Nuo 1 tūkst. eurų - už mažą pūkuotą katinėlį. Už tokią sumą gyvūnas net dokumentus turės. Felinologai pataria: jei ruošiatės veisti kates arba su savo augintiniu dalyvausite parodoje, tuomet gyvūną reikėtų pirkti tik iš profesionalių veislynų.

Mados kačių pasaulyje

Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė pastebi, kad pastaraisiais
metais Lietuvoje itin išpopuliarėjo Meino meškėnų veislė.

„Felinologijoje yra mados tendencijos, mada keičiasi, galbūt nuo jos priklauso ir kaina. Prieš
daugelį metų buvo labai populiarūs „persai“ ir „egzotai“, dešimt metų ypatingai populiarūs buvo
Britanijos trumpaplaukiai, o dabar viena iš populiariausių kačių veislių yra Meino meškėnai“, -
vardija J. Gustaitienė.

Ji net neabejoja, kad katės, kurios yra „ant bangos“, tampa pačiomis brangiausiomis. J. Gustaitienės žiniomis, viena kačių veislė, nepaisant mados tendencijų, visuomet buvo brangi.

„Sfinksams nelieka abejingų: vieni žmonės labai mėgsta šias kates, kiti gi – jų net bijo. Mano
duomenimis, sfinksai iki šiol yra brangiausi“, - pastebi felinologė.

1 tūkst. eurų

Pasak J. Gustaitienės, kaina priklauso ne nuo veislės, o nuo pačios katės kokybės. „Jeigu žmogus
užsiima felinologija, tai jis perka pačius dokumentus, kaip aš sakau, o ne katę. Žiūrimi katės tėvai,
protėviai. Katė gali kainuoti ir vieną ir kelis tūkstančius eurų“, - skaičiuoja specialistė.

Meino meškėnai Lietuvoje išpopuliarėjo per kelis metus, tačiau tikro veislinio katino reikėtų
gerokai paieškoti. „Internete, aišku, galima rasti ir už 500 litų, tačiau kiek jis bus tikras? Eilinis
gauruotas katinas. Bet kurioje valstybėje veislinė katė kainuoja nuo 1 tūkst. eurų“, - dar kartą
pakartoja J. Gustaitienė.

Kuo Meino meškėnas ypatingas? Pasak felinologų, šios veislės katės labai panašios į Sibiro ir
norvegų miškinę. „Tačiau Lietuvoje veisiami tik Meino meškėnai. Kodėl? Todėl, kad jos pačios
didžiausios. Lietuviai nori arba mėlynos katės arba didelės“, - juokauja J. Gustaitienė.
J.Gustaitienė
Tarpinis variantas, kai gyvūnas perkamas be dokumentų pagal skelbimą už vidutinius pinigus yra pats blogiausias. Pirkdami iš tokių žmonių, jūs remiate gyvūnų.

Gal geriau neveislinis, bet pigus?

„Atsakykite sau į klausimą – ar veisite katę, ar važiuosite su ja į parodas?“ - pataria J. Gustaitienė.

Tačiau, jei norite, kad jūsų namų atmosferą sušildytų gyvas padaras ir neketinate su juo
dalyvauti konkursuose, ieškokite jo gyvūnų prieglaudose. Felinologės nuomone, jau geriau
gyvūnėlio ieškoti prieglaudoje nei internete.

„Nori lietuvis Britanijos trumpaplaukio, tačiau iš veislyno už 1,2 tūkst. litų neperka, nes jam per
brangu. Nusiperka už 800 litų per skelbimą ar iš turgaus be dokumentų. Nusiperka su visomis
ligomis, be ženklinimo“, - piktinasi J. Gustaitienė.

Ji pabrėžia, kad perkantieji katę iš veislyno užtikrinami, kad gyvūnas bus sveikas genetiškai.
„Tarpinis variantas, kai gyvūnas perkamas be dokumentų pagal skelbimą už vidutinius pinigus
yra pats blogiausias. Tokiu būdu jūs remiate komercinį veisimą. Felinologijoje yra nustatyta, kiek
vadų per metus veislinės katės gali atsivesti, kaip tuos kačiukus auginti, kokias sąlygas jiems
sudaryti.

Paprastai tie, kurie veisia ir pardavinėja daug, jokių sąlygų nesudaro. Katės ėda prastą maistą,
laikomas narveliuose, labai ankštoje aplinkoje. Pirkdami iš tokių žmonių, jūs remiate gyvūnų
kankinimą“, - pabrėžia J. Gustaitienė.