medžiotoja“ įspūdingus gamtos reginius gali nuspėti iš debesų spalvos. Pašvaisčių būna įvairių – nuo žalių iki retai pasitaikančių rausvų.
Vis dėlto esminiai pašvaistės „medžiojimo“ ypatumai, pasak T. Kopylovos, yra tinkamas fotoaparatas, stovas bei gebėjimas teisingai nustatyti parametrus. Taip pat itin svarbi kantrybė bei susitelkimas ties viena pozicija.
Norvegijos lietuvė prisipažįsta, kad išlikti ramiai ir susitelkusiai, kai prieš akis – neregėti ir kvapą gniaužiantys vaizdai, ne visada pavyksta. Tačiau aistringa Šiaurės pašvaistės medžiotoja nenuleidžia rankų ir bando vėl.
„Kartą nė viena nuotrauka nepavyko, visos buvo tarsi apsiblausę. Grįžau namo, jau ruošiausi miegoti, pažvelgiau pro langą – o ten toks šou prasidėjo! Tuomet pamačiau retai pasirodančią rausvos spalvos pašvaistę“, – prisimena T. Kopylova.
Tinkamiausias metas išvysti pašvaistę – žiema
T. Kopylova visiems, norintiems atvykti į pašvaistės medžioklę, rekomenduoja tai daryti šaltuoju metų sezonu. Jis keliautojams dėkingas ir tuo, kad galima mėgautis sniego teikiamais malonumais ar žvejyba.
Pasak lietuvės, Norvegijoje esančioje Senja saloje pašvaistę galima „medžioti“ nuo rugsėjo iki balandžio mėnesio. „Ne visada galite tikėtis, kad atvykę iškart pagausite, nes viskas priklauso nuo oro. Tuo šis paslaptingas reiškinys ir vilioja keliautojus“, – pabrėžia T. Kopylova.
Vis dėlto Norvegijos lietuvė siūlo nenusiminti ir pasinaudoti šiuolaikinių technologijų išradimais. „Dabar yra įvairių programėlių, leidžiančių įvertinti oro sąlygas. Todėl būtinai jomis naudokitės“, – rekomenduoja T. Kopylova.
Moteris pasakoja, kad kartais žmonės jau prieš kelis mėnesius nori sužinoti, koks bus oras, ar pavyks pamatyti Šiaurės pašvaistę, bet iš anksto to numatyti neįmanoma. Juolab, kad yra keletas priežasčių, lemiančių Šiaurės pašvaistės pasirodymą. Tai – oro sąlygos ir saulės aktyvumas. Tačiau oras, pasak Norvegijos lietuvės, gali pasikeisti labai greitai.
„Prisimenu, kaip kartą su vaiku vaikščiojome lauke ir pamatėme pro kalną lendančią pašvaistę. Suskubome namo, nes turime balkonėlį, iš kurio viskas gerai matosi. Deja, kol grįžome, pradėjo snigti ir pašvaistės nebesimatė. Tačiau po geros valandos, kai nustojo snigti, man vaikas sako: „Mama, žiūrėk pro langą!“. Pažvelgiau – o ten pašvaistė pradėjo šokti visomis spalvomis, pasimatė tikrasis grožis“, – pasakoja T. Kopylova.
Toma Kopylova – viena iš DELFI TV laidos „Pasaulio lietuvių žinios“ naujos rubrikos „Lietuvis pas lietuvį“ herojų. Daugiau įdomių istorijų, kurias papasakos užsienyje gyvenantys ir keliauti mėgstantys lietuviai, bus galima pamatyti kiekvieną penktadienį 18.30 val. per DELFI TV.
