aA
Statybos sektorius Lietuvoje – vienas painiausių, tačiau sulaukiantis labai daug visuomenės dėmesio. Tam, kad statybos procese dalyvaujančių šalių funkcijos būtų aiškesnės, o gyventojai galėtų žinoti apie jiems rūpimų statybos procedūras, Aplinkos ministerija ruošia Statybos įstatymo pakeitimus.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Karolina Pansevič

Svarbiausia – visuomenės informavimas

Jau kuris laikas diskutuojama apie permainas statybos sektoriuje. Norima įvesti daugiau aiškumo, tikslumo, viešumo. Todėl ruošiami Statybos įstatymo pakeitimai. Svarbiausias jų akcentas, pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Mariaus Narmonto, galimybė visuomenei lengvai ir greitai pasiekti informaciją apie jiems rūpimas statybas.

„Šiuo metu apie planavimą, projektavimą, pastatų statybos informacijos reikia ieškoti skirtinguose portaluose. Todėl jau prieš kelerius metus pasirinkome kryptį, kad yra poreikis viename portale, vienoje informacinėje sistemoje rasti visą reikiamą informaciją. Šiuo metu yra IS „Infostatyba“ arba planuojustatyti.lt. Pastarajame portale mes planuojame sudėti projektinius pasiūlymus, statybos leidimus, visą informaciją apie teritorijų planavimą“, – apie planus pasakoja M. Narmontas.

Pašnekovas tęsia, kad jau kitų metų pabaigoje atsiras nauja ir svarbi paslauga kiekvienam gyventojui, kuris domisi statybomis: žmogus interneto puslapyje galės pasižymėti jį dominančią teritoriją, ir toje teritorijoje vykstant bet kokiems planavimo, projektavimo, statybos darbams, jis galės gauti informacinį pranešimą į jo nurodytą elektroninį paštą.

„Toks pakeitimas susijęs su visuomenės informavimu, įtraukimu į statybų procesą. Taip pat tuose portaluose bus galima sužinoti ne tik norimą statybų informaciją (datą ar pan.), bet ir patį turinį: pamatyti, koks pastatas projektuojamas, tam tikra dalį dokumentų, tokių kaip derinimas tarp institucijų, sutikimai ir pan. Kodėl mes tai darome? Todėl, kad kuo didesnis visuomenės įtraukimas, kuo geresnė prieiga visuomenei prie informacijos, tuo geriau mes galime įvertinti besikeičiančią aplinką, tuo didesnė tikimybė, kad skundai ar nuogąstavimai bus pagrįsti ir mes turėsime mažiau kreipimųsi, kai žmonės klausia nežinodami, kas vyksta aplink“, – tikina Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Karolina Pansevič

Projektu siūloma akcentuoti šalių funkcijas

Tikimasi, kad Statybos įstatymo pakeitimais bus galimybė daugiau funkcijų statybos procese perduoti privačiam sektoriui. Anot M. Narmonto, šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 įmonių, kurios teikia statybos ekspertizės paslaugas. Tos pačios įmonės gali atlikti ir pastato užbaigimo procedūras beveik visiems pastatams. Statinio ekspertizės paslaugas teikiančios bendrovės galėtų tvirtinti ir pastato baigimo deklaracijas.

„Tokiu būdu valstybei nebebūtų poreikio plėsti viešojo administravimo, nes Lietuvoje statybų yra pakankamai daug, ir jeigu mes pasilyginam su Švedija, tai pas mus pastatomas toks pat skaičius pastatų, nors gyventojų Lietuvoje yra tris kartus mažiau nei Švedijoje“, – tikina M. Narmontas pridurdamas, kad valstybinės institucijos vykdytų tokių ekspertizių priežiūrą ir būtų atsakingos už skaidrią ekspertizės paslaugas teikiančių įmonių veiklą.

„Yra numatoma papildomų funkcijų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kad ji galėtų prižiūrėti, vykdyti valstybinę kontrolę ir pan. Nustačiusi, kad yra kažkokių nusižengimų ekspertizės atlikimo dalyje, ji turės teisę kreiptis į teismą ar kitas institucijas“, – priduria pašnekovas.
Statybos įstatymo atnaujinimas turėtų padėti apibrėžti kiekvieno statybos proceso dalyvio pareigas ir atsakomybę. Kaip pasakoja M. Narmontas, dirbant statybos sektoriuje labai svarbu, kad kiekvienas proceso dalyvis išmanytų savo funkcijas ir jam nereikėtų atlikti užduočių ne pagal kompetenciją.

„Šiandien yra taip, kad savivaldybei išdavus statybos leidimą, atsakomybė krenta ant jos, nors ji, išduodama leidimą, tikrai negali atsakyti už konstrukcinę projekto dalį ar pan. Už tai, kam neturi kompetencijos. Tai įstatymu siekiame tiksliai surašyti, už ką atsako savivaldybė, ekspertas, projekto vadovas, ir jeigu kyla neaiškumų dėl projektų, statybų ar pan., būtų aišku, kas atsakingas už tą dalį“, – aiškina pašnekovas.

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga projektą vertina teigiamai

Šiuo metu, pasak M. Narmonto, Statybos įstatymo projektas pateiktas suinteresuotų grupių ir visuomenės vertinimui. Kai kurių institucijų, nevyriausybinių organizacijų pastabas projekto rengėjai jau gavo, kitų – dar laukia.

GRYNAS.lt pasiteiravo kelių organizacijų, kaip jos vertina planuojamus Statybos įstatymo pakeitimus. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) direktorius Linas Adomavičius teigia, kad Aplinkos ministerijos iniciatyvą organizacija vertina teigiamai, nes institucija siekia kokybės ir viešumo statybos sektoriuje.

„Palaikome ministerijos siekį daugiau įtraukti visuomenę į statinių projektavimo ir statybos procesą. Gerai, kad ministerija, suprasdama statybos inžinierių kvalifikacijos svarbą statybos proceso kokybei, planuoja didinti kvalifikacijos tobulinimo valandų kiekį. Teigiamai vertiname numatomus statybos užbaigimo proceso pokyčius, neypatingųjų statinių užbaigimo deklaravimą perkeliant ekspertų kompetencijai“, – su kokiomis Aplinkos ministerijos iniciatyvomis Lietuvos statybos inžinierių sąjunga sutinka, vardija jos direktorius.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Rafael Achmedov

Kita vertus, sąjunga turi ir daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima pasiekti dar aukštesnę kokybę statybos sektoriuje.

„Visų pirma Statybos įstatyme turėtų būti aiškiau apibrėžta statybos inžinieriaus sąvoka, nurodant, kad tokia profesinė kvalifikacija suteikiama asmenims, atitinkantiems Statybos sektoriaus profesiniame standarte nustatytus reikalavimus.

Siekiant didinti statybos inžinierių kvalifikaciją, LR aplinkos ministerijai pateikėme pasiūlymus dėl statybos įstatyme nustatytų reikalavimų išsilavinimui didinimo asmenims, pageidaujantiems vykdyti tam tikras statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas (pvz. statinio projekto vadovams, statinio projekto konstrukcijų dalies vadovams ir kt.). Siekdami didesnio statybos inžinieriaus profesinio pripažinimo ir visuomenės pasitikėjimo juo, manome, kad tikslinga įstatymu statybos inžinierius įpareigoti laikytis profesinės etikos, nustatant papildomas kvalifikacijos atestato sustabdymo ar panaikinimo galimybes, kai asmuo pažeidžia Europos Statybos inžinieriaus profesinio Etikos kodekso nuostatas ar jų nesilaiko (panašiai kaip tai nustatyta architektams)“, – vardina LSIS siūlomas statybos proceso kokybės didinimo priemones L. Adomavičius, tęsdamas, kad taip pat reikia sugrąžinti projektavimo įmonių atestavimą, kuris prieš kurį laiką buvo panaikintas.

„Pagal turimą informaciją paskutiniu metu statybos sektoriuje beveik 50 proc. visų teisminių ginčų kyla dėl blogų projektinių sprendimų. Nėra logiška, kad statybos veiklos etapo, kurio metu priimami vystytojams, užsakovams, kitiems statybos dalyviams, vartotojams ir visuomenei svarbūs sprendimai, vykdytojai (juridiniai asmenys) nėra atestuojami. Tačiau rangovai, vykdantys statybos darbus, pagal neatestuotų projektavimo įmonių priimtus sprendimus, yra atestuojami. Tokia tvarka neužtikrina kokybės“, – akcentuoja pašnekovas.

Architektų bendruomenė mato spragų

Statybos įstatymo pakeitimai yra svarbūs ir architektų bendruomenei. Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė GRYNAS.lt akcentuoja, kad siūlomų pakeitimų mastas yra didelis, tačiau diskusijos pradėtos per vėlai.

„Džiaugiamės, jog diskusijos, nors ir vėlokai, bet prasidėjo. Aplinkos ministerija Socialinių partnerių susitikime, kur pastabas teikė ne tik architektai, bet ir kiti statybų sektoriaus dalyviai bei vietos bendruomenių atstovai, reagavo į pastabas ir pažadėjo, kad į jas bus atsižvelgiama ir įstatymo projektas bus taisomas. Dėl to dabar sunku pasakyti, kaip bus, tikimės, kad tam tikri aspektai bus koreguojami iš esmės“, – tikina D. Veličkaitė.

Projektavimas
Projektavimas
© Shutterstock

Ji tęsia, kad jei įstatymo projektas nebus keičiamas, tai architektų bendruomenę palies neigiamai: „Tam tikri pakeitimai lemtų architekto veiklos reikšmės mažėjimą, blogintų viešojo intereso įgyvendinimo sąlygas. Patys Rūmų nariai opiausiai reagavo į siūlomą kvalifikacijos kursų valandų skaičiaus didinimą. Taryba, apsvarsčiusi šį klausimą, siūlo diskutuoti ne tik apie valandų didinimą, bet ir apie įvairesnes kvalifikacijos tobulinimo formas bei, žinoma, kokybę.“

Lietuvos architektų rūmų nuomone, vienas labiausiai susirūpinimą keliančių pasiūlymų yra visuomenės informavimas ir dalyvavimas statybos procesuose. D. Veličkaitė teigia, kad jau dabar visuomenės įtraukimas į aplinkos formavimo sprendimus yra per vėlyvas, neefektyvus ir reikalaujantis esminių teritorijų planavimo ir statybos procesų reguliavimo peržiūros, o siūlomi pakeitimai problemos neišspręs.

„Dabar siūloma nukelti informavimą į pačią paskutinę stadiją, dar vėlesnę, nei įtvirtinta šiuo metu – nebeviešinti projektinių pasiūlymų, o tik patį projektą. Bet juk pagrindinės diskusijos turi vykti svarstant projektinius pasiūlymus – eliminavus šį esminį etapą, užtikrinti kokybę taps sudėtinga. Nuo tokio pakeitimo kentėtų tiek visuomenė, tiek projektuotojai, nes jiems reikėtų iš naujo projektuoti, o tai nėra neracionalu“, – tvirtina architektų rūmų atstovė.

Pašnekovė tęsia, kad įstatymo projekte paliktas tik vienas visuomenės informavimo būdas – projektinių pasiūlymų ar paties projekto paskelbimas IS „Infostatyba“, nenumatant kartu ir kitų šiuo metu naudojamų informacijos sklaidos priemonių (savivaldybių internetinių svetainių, stendų, laiškų), nei pačios Infostatybos funkcionalumų išplėtimo bei savivaldybių prievolės skelbti jos duomenis savo svetainėse ir pan.

„Iš esmės tai yra siūlymas eiti priešinga kryptimi, nei pastaruoju metu buvo einama Lietuvoje, ir jau seniai – visoje Europoje. Tokie pakeitimai, jei jie nebūtų patikslinti ir papildyti, pablogintų sąlygas dialogu paremtam, o ne į konfliktus orientuotam kokybiškos architektūros ir gyvenamosios aplinkos kūrimui“, – mano Lietuvos architektų rūmų atstovė D. Veličkaitė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.3333

Nebereikalingi drabužiai privertė sukurti populiarėjantį verslą: siuva iš senų medžiagos skiaučių (26)

Visi savo spintoje turime nebenešiojamų drabužių, nereikalingų medžiagos skiaučių. Dalis jų...

Per ketvirtį padaugėjo gyventojų pranešimų dėl aplinkosaugos pažeidimų (11)

Aplinkos apsaugos departamentas antrą metų ketvirtį gavo 5285 gyventojų pranešimus apie...

Artėjant savaitgaliui: 4 patarimai planuojantiems leistis į žygį gamtoje (1)

Sinoptikai žada, kad po lietingų dienų pagaliau galėsime džiaugtis sausesniu ir saulėtu...

Ilgiau taikstytis su žmonių abejingumu nebegalėjo: ryžosi pakeisti lietuvių mąstymą ir kasdienybę (11)

Aktyvus jaunimas visame pasaulyje siekia atkreipti dėmesį į ekologijos ir aplinkosaugos svarbą....

42 metus su paukščiais dirbantis Vytautas Jusys: sąraše – daugiau nei 780 tūkst. sužieduotų sparnuočių (33)

Ventės rago ornitologinė stotis šiemet švenčia solidų 90-ies metų jubiliejų. Pernai buvo...

Top naujienos

Taršos mokesčiai privers išlipti iš pamėgtų automobilių – galingus vokiškus pakeis nedideli japoniški (786)

Prabilusi apie mokestį taršiems automobiliams, Aplinkos ministerija riebų brūkšnį nubrėžė...

Mokslų daktarė apie uogas, kurių naudą dažnai užmirštame: jei jų nevalgote, neįsivaizduojate, ką prarandate (55)

Juodieji serbentai (lot. ribes nigrum ) Europoje valgomi jau apie 400 metų, o įrašai apie šias...

Vilniuje prieš vidurnaktį ukrainiečių „VW Passat“ rėžėsi į stulpą: automobilis visiškai suniokotas keleivis ligoninėje (11)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje, prie Oslo g. ir Laisvės pr. sankirtos, į apšvietimo stulpą...

Pretendentai į ministrų postus – spalvingos asmenybės (351)

Nors pasitikėjimą pasitikrinęs Saulius Skvernelis nepanoro atskleisti galimų pretendentų į tris...

Geros naujienos pasiilgusiems tikros vasaros: lietus trauksis, šiluma grįš (2)

Artimiausiomis dienomis tolstantis ciklonas vis dar turės įtakos Lietuvos orams .

„Sūduva“ šeimininkavo San Marine: gynėjo benefisas ir sutriuškinti varžovai (73)

Iš UEFA Čempionų lygos atrankos iškritusi Marijampolės „Sūduva“ sėkmingai persikėlė į...

Klaipėdietė užfiksavo supykusio kurjerio elgesį: toks elgesys sulauks bausmės (356)

Viena klaipėdietė išvydusi, ką siuntų tarnybos darbuotojas daro su siųsti paruoštomis...

Palanga be išeiginių marškinių ir aukštų kulniukų: kaip miestiečiai rengiasi paprastą dieną (36)

Pagrindinio šalies kurorto – Palangos – lankytojai, kaip taisyklė, visuomet pasižymi...

Dar vienas nemalonus faktas rūkaliams: žudo ne tik save (57)

Jei jus erzina visur primėtytos nuorūkos, metas dar labiau pasipiktinti: neseniai atliktas tyrimas...

Pasaulis regi akinių milžino gimimą: „Ray-Ban“ savininkas pradėjo 8 mlrd. dolerių vertės derybas (7)

Akinių nuo saulės „ Ray-Ban “ savininkas „EssilorLuxottica SA“ svarsto „GrandVision NV“...