aA
Prekybos centruose daržovių skonis vis labiau vienodės
© L.Kasimov nuotr.

Prekybos centrai užversti suvienodėjusio skonio, praktiškai beskonėmis daržovėmis. Tiek atvežtinės, tiek lietuviškos daržovės pramoniniu būdu auginamos tomis pačiomis technologijomis, visgi mūsiškės, anot specialistų, vis dar maistingesnės.

Maistingumą ir skonį keičia gražus vaizdas

Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėjos dr. Rasos Karklelienės, Lietuvoje auginamų daržovių veislės pritaikytos būtent mūsų regionui.

„Lietuvos selekcija keletą dešimtmečių buvo nukreipta į vidinę kokybę – kad daržovėse būtų daugiau cukrų, daugiau karotino, kad organizmas geriau pasisavintų maistingas medžiagas. Pavyzdžiui, mūsų tikslas buvo išvesti daug karotino turinčias morkas, taip pat pomidorus, kurie turėtų cukrų ir daug karotino, kad žmonės vitamino A bei kitų medžiagų gautų valgydami daržoves, o ne gerdami piliules. Nesakau, kad užsienyje vidinės kokybės požiūriu nėra išvesta gerų veislių. Užsienio gamintojų produkcija nėra bloga, tačiau ji labiau orientuota ne į vidinę, bet į išorinę kokybę – kad daržovės būtų tinkamos gabenti, kad jos būtų gražios, patrauklios akiai“, - teigė specialistė.

Be to, transportuojamos daržovės yra chemiškai apdorojamos, kad ilgiau išsilaikytų gražios ir pasiektų rinką nesupuvusios. Dalis daržovių ir vaisių nuskinama, kol jie dar nesunokę ir nokinami dirbtiniu būdu, vėlgi pasitelkiant tam tikras chemines medžiagas. „Už visus Lietuvos ūkininkus negalėčiau garantuoti, visgi jiems, manau, neapsimoka to daryti, kadangi daržovės į rinką patenka daug greičiau, o šios medžiagos – pakankamai brangios“, - svarstė pašnekovė.

Tuo metu pramoniniai daržovių auginimo būdai dideliuose ūkiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nesiskiria. Anot R. Karklelienės šiuo metu pažangiausias ir efektyviausias daržovių auginimo būdas – maitinimo sistema per vamzdelius. Taigi daržovės arba visai neauga žemėje, arba įsuktos į specialius maišelius su žeme. Šiaip ar taip jos auga visiškai kitokiomis sąlygomis nei natūralioje žemėje.

Pramoniniai daržovių auginimo būdai dideliuose ūkiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nesiskiria. Šiuo metu pažangiausias ir efektyviausias daržovių auginimo būdas – maitinimo sistema per vamzdelius. Taigi daržovės arba visai neauga žemėje, arba įsuktos į specialius maišelius su žeme. Šiaip ar taip jos auga visiškai kitokiomis sąlygomis nei natūralioje žemėje.

„Ši nauja technologija leidžia pasiekti, kad augalas mažiau sirgtų, būtų kuo mažiau pažeistas. Subalansuotas maitinamasis tirpalas leidžia maitinti augalą tomis medžiagomis, kurių jam trūksta. Naujomis technologijomis dabar auginamos net braškės. Pavyzdžiui, Ispanijos ūkiuose iš esmės yra tik tokie vamzdynai, kadangi ten karšta ir sausa, todėl laistoma ne iš viršaus, o iš apačios, per vamzdelius. Žemėje daržoves šiuo metu vis dar augina tik maži gamintojai, kurie turi nedidelius šiltnamius. Jiems per brangu įsigyti tokias maitinimo sistemas.

Tiesa, pramoniniu būdu auginamoms daržovėms pasirenkamos labiau atsparios veislės, todėl jų skonis nėra toks išreikštas. Savo reikmėms mes stengiamės auginti sultingas, skanias daržoves. Gal ji dažniau sirgs, bet valgysime skanią, vitaminingą daržovę. Tuo tarpu pramoninė daržovė, aišku, vitaminų kažkiek turės, bet ji turi būti atspari, kadangi didžiausias augintojų rūpestis – išauginti kuo daugiau gražių, nepūvančių daržovių. Kuo daržovė atsparesnė, tuo mažiau jai reikia chemikalų, tuo pigiau ją išauginti. Savo ūkiuose augindami daržoves mes pirmiausiai galvojame apie skonį ir maistinę vertę, o ne apie derliaus gausumą“, - pasakojo mokslininkė.

Daržovių auginimas tampa konvejeriu

Taigi pramoninis daržovių auginimo būdas, kurio pagalba galima labai tiksliai koreguoti maistingų medžiagų kiekius bei apsisaugoti nuo žemėje gyvenančių įvairių ligų sukėlėjų, leidžia sumažinti trąšų bei priemonių nuo kenkėjų kiekius. Kita vertus, daržovių auginimas tampa konvejeriu, derliaus visi augintojai nori kuo didesnio, o jį garantuoja trąšos. Jei tręšiama per daug, mitybinė daržovių vertė krinta – nyksta vitaminai ir mineralai, dėl kurių jas ir valgome.


„Kiekvienas augalas turi gauti tiek maisto medžiagų, kad jų užtektų ne tik vegetavimui, bet ir kaupimui. Tuomet jis bus maistingas, vitaminingas. Todėl pirmiausiai reikėtų atlikti dirvos tyrimus ir tręšti tik tiek, kiek reikia augalui. Jeigu tręšime pastoviai ir daug, ne faktas, kad augalas įsisavins trąšose esančias maistingas medžiagas“, - teigė R. Karklelienė.

Paklausta, ar teisinga vyraujanti nuostata, kad Lietuvoje tręšiama mažiau net nei kaimyninėje Lenkijoje, pašnekovė nesiėmė kategoriškai teigti, kad kurioje nors šalyje daržovės sąmoningai pertręšiamos. Tiesiog mūsų klimatas palankesnis mažesniam trąšų kiekiui. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra dideli svyravimai tarp dienos ir nakties temperatūros, tuo tarpu Lenkijoje šis skirtumas daug švelnesnis.

Beje, prieš 3 metus buvo pasirodę vokiečių tyrimo duomenys, bylojantis apie tai, kad augintojai vis dar naudoja per daug pesticidų. Vokiečių ekspertų duomenimis, kai kuriuose salotų, grybų ir pomidorų mėginiuose pesticidų buvo tiek daug, kad sveikatos negalavimai galimi netgi jų suvalgius vos vieną kartą. Didesnis už leidžiamą pesticidų kiekis buvo aptiktas 9,5 proc. produktų mėginių, o 23 proc. mėginiuose leistinas normas viršijo nitratai.

Pesticidų norma viršyta kas penktame brokolyje ir kas septintame kopūste. Cheminių teršalų normas viršijo 79 proc. gūžinių salotų ir 72 proc. lapinių salotų mėginių. Porų, ridikėlių, ridikų, nektarinų mėginiuose nepageidaujamų medžiagų kiekis retai viršijo leistiną normą, tačiau jų taip pat buvo. Pesticidų ekspertai aptiko ir pusėje rinkoje esamų pomidorų, tik jų norma paprastai neviršijo leistinų ribų. Kita vertus, pastebėta, kad normas viršijantys pesticidų kiekiai per trejus metus vaisiuose ir daržovėse sumažėjo du kartus. Taigi tendencijos teigiamos.

Ateitis priklauso dideliems ūkiams

R. Karklelienė įsitikinusi, kad ateitis priklauso pramoniniu būdu daržoves auginantiems ūkiams. Nors natūralių, ekologiškų daržovių mados atgimsta, maži ūkiai nepajėgs aprūpinti Lietuvos gyventojų.

„Rinka yra didelė, prekybos centrai reikalauja didelių kiekių, kad žmonės atėję visada rastų norimų daržovių, tad vienas mažas ūkininkas ten jų nesuveš. Žmonėms nebetinka, kad šiandien aš randu agurkus, o pomidorai bus tik rytoj. Taigi jau geriau Lietuvoje vystytųsi pramoninės technologijos, antraip turėsime daugiau atvežtinių daržovių, bus dar blogiau. Lietuvoje užauginta daržovė, kokia bebūtų jos veislė, visgi į rinką patenka greičiau, o greičiau į rinką patenkantis produktas tikrai yra sveikesnis“, - sakė mokslininkė.

Deja, lietuviškos daržovės, nors jos ir auginamos taip pat, kaip visur, yra brangesnės. Anot pašnekovės, taip yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia mūsų auginimo sąlygos reikalauja daugiau investicijų. Mat Ispanijoje, Italijoje dėl palankaus klimato daržovės auginamos konvejeriais, per metus galima užauginti du ar net tris derlius, todėl daržovių savikaina mažesnė, o pelnas didesnis. Lietuvoje vienas derlius neatsiperka.

Anot R. Karklelienės, pramoniniu būdu išaugintos daržovės kad ir turės mažiau vitaminų, tačiau dauguma bus kokybiškos, nebent labiau bus pripurkšta apsaugos priemonių nuo kenkėjų – pesticidų, herbicidų ir pan. Tačiau pati mitybinė vertė nebus labai prasta – tiesiog nebus išreikšto skonio.

„Tuo tarpu pirkdamas daržoves iš smulkaus augintojo ar sodo bobutės, taip pat negali būti šimtu procentu garantuotas dėl šių daržovių kokybės. Kartais neteisingas tręšimas mėšlu neduoda naudos, dar blogiau, kai patręšiama srutomis. Šiuo atveju reikia vertinti žmogų ir nuspręsti, ar jis kelia pasitikėjimą“, - svarstė mokslininkė.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kupiškietės nepavadintum tipine senjore: sunkiai įtikima, ką moteris padarė pati (21)

Ilgai galvojau, ar verta girtis. Ne aš sugalvojau stengtis taupiai, ekologiškai tvarkytis savo namų...

Radusi senovinę staltiesę bei suknelę moteris padarė drąsų sprendimą (7)

Prieš daugiau nei 4 metus nusprendžiau mokytis suvimo amato tam, kad galėčiau prisidėti prie...

Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai gavo per 300 pranešimų: dažniausiai kreiptasi dėl laukinių gyvūnų (1)

Rugpjūčio 30 d. – Rugsėjo 5 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie...

Naujas tvarumo įrankis verslui: leis stebėti ir skaičiuoti autoparko CO2 emisijas

Transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių...

Grybų šventė atšaukta, bet grybavimo čempionatas vis tiek bus surengtas (10)

Varėnos rajono savivaldybė pranešė jau antrus metus iš eilės negalėsianti surengti tradicinės...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (632)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (483)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose (111)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali...

Vėsūs orai dar nesitrauks, o ketviradienis atneš lietų (1)

Antradienio dieną išliksime ciklono, kurio centras yra į rytus nuo Lietuvos, įtakoje.

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (328)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką (14)

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Po dramatiško „Žalgirio“ starto – Schillerio pastabos ekipai: turime apie daug ką pasikalbėti paaiškino, kodėl Kalnietis žaidė 7 min. (12)

Kauno „Žalgiris“ turėjo kautis iki paskutinės minutės, jog „Betsafe-LKL“ starte palaužtų...

Kankina nemiga ir chroniškas nuovargis? Genialią idėją pateikė dizaineris Robertas Kalinkinas (14)

Atostogų į Tenerifę su šeima išvykęs dizaineris Robertas Kalinkinas kartu pasiėmė ir...

Mirties slėniu praminta vieta Žemėje: koją čia įkelti gali tik drąsiausi, teritorija pažymėta specialiais ženklais (4)

54 laipsniai Celsijaus - tokia temperatūra čia užfiksuota šių metų birželio 17 dieną. Ir tai...