Metų pabaigoje įprasta rinkti metų vyrus, moteris, grupes, atlikėjus. O kodėl neišrinkus garsiausių metų gyvūnų?
Šuo, kuris neišsigando bin Ladeno
Yra toks posakis – „Šuo – geriausias žmogaus draugas“ – tik ne tuo atveju, jei tas žmogus – Osama bin Ladenas. Viena iš įdomiausių 2011-ųjų metų gyvūnų istorijų – apie keturkojį specialiųjų pajėgų karių būrio narį, kuris atliko ypatingas užduotis per amerikiečių karinę operaciją, kurios metu, ankstyvą gegužės 2-os dienos rytą, Pakistane buvo nukautas Al-Qaeda lyderis. Treniruotas karinių pajėgų šuo, greičiausiai vokiečių aviganis, kartu su vienu kareiviu iš malūnsparnio nusileido į stovyklą, kur slapstėsi teroristas. Dėvėdamas šuniškus šarvus, jis pirmiausia iššniukštinėjo ar teritorijoje nėra paslėptų sprogmenų ir buvo pasirengęs rasti kelią iki pat bin Ladeno slaptavietės. O jei bent vienas gaujos narys būtų bandęs bėgti, šuo lengvai jį būtų pavijęs, nes aviganiai bėga dvigubai greičiau už žmones.
Amerikiečių kariuomenės vadai, rengę šią operaciją, įsitikino, kad šunys nepakeičiami vykdant tam tikras karines operacijas. Anot jų, šuns darbo tokiose užduotyse negalėtų atlikti nei žmogus, nei mašina.
Įžymiausia pasaulyje karvė
Yra tūkstančiais kelių, kaip galima išgarsėti. Kai kas dalyvauja televizijų realybės-šou, kiti susituokia vien tam, kad papultų į žurnalų puslapius. O štai Vokietijoje, paprasta karvutė, Ivonė, išgarsėjo išėjusi tiesiog pasivaikščioti. Šių metų pavasarį Ivonė prasmuko pro elektrifikuotą tvorą iš savo ganyklos ir nukeliavo į gretimą Bavarijos mišką. Jos „išėjimas į laisvę“ patraukė visos Vokietijos žiniasklaidos dėmesį ir ji tapo viso pasaulio gyvūnų laisvės ir orumo simboliu, be to, ji pakeitė karvių – tik kaip pieno ir mėsos „gamintojų“ – įvaizdį.
Susidomėjimas šia istorija buvo toks didelis, kad gretima ferma tapo neformaliu žiniasklaidos, siekusios kuo plačiau nušviesti šią istoriją, centru. Galiausiai karvė prisijungė prie elnių bandos (laikraščiuose ją net vadino „karve, kuri nori būti elne“) ir po to, kai ji išgyveno medžiotojų, norėjusių ją nušauti, persekiojimus, bandymai apraminti ir grąžinti Ivonę į fermą buvo nutraukti dėl jos patirto streso viso šio gaudymo metu. Taigi, laisvėje ji praleido apie tris mėnesius, kol pagaliau ją pastebėjo vienas ūkininkas pievoje prie Stefanskirčeno; už tai jis gavo 10 000 eurų premiją iš laikraščio „Bild” redakcijos. Pripratusi prie laisvės, karvė nesileido lengvai sugaunama, prireikė dvigubos raminamųjų dozės, kad gaudytojai įvarytų ją į kampą. Po šios istorijos vokiečiai nusprendė, kad Ivonė - protingiausia karvė pasaulyje.
Pasprukusi Egipto kobra
Štai tokia slidi istorija nutiko Niujorke: 61 cm ilgio Egipto kobra pradingo iš savo narvo Bronkso zoologijos sode šių metų kovą, įvarydama visiems sodo prižiūrėtojus baisią paniką. Pašėlusi, visą dieną trukusi paieška, laimei, pasibaigė sėkmingai ir nuodingoji kobra buvo rasta pasislėpusi tamsiame reptilijų korpuso kampe, vos už 60 m nuo savo terariumo.
Ši dingusios gyvatės istorija tapo tikra internetine sensacija. Kažkas ėmė ir parašė apie tai Twitter socialiniame tinkle, užvirdamas tikrą diskusijų ir pašaipų uraganą šia tema. Kobra tapo tokia populiari, kad Facebook, pasiūlė leisti jai sudalyvauti „Tiesioginėje šeštadienio vakaro laidoje“ viename iš populiariausių Amerikos kanalų.
Graikų šuo protestuotojas
Lukanikas nepritaria Graikijos ekonomikos suvaržymams, nemėgsta korumpuotų politikų ir apgailestauja dėl paprastų graikų padėties. Ir, kaip pasišventęs protestuotojas, jis pasirengęs prisijungti prie riaušininkų ir naudoti agresiją dėl savo įsitikinimų. Gali būti taip, arba gali būti, kad šis paklydėlis Atėnų šuo tiesiog mėgaujasi maistu ir dėmesiu, kurį jam skiria Graikijoje vykstančių demonstracijų dalyviai. Kad ir kaip ten bebūtų, Lukanikas (lietuviškai tai reikštų dešrelė) žygiavo kartu su Graikijoje vykusių demonstracijų dalyviais ir pats vienas kėlė ne mažiau triukšmo, nei visa protestuojančių žmonių minia.
Nuskendęs baltasis lokys
2006 m. gruodį išvydęs dienos šviesą Berlyno zoologijos sode pūkuotas lokiukas Knutas greitai tapo žinomiausiu pasaulyje baltuoju lokiu. Kai jis šiais metais tragiškai nuskendo, sulaukęs vos 4 metų, viso pasaulio žiniasklaida suskubo apie tai pranešti.
Knutas pagarsėjo, kai jo mama lokė nepanoro jo auginti ir jis buvo atiduotas zoologijos sodo prižiūrėtojo globai (Knutas buvo pirmasis lokiukas gimęs ir augęs Berlyno zoologijos sode nuo pat jo atidarymo). Knuto žvaigždė sužibo itin ryškiai po to, kai jo nuotrauka 2007 m. pasirodė žurnalo „Vanity Fair” viršelyje šalia populiaraus amerikiečių aktoriaus Leonardo DiCaprio. Šio lokio mirtis irgi verta filmo. Knutas įgriuvo į tvenkinuką savo paties aptvare, kai tai su pasibaisėjimu stebėjo šimtai lankytojų. Anot patologų, Knuto mirties priežastis – skendimas, kurį sekė širdies smūgis, sukeltas encefalito (greičiausiai lokio smegenys dėl infekcijos ėmė tinti). Dėl šios nelaimės, apgailestavimą išreiškė net pats Berlyno meras: „Jis mums visiems buvo toks mielas ir tapo tikra Berlyno zoologijos sodo žvaigžde“.
Pasiklydęs pingvinukas
Mes labai atidžiai sekėm ir vieno pingviniuko istoriją. Šis pingvinas (vėliau pramintas Happy feet - Linksmosiomis pėdutėmis, pagal animacinio filmo pavadinimą) per vieną naktį tapo tikra sensacija (ir reklama zoologijos sodui): šių metų birželio mėnesį jis iš kažkur atsirado Naujosios Zelandijos paplūdimyje, greičiausiai pasiklydo plaukdamas iš Antarktidos. Išsekusiu gyvūnėliu ėmė rūpintis vietos zoologijos sodo specialistai, o kai jo būklė pagerėjo, jis buvo išleistas į laukinius vandenis, su viltimi, kad prisijungs prie savo smokingais vilkinčios šeimos. Tačiau sekimo įrenginys, kuris buvo prisegtas prie pingviniuko, rugsėjo mėnesį nustojo veikti ir gerbėjai išsigando, kad gyvūnėlio nebūtų prarijęs koks jūrų grobuonis. Belieka tik tikėtis, kad 2012 m. sekimo įrenginys vėl ims veikti, atsiųsdamas gerų žinių šio pingvinuko gerbėjams.
Ištikimiausias žmogaus draugas
Šiais metais šunys pasižymėjo ne tik sudėtingose karinėse operacijose; jie taip pat atidavė pagarbą mirusiems šeimininkams. Trisdešimt penkerių metų amerikietis karininkas Johnas Tumilsonas tragiškai žuvo, kai karinį malūnsparnį, kuriuo skrido su kolegom, rugpjūčio mėnesį pašovė Afganų maištininkai. Per J. Tumilsono laidotuves, per visą ceremoniją, jo ištikimasis šuo Hokis pragulėjo prie šeimininko karsto. Tumilsono giminaičių padaryta, už širdies griebianti nuotrauka su šunimi prie karsto, – viena iš graudžiausių šių metų nuotraukų. Dabar Hokiu rūpinasi kariškio draugas, bet šuns elgesys aiškiai rodo, kad jis niekada nepamirš savo tikrojo šeimininko.
GRYNAS.lt taip pat nori priminti pora, dėmesio vertų istorijų, apie ištikimus šunis:
Ištikimas šuo Japonijoje gelbėtojus atvedė pas sužeistą draugą
Šuns ištikimybė: gyvūnas atsisako palikti šeimininko kapą
