Vaikai jau nuo jauniausių dienų turi būti supažindinami su būdais prižiūrėti žemę, rūšiuoti, nešiukšlinti ir atnaujinti daiktus, kuriuos dar galima naudoti. Kokia yra pasaulinė patirtis ir ko dar galėtų pasimokyti Lietuva?
Ekologijos ir sveikos gyvensenos pradžia - ekologiškuose darželiuose apie kuriuos GRYNAS.lt jau rašėme, jų Lietuvoje išties nemažai ir vaikai gali savo ekologišką ir sveiką gyvenimo kelią pradėti nuo jų. Tačiau ką daryti, kai ateina laikas eiti į mokyklą? Visos mokyklos nori užimti aukštas vietas reitinguose, todėl atnaujina savo pastatus, diegia naujausias technologijas, tačiau nerasi nė vienos mokyklos, kurios pagrindinis tikslas būtų ne tik vaiką išmokyti mokslo pagrindų jo gyvenimo ateičiai, bet ir įdiegti meile žemei ir gamtai bei nenutrūkstamai skatinti jaunuolių sveiką gyvenimo būdą. To Lietuvos mokykloms dar reikėtų pasimokyti iš ne vienos ekologiškos užsienio mokyklos, nes vien rūšiavimo šiukšliadėžių pastatymas ir dalyvavimas akcijoje „Darom“ dar nereiškia, jog mokykla skatina mokinių savimonę dėl žemės išsaugojimo.
Mokyklos galėtų pasistatyti saulės baterijas, pakeisti vaikų maisto racioną ar netgi griebtis kardinalių planų pakeičiant mokinių gyvenimą ir aplinką mokykloje, kaip ne viena mokykla ar patys mokiniai padarė už mūsų šalies ribų.
Šiltnamis mokyklos kieme – būdas išmokti gyventi sveikai
Berfasto centrinės mokyklos mokiniai su mokytojo Džoso Hazeltono pagalba gavo 25 tūkstančius JAV dolerių (~66 tūkst. Lt) ir pasistatė šiltnamį prie pat savo mokyklos. Jų šiltnamis yra pastatytas taip, kad visą dieną, nuo saulėtekio iki saulėlydžio, šiltnamyje augantys augalai gautų pakankamai saulės spindulių. Žemesniame šiltnamio lygyje daržovės auginamos tos vietovės dirvožemyje, o aukštesniajame, naudojant šiltnamio efektą, auginamos salotos.
Mokykla yra didelio skurdo zonoje, tad pusė mokyklos mokinių valgo nemokamai ar tik po pusę pietų porcijos. Hazeltonas tikisi, jog ir toliau gerai seksis ieškoti rėmėjų ir plėsti jo programą. Tokiu būdu po kelių metų visi mokyklos mokiniai galės valgyti nemokamai ir sveikai, nes maistui naudojamos daržovės bus užauginamos prie pat mokyklos.
Mokytojo manymu jie ne tik pagerins savo mokyklos mokinių gyvenseną bet ir jų požiūrį, nes daržoves auginantys vaikai ne tik išmoksta užsiimti žemdirbyste, bet ir pradeda suprasti daržovių svarba bei tobulina savo darbo grupėje įgūdžius.
Mokykla iš perdirbtų produktų
Iš Kalifornijos (JAV) Humboldto valstijos Universiteto atvykę studentai padedami studentų iš Universidad Iberoamericana (UNIBE) per 2011 metų vasarą pastatė priestatą La Yuco ispaniškai kalbančių žmonių kvartalo mokyklai naudodami ecoladrilą ir butelius, prikištus perdirbamų atliekų. Stogui jie panaudojo skardą. Panaudodami dviračių dalis ir laikraščių presą jie sukūrė supaprastintą vėjo turbiną bei lietaus vandens surinkimo sistemą. Pastate naudojama saulės energija.
Kitą vasarą jie grįžo ir patobulino vėjo turbiną, kad ji dar efektyviau gamintų elektros energiją, bei atnaujino lietaus lašų surinkimo sistemą, kad visas vanduo būtų geriamas. Baigę šį projektą jie ir toliau dirbo dėl kilnių tikslų ir kituose skurdžiuose rajonuose statė panašias klases siekdami pagerinti vargstančių žmonių gyvenimą.
Mokykla lyg gamtos prieglobstis
2012 metais viena Balio mokykla gavo „Žaliausios mokyklos pasaulyje“ apdovanojimą. Mokyklos įkūrėjams nepatiko, tradicinės mokyklos įvaizdis, tad jie nusprendė pastatyti visiškai kitokią mokyklą: be sienų ir kampų, tikrame gamtos prieglobstyje.
Visas mokyklos interjeras kvepia gamta. Kadangi mokykloje nėra sienų, mokiniai visą laiką praleidžia gryname ore, visą laiką gali mokytis šviežia galva. Mokyklą supa miškas ir graži natūrali gamta. Šios mokyklos tikslas yra užauginti mokinius, kuriems rūpėtų gamtos išsaugojimas, ir jie ją ne tik mylėtų, bet ir parodytų kitiems, kaip tai reikia išreikšti. Mokyklos savininkų nuomone, žmonių susirūpinimas gamta visai išnyko, tad reikia pradėti kurti visuomenę, kuri ne naikins, o atgaivins mūsų žaliuosius kraštus.
Mokykla siekia tapti pavyzdžių visoms mokykloms, vaikams parodo gamtos svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime ir sugebėjimą ją derinti su mūsų įprasta aplinka. Balio mokykla yra tarptautinė, tad joje gali mokytis visi norintys.
„Mums labai patinka būti studentais šioje nepaprastai nuostabioje ir išskirtinėje mokykloje“ – atskleidė Chicco ir Lahra Tatriele iš Italijos. Jie atvyko čia su savo vaiku, kad šis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą.
Vieta skirta visiems, kuriems rūpi gamta
„Plaza Ecopolis“ žalioji mokykla yra ne tik mokykla, bet ir darželis, taip pat vieta, kur gali rinktis visi bendraminčiai nuoširdžiai mylintys gamtą. Ji įsikūrusi buvusioje pramoninėje teritorijoje. Tikslas - ne tik šviesti bendruomenę pagal švietimo programą, bet ir mokyti juos visko, kas susiję su energetika bei kitais iš to kylančiais klausimais.
Mokykla yra neįprasto dizaino. Geltona drobe aptrauktas plieninis pastato rėmas sukuria ne tik drąsios bei išskirtinių geometrinių formų mokyklos įvaizdį, bet ir atkreipia aplinkinių dėmesį į tai, ko moko ši mokykla: viešinti energijos taupymo problemą ir atrati būdus ją taupyti.
Daugiau nuotraukų ČIA.
Lietuviškas pavyzdys
Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinė mokykla 2012 metais tapo ekologine mokykla - gegužės 18 d. šiai mokyklai buvo įteikta Žalioji vėliava. Ši mokykla jau seniai įsitraukusi į ekologines akcijas:mokykla prisijungė prie projekto „Eko Drąsa“ – mokyklos nariai rinko makulatūrą bei elektronines atliekas. Net akcija „Darom“ atsiradusi mūsų šalyje jau pakankamai seniai, šiai mokyklai nebuvo naujiena, nes jie jau iki tol atsakingai organizavo panašias į šias akcijas.
2012 metais mokyklos mokiniai dalyvavo piešinių, rašinių bei socialinės reklamos konkurse „Mobijaus ciklas“.
Praeitas pavasaris jiems buvo medžių sodinimo metas. Prie šios mokyklos yra gražus parkas, kuris pernai buvo praplėstas „Vitaminų sodu“, o šalia Vaiguvos esančioje gyvenvietėje mokyklos mokiniai ir mokytojai sodino mišką.
„Gera širdyje, kai matai savo pasodintą medį, sutvarkytą plotą. Tik neturime dar ekologinės kultūros. Iš kur tie maišai šiukšlių miškuose, baltuojančios nuo išmestų popierių pakelės, padangų krūvos? Norime gyventi švariai, mokomės rūšiuoti šiukšles tik, kaip žmonės sako: „Papratimas bjauriau už prigimimą“. Reikės laiko, kol atsikratysime bjauraus prigimimo - teršti savo namus - Žemę“, – sakė vienas mokyklos mokinys.
Taigi pirmieji žingsniai Žaliųjų mokyklų ateities link jau žengti ir Lietuvoje, tačiau tokie maži, kad su plačiuoju pasauliu dar negalime lygintis. Belieka tikėtis, kad mūsų šalis sparčiai vysis kitas ir jau greitai čia turėsime ne vieną sveikos gyvensenos ir ekologišką mokyklą, skatinančią Lietuvos vaikus grįžti prie gamtos ir jos išsaugojimo.
